Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-98/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2., 1.1.4.7., 1.1.7.1., 1.1.7.2.7., 1.1.8.1.1., 1.1.8.3., 1.1.8.7.9., 1.1.8.13., 1.1.13., 1.2.3.1., 2.1.2.1., 2.1.2.4., 2.3.3.1., 2.3.3.4., 2.3.7.4.

2008 m. gegužės 9 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. (dėl I. K. nužudymo) ir nuteistas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. (dėl J. Ž. nužudymo) ir nuteistas laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 17 (septyniolikai) metų.

Vadovaujantis BK 64 str. 2 d., 65 str., šios bausmės subendrintos su neatlikta bausme, paskirta 2004 m. vasario 9 d. Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas 2004 m. spalio 21 d. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo nutartimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 17 (septyniolikai) metų ir 2400 litų dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad laikotarpiu tarp 2006 m. birželio 13 d. ir 2006 m. birželio 14 d., 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su I. K. metu, tyčia sudavė pastarajai rankomis ne mažiau kaip 9 smūgius į krūtinės ir veido sritis, tuo padarydamas nukentėjusiajai daugybinius abipusius šonkaulių lūžius, apatinio žandikaulio lūžį dešinėje pusėje, nosies kaulų lūžį ir kairio skruostikaulio lūžį, dėl ko nukentėjusioji vietoje mirė, ir taip tyčia nužudė I. K. .

Taip pat jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu tarp 2006 m. birželio 14 d., 20.00 val. ir 2006 m. birželio 15 d., 16.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su J. Ž. metu, tyrimo metu nenustatytu daiktu tyčia pastarajam sudavė ne mažiau kaip 9 smūgius į galvos sritį, tuo padarydamas J. Ž. galvos sumušimą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis dešinėje momens-kaktos srityje, įspaustiniu dešinės pusės skliauto lūžiu, nusitęsusiu į kaukolės pagrindo priekinę ir vidurinę duobes, kraujo išsiliejimu po ir į minkštuosius galvos smegenų dangalus, bei galvos smegenų skilvelius, poodinę kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimą dešiniajame skruoste, dešinio skruostikaulio smilkininės ataugos lūžį su dislokacija ir aplinkine kraujosruva minkštuosiuose audiniuose lūžio projekcijoje, kas sukėlė nukentėjusiojo mirtį įvykio vietoje ir taip tyčia nužudė J. Ž. .

Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde teigia, jog Vilniaus apygardos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, o jam paskirta bausmė - aiškiai per griežta. Anot apelianto, teismo išvados prieštaringos ir pagrįstos nenuosekliais liudytojų parodymais.

Apeliantas skunde teigia nežudęs J. Ž. ir tai, jo teigimu, patvirtina nustatytos bylos aplinkybės.

Skunde teigiama, jog įvykio vietoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nerasta jokių nei apelianto, nei liudytojų J. K. ir L. G. pėdsakų, tačiau rasta nenustatytų asmenų pėdsakų. Ant nuteistojo rūbų nerasta nukentėjusiojo J. Ž. kraujo. Tai, kad nei jis, nei liudytojos J. K. ir L. G. 2006 m. birželio 14-15 dienomis nebuvo įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), pasak apelianto, patvirtino liudytojai G. U. ir V. U. . Tai taip pat galėtų patvirtinti ir minėto buto kaimynai, tačiau jie nebuvo apklausti.

Apeliantas taip pat skunde nurodo, jog iš nuosprendžio neaišku, kodėl teismas vienus jo parodymus atmeta (dėl plaktuko), o kitais vadovaujasi. Be to, nuteistasis teigia, jog prisipažinti jį privertė operatyviniai darbuotojai ir jis viską išgalvojo. Šio fakto, anot apelianto, teismas neištyrė ir neįvertino.

Anot apelianto, liudytojų J. K. ir L. G. parodymai duoti pagal jo surašytą prisipažinimą. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu į jo klausimą liudytoja L. G. atsakė, jog ne apeliantas nužudė J. Ž. .

Taip pat skunde teigiama, jog liudytoja G. U. teisme nutylėjo faktą, jog nukentėjusysis J. Ž. įvykio išvakarėse namo grįžo kruvinas. Apelianto teigimu, nukentėjusįjį nužudė ne jis, bet asmuo vardu D., su kuriuo J. Ž. gėrė dvi dienas iki nužudymo. D., pasak apelianto, buvo skolingas nukentėjusiajam ir jam grasino.

Apeliantas prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas už J. Ž. nužudymą, ir jį išteisinti, bei paskirti jam švelnesnę galutinę bausmę.

Teismo posėdyje dalyvaujanti prokurorė prašo nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti, o nuteistasis bei jo gynėjas - skundą patenkinti.

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas netenkintinas.

A. S. nuteistas dėl dviejų žmonių (I. K. ir J. Ž. ) nužudymo, tačiau savo kaltę neigia tik dėl neteisėto gyvybės atėmimo J. Ž. . Iš nuteistojo parodymų apygardos teisme bei apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis neprisipažįsta nužudęs J. Ž. , o save kaltinančius parodymus teigia davęs dėl jį tardžiusių ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų. Tačiau nuosprendį priėmęs teismas, įvertinęs visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pagrįstai atmetė A. S. gynybines versijas ir pripažino jį kaltu dėl J. Ž. nužudymo. Šią išvadą Apeliacinio teismo teisėjų kolegija padarė patikrinusi byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų patikimumą, jų tarpusavio ryšį, o taip pat ir apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą gautus naujus duomenis.

Kaip minėta, A. S. , nepripažindamas savo kaltės, teigia, kad J. Ž. sužalojimo aplinkybės jam nežinomos, įvykio metu savo motinos bute, kuriame buvo rastas nužudytas nukentėjusysis, jis iš viso nebuvo, o žuvusįjį J. Ž. mirtinai sužaloti galėjo kiti asmenys. Tačiau šiuos nuteistojo teiginius paneigia byloje surinkti įrodymai.

Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į paties A. S. viso bylos tyrimo bei nagrinėjimo metu duotų parodymų turinį, jų keitimo chronologiją bei priežastis.

Pirmos apklausos, atliktos 2006-06-20, metu A. S. neigė nužudęs J. Ž. . Teigė jį gyvą paskutinį kartą matęs 2006-06-12, apie 20-21 val., tačiau kur tiksliai jį matė, teigė neprisimenąs, nes buvo labai girtas. Taip pat jis parodė, kad su nukentėjusiuoju jis gerai sutarė, todėl neturėjo motyvo jo žudyti (t. 4, b. l. 11-12). Tačiau praėjus keletai dienų, t. y. 2006-06-23, A. S. parašė nuoširdų prisipažinimą, kuriame prisipažino, jog būdamas girtas, ginčo metu jis nužudė J. Ž. . A. S. nurodė, kad jam, J. Ž. , J. G. ir L. K. kartu begeriant alkoholinius gėrimus, nukentėjusysis puolė jo motiną, o A. S. ją gynė, todėl nukentėjusysis užsipuolė A. S. . Pasak nuteistojo, J. Ž. su savimi turėjo skustuvą, kuriuo grasino. Apeliantas išmušė skustuvą nukentėjusiajam iš rankų, tačiau J. Ž. parvertė A. S. ant fotelio ir griebė jam už gerklės. A. S. po stalu atsitiktinai ranka užčiuopęs plaktuką, sugriebęs jį ir, sudavęs juo nukentėjusiajam į galvą kelis kartus, nustūmė jį ant sofos-lovos. J. Ž. bėgo kraujas, jis kažką murmėjo. Po to, palikę nukentėjusįjį, visi išėjo (t. 4, b. l. 16).

Tą pačią dieną, t. y. 2006-06-23 apklaustas A. S. patvirtino, kad jis konflikto metu sugriebė plaktuką medine rankena ir metaline galvute, buvusį maišelyje po stalu, ir juo nukentėjusiajam sudavė smūgius į galvą. Sudavė automatiškai, nieko negalvodamas ir smūgių neskaičiuodamas. Matė, kad J. Ž. iš galvoje esančių žaizdų bėga kraujas, tačiau nukentėjusysis buvo sąmoningas, kažką „burbuliavo“, judino rankas. Todėl A. S. pamanė, kad nieko blogo neatsitiks, todėl nutarė išeiti iš namų ir leisti J. Ž. išsimiegoti. Išeidamas pasiėmė plaktuką, kuriuo sužalojo J. Ž. , ir išmetė jį į šiukšlių konteinerį.

Be to, šioje apklausoje A. S. , detalizuodamas įvykio situaciją bei savo veiksmus, paaiškino kur įvykio metu sėdėjo jis ir nukentėjusysis, kaip vyko grumtynės tarp jo ir nukentėjusiojo, kokioje padėtyje liko sužalotas J. Ž. (t. 4, b. l. 17-19).

Pirmiau duotus parodymus apie tai, kaip jis nužudė nukentėjusįjį J. Ž. , A. S. patvirtino ir vėlesnėse (2006-07-13, 2006-11-20) ikiteisminio tyrimo apklausose (t. 4, b. l. 37-38, 46-47). Be to, A. S. 2006-09-21 buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur taip pat davė parodymus, sutampančius su pirmiau aptartais ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotais parodymais bei duomenimis, nurodytais jo paties rašytame nuoširdžiame prisipažinime (t. 4, b. l. 41-44). Atliekant parodymų patikrinimą vietoje A. S. nuosekliai paaiškino įvykio aplinkybes, detaliai nurodydamas visų bute buvusių asmenų buvimo vietas bei įvykių eigą, jo grumtynių su nukentėjusiuoju vietą bei smūgių J. Ž. sudavimo būdą. Po to parodė kur išėjęs iš namų išmetė nusikaltimo įrankį – plaktuką (t. 4, b. l. 21-22).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visose pirmiau aptartose tuo metu dar įtariamojo A. S. apklausose bei atliekant parodymų patikrinimą vietoje dalyvavo jo gynėjas, tačiau nei pats apeliantas, nei jo gynėjas šių procesinių veiksmų metu jokių pastabų ar prašymų dėl juos atlikusių pareigūnų veiksmų nepareiškė.

Taigi, kaip matyti iš pirmiau aptartų nuteistojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų bei nuoširdaus prisipažinimo, jis gan nuosekliai beveik visą laiką (išskyrus pirmąją apklausą 2006-06-20) pripažino nužudęs nukentėjusįjį J. Ž. ir nurodė pakankamai detalias šio įvykio aplinkybes.

Šiuos pirmiau aptartus nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei nuoširdžiame prisipažinime nurodytus duomenis patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Nors įvykio liudytojų L. G. ir J. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir apygardos teisme nebuvo labai nuoseklūs, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme šios liudytojos patvirtino esmines byloje nustatytas J. Ž. nužudymo aplinkybes. Liudytojos L. G. ir J. K. ikiteisminiame tyrime parodė, kad po I. K. nužudymo jos ir A. S. nutarė nuvažiuoti į butą, esantį Vilniuje, Sėlių g. 34-4. Šiame bute jie rado J. Ž. . Susirinkę kambaryje, jie visi pradėjo gerti alkoholį. J. Ž. su L. G. sėdėjo ant lovos, o A. S. sėdėjo priešais juos fotelyje. Išgertuvių metu J. Ž. pasigėrė, apkaltino L. G. vagyste ir pradėjo reikalauti grąžinti jam pinigus. Pasibarę jie nusiramino. Po kiek laiko nukentėjusysis vėl pradėjo priekaištauti dėl pinigų ir vieną kartą trenkė L. G. ranka į veidą. J. Ž. nuramino A. S. . Po to, praėjus trumpam laiko tarpui, J. Ž. , sėdėdamas ant lovos, išsitraukė skutimosi peilį ir pradėjo juo mosikuoti prieš L. G. , prikišo jai prie kaklo ir reikalavo pinigų. Tada A. S. atsistojo nuo fotelio ir atėmė iš J. Ž. skutimosi peilį. Tuo momentu jos abi išbėgo iš kambario ir pasiliko virtuvėje. Būdamos virtuvėje girdėjo grumtynių garsus, sklindančius iš kambario, girdėjo J. Ž. grasinimus visus papjauti, taip pat kaltinamojo balsą. Grumtynės truko apie 5-10 minučių. Po to į virtuvę išėjo A. S. , nešinas kažkokį daiktą, suvyniotą į laikraštį ir liepė visiems išeiti. Jos ir A. S. išėjo iš šio buto ir kaltinamasis išmetė tą suvyniotą į laikraštį daiktą į šiukšlių konteinerį, stovėjusį netoli 34 namo. Liudytoja L. G. pripažino iš buto išnešusi ir išmetusi kruvinas pagalves. Po to jie visi nuvažiavo į butą, esantį R. gatvėje. Kitos dienos ryte į šį butą atvažiavo V. J. , kuris pranešė apie J. Ž. mirtį. Tokius parodymus liudytoja L. G. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3 b. l. 139-155) bei apklausta teisme ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 157-160).

Iš esmės šiuos savo parodymus liudytojos patvirtino ir pirmosios instancijos teisme. Liudytoja J. K. teisme nurodė, kad tvirtina anksčiau duotus parodymus, teigdama, jog tarp J. Ž. , turėjusio rankoje skutimosi peilį, ir A. S. bute Sėlių g. konfliktas tikrai buvo. Jam prasidėjus, liudytoja teigė išėjusi į kitą kambarį, tačiau ten būdama girdėjo, kad tarp J. Ž. ir A. S. vyksta muštynės, tai supratusi iš J. Ž. riksmo, girdėjosi smūgiai rankomis. Tiesa, L. K. teisme nenurodė mačiusi, kad po įvykio A. S. ką nors būtų išmetęs į šiukšlių konteinerį. O liudytoja L. G. apygardos teisme taip pat teigė patvirtinanti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, bei analogiškai J. K. nurodė, kad konflikto tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo metu A. S. joms liepė išeiti į kitą kambarį. Kas vyko tarp vyriškių ji teigė nemačiusi, tačiau girdėjusi triukšmą. Teisme L. G. taip pat nurodė, kad plaktuko nemačiusi.

Pirmiau aptartus nuteistojo A. S. bei liudytojų L. G. ir J. K. parodymus patvirtina teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 1823/06 (01) duomenys apie nukentėjusiajam padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją bei mechanizmą, kurie sutampa su nuteistojo pirmiau aptartuose parodymuose nurodytomis įvykio aplinkybėmis apie tai, kad jis nukentėjusiajam sudavė keletą smūgių plaktuku į galvą. Minėtoje specialisto išvadoje būtent ir konstatuota, kad J. Ž. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio septyniomis muštinėmis žaizdomis dešinėje momens – kaktos srityje, įspaustiniu dešinės pusės skliauto lūžiu, nusitęsiančiu į kaukolės pagrindo priekinę ir vidurinę duobes, kraujo išsiliejimu po ir į minkštuosius galvos smegenų dangalus, bei galvos smegenų skilvelius. Žaizda kaktoje padaryta buku, nelygaus paviršiaus, galimai cilindrinių savybių daiktu ar įrankių, metalizavusiu odos žaizdą geležimi. Žaizdos galvos plaukuotoje dalyje bei kaukolės skliauto daugiaskeveldrinis, įspaustinis lūžis padaryti kartotiniais trauminiais poveikiais, bukabriauniais daiktais ar įrankiais, turinčiais savybę paviršius metalizuoti geležimi.

Be to, apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas kriminalistas G. K. patvirtino pirmiau aptartą teismo medicinos specialisto išvadą ir parodė, jog tikėtina, kad sužalojimai J. Ž. iš tiesų buvo padaryti metaliniu įrankiu ar daiktu. Ekspertas neatmetė galimybės, jog sužalojimai buvo padaryti būtent plaktuku (t. 5, b. l. 245-246).

Kad J. Ž. buvo nužudytas (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) bute nuteistojo A. S. nurodytomis aplinkybėmis patvirtina ir specialisto 2006 m. rugpjūčio 18 d. išvada Nr. 5626, kurioje konstatuota, kad J. Ž. kraujas rastas ant įvykio vietos apžiūros metu paimtų linoleumo dalių (iš virtuvės), popieriaus lapo (iš stalčiaus) ir pagalvės užvalkalo (t. 2, b. l. 39-43). Šie duomenys patvirtina nuteistojo ir liudytojos L. G. parodymus apie tai, kad A. S. po įvykio išnešė iš buto nusikaltimo įrankį – plaktuką, kuris, akivaizdu, buvo kruvinas, todėl nulašėjusio nukentėjusiojo kraujo pėdsakai ir buvo rasti ant linoleumo.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmiau aptartais bylos duomenimis, kadangi jie vieni kitus papildo ir patvirtina. Taigi, teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl A. S. kaltės nužudžius J. Ž. , vadovaujasi būtent šiais įrodymais, tarp jų ir nuteistojo A. S. bei liudytojų L. G. ir J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o A. S. , taip pat liudytojų L. G. ir J. K. apygardos ir Apeliaciniame teisme duotais parodymais vadovaujasi tik tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus duomenis.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taip pat apeliaciniame skunde A. S. neigia savo kaltę dėl J. Ž. nužudymo, teigdamas, jog ikiteisminio tyrimo metu prisipažino įtakotas operatyvinių darbuotojų, kurie liepė parašyti prisipažinimą ir pagalvoti apie savo mamą, kaip ji gyvens. Taip pat nuteistasis teisme teigė visas įvykio aplinkybes išgalvojęs bei surašęs raštelyje, kurį per toje pačioje kameroje buvusio asmens advokatą perdavė artimiesiems (t. 5, b. l. 52-53). Panašias savo parodymų keitimo priežastis Apeliaciniame teisme nurodė ir liudytojos L. G. bei J. K. . Jos teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, paprašytos nuteistojo A. S. , kuris buvo perdavęs raštelį, nurodydamas joms, kaip viską reikia sakyti. Tačiau šiuos nuteistojo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme duotus parodymus bei apeliacinio skundo argumentus, taip pat liudytojų L. G. ir J. K. apeliacinės instancijos teisme duotus parodymus teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius kitiems bylos duomenims, taip pat ir jų pačių pirmiau duotiems parodymams.

Apelianto iškelta versija, jog jis prisipažino nužudęs J. Ž. dėl to, kad taip jį pasielgti neteisėtais veiksmais vertė policijos pareigūnai, nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklausti paties nuteistojo nurodyti pareigūnai I. R. , M. G. ir P. K. , kurie paneigė darę spaudimą ar kaip nors kitaip įtakoję A. S. duoti save kaltinančius parodymus. Be to, pats A. S. pripažino, kad fizinio smurto pareigūnai prieš jį nevartojo ir psichologinio smurto jis nepatyrė. Nurodydamas, kuo pasireiškė pareigūnų jam daryta įtaka, apeliantas teigė, jog jie už tai, kad jis prisiims sau kaltę, žadėjo paleisti sulaikytą jo motiną L. G. . Tačiau atkreiptinas dmėsys į tai, kad sulaikyta L. G. buvo paleista 2006-06-21, tuo tarpu nuoširdų prisipažinimą parašė ir parodymus, kuriuose pripažino nužudęs J. Ž. , nuteistasis A. S. davė tik 2003-06-23 ir vėliau. Paskutinė ikiteisminio tyrimo metu atlikta A. S. apklausa daryta 2006-11-20, t. y. praėjus apie 5 mėnesiams nuo jo motinos paleidimo, tačiau visą tą laiką jis vis tiek davė nuoseklius parodymus, kad būtent jis nužudė J. Ž. .

Šie duomenys rodo, kad nuteistojo iškelta versija apie policijos pareigūnų įtaką bei kaltės prisiėmimą, siekiant, kad būtų paleista jo motina yra visiškai nelogiška ir neįtikinama, todėl atmestina. Kitų, bent kiek svaresnių priežasčių, kurios galėjo priversti apeliantą duoti parodymus, melagingai prisipažįstant įvykdžius labai sunkų nusikaltimą, turint galvoje ir jo kriminalinę patirtį (A. S. teistas) jis nenurodė.

Kita A. S. apeliaciniame skunde nurodyta, apelianto teigimu, jo gynybinę versiją neva patvirtinanti aplinkybė – kad jis įvykio situaciją ir prisipažinimą išgalvojo, surašė ant lapelio, kurį perdavė per vienoje kameroje buvusio sulaikytojo, vardu Kęstas, advokatą, o šis perdavė šį laišką liudytojoms J. K. ir L. G. . Šie teiginiai taip pat nepagrįsti, todėl atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamasis nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, atliko išsamų įrodymų tyrimą ir nustatė, kad jokio asmens, vardu Kęstas, tuo metu, kai apeliantas buvo laikomas areštinėje ar Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, vienoje kameroje su A. S. nebuvo (t. 5, b. l. 166-174). Šis asmuo, anot A. S. , buvo įtariamas arba kaltinamas dėl plėšimo ir pareigūno vardo pasisavinimo, nes jis pats pasakojo, jog sulaikytas už tai, kad plėšė sunkvežimius, persirengęs policijos pareigūnu. Iš teismui pateiktų kartu su nuteistuoju vienoje kameroje laikytų asmenų sąrašo panašus į „(duomenys neskelbtini)“ vardas yra tik K. I. . Tačiau šis asmuo buvo sulaikytas ne už plėšimą, o už vagystę (BK 178 str. 2 d.), be to, šio asmens surasti ir apklausti nepavyko (t. 5, b. l. 241-242). Taip pat nustatyta, kad nė vienas iš kartu su nuteistuoju A. S. kameroje laikytų asmenų nebuvo susitikę su savo gynėjais, taigi jie negalėjo perduoti A. S. raštelio savo gynėjams (t. 5, b. l. 197). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojos L. G. ir J. K. nevienodai nurodo minėto laiško perdavimo aplinkybes bei jį neva perdavusio asmens požymius.

Galiausiai, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip minėta, A. S. rašydamas nuoširdų prisipažinimą ir duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat parodymų patikrinimo vietoje metu, gan detaliai nurodė įvykio aplinkybes, nurodydamas kur kas sėdėjo, kurioje tiksliai vietoje jis grūmėsi su nukentėjusiuoju ir, svarbiausia, kokį nusikaltimo įrankį panaudojo ir kur jį vėliau išmetė. Turint galvoje tai, kad J. Ž. lavono tyrimą, kurio metu nustatyta, kad nukentėjusiajam mirtini sužalojimai padaryti buku, nelygaus paviršiaus, galimai cilindrinių savybių daiktu ar įrankių, metalizavusiu odos žaizdą geležimi, teismo medicinos specialistas baigė tik 2006-10-23 (t. 2, b. l. 67), o nuoširdų prisipažinimą A. S. parašė 2006-06-23 ir parodymus, kuriuose nurodė smūgius nukentėjusiajam sudavęs plaktuku, jis davė dar iki minėtos specialisto išvados gavimo, darytina išvada, kad A. S. , nebūdamas įvykio vietoje ir nežinodamas įvykio aplinkybių nebūtų galėjęs taip detaliai ir tiksliai nurodyti nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių bei tiems sužalojimams panaudoto įrankio. Šių duomenų nežinojo ir policijos pareigūnai, tad jie taip pat negalėjo nurodyti nuteistajam kokius parodymus duoti. Kitaip tariant, tai, kad dar iki specialisto išvados gavimo, nuteistasis savo parodymuose pripažindamas kaltę jau nurodė panaudojęs metalinį įrankį (plaktuką), kuriuo, kaip vėliau nustatyta, ir buvo padaryti mirtini sužalojimai, įrodo, kad jo prisipažinimas ir parodymai nebuvo išgalvoti, o įvykio aplinkybės jam buvo žinomos dėl to, kad jis buvo tiriamo įvykio betarpiškas dalyvis.

Pirmiau aptarta aplinkybė paneigia ir liudytojų J. K. bei L. G. apeliacinės instancijos teisme duotus parodymus apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jos davė neteisingus parodymus, vadovaudamosis A. S. perduotu laišku, kuriame buvo nurodytos jo neva išgalvotos J. Ž. nužudymo aplinkybės. Šie duomenys taip pat paneigia ir apeliacinio skundo teiginius, jog nei A. S. , nei liudytojos J. K. ir L. G. , 2006 m. birželio 14-15 dienomis nebuvo įvykio vietoje (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniame skunde A. S. teigia, kad nukentėjusįjį nužudė ne jis, bet asmuo vardu Darius, su kuriuo J. Ž. gėrė dvi dienas iki nužudymo. Darius, pasak apelianto, buvo skolingas nukentėjusiajam ir jam grasino. Šis skundo teiginys taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas. Pirmiausia, jį paneigia tas pats pirmiau minėtas faktas, jog A. S. žinojo kokiu įrankiu buvo nužudytas nukentėjusysis, nors dar nebuvo gauta teismo medicinos specialisto išvada. Kita vertus, nei pats nuteistasis, nei liudytojai V. J. , L. G. , J. K. , G. U. ir L. Š. tokią versiją patvirtinančių konkretesnių parodymų nedavė. Nuteistasis teigė, kad to Dariaus pavardė lyg tai Aleksandravičius, tačiau niekas iš byloje apklaustų asmenų (buto kaimynų ir kitų liudytojų) negalėjo nurodyti jokių duomenų apie tokio Dariaus kontaktus su nukentėjusiuoju J. Ž. , taip pat niekas nepatvirtino A. S. teiginių, jog nukentėjusysis su tuo Dariumi iki nužudymo gėrė dvi paras. Nuteistasis negalėjo nurodyti ir konkretesnių jo minimo Dariaus anketinių duomenų, todėl jo surasti ir apklausti Apeliaciniam teismui nepavyko. Byloje buvo apklaustas D. D. , tačiau galimybė, kad jis dalyvavo nužudant J. Ž. paneigta jo paties bei nuteistojo A. S. parodymais. Apygardos ir Apeliaciniame teismuose apklausta liudytoja G. U. iš tiesų teigė mačiusi asmenį, vardu Darius (pavardės negalėjo nurodyti), kartu su nukentėjusiuoju J. Ž. , tačiau pirmą kartą Darius pas J. Ž. net nužėjo, o kitą dieną užėjo, tačiau labai greit išėjo. Nukentėjusįjį liudytoja mačiusi ir dieną po šio Dariaus apsilankymo, tačiau J. Ž. nebuvo sužalotas. Taigi, nuteistojo teiginiai, jog nukentėjusįjį nužudė ne jis, o asmuo, vardu Darius, atmestini, kaip nepagrįsti.

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog įvykio vietoje nebuvo rasta jokių jo bei liudytojų J. K. ir L. G. pėdsakų, tai, pasak apelianto, įrodo, kad jie įvykio vietoje nebuvo. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiuo teiginiu. Nors iš įvykio vietos buvo paimta gan nemažai daiktų, tačiau tik ant keleto iš jų buvo aptikta identifikavimui tinkamų pėdsakų tarp kurių, iš tiesų, A. S. , J. K. ir L. G. pėdsakų neaptikta. Tačiau tai savaime neįrodo, kad jie nebuvo šiame bute įvykio metu. Iš paties nuteistojo ir liudytojų parodymų matyti, kad įvykio aplinka buvo keičiama, slepiami įkalčiai (išmetė plaktuką, sukruvintas pagalves), o kita vertus, šių asmenų buvimas minėtame bute įrodytas kitais bylos duomenimis, tarp jų ir pačių A. S. , L. G. ir J. K. parodymais.

Apeliantas skunde teigia, kad tą faktą, jog jis su pirmiau minėtomis liudytojomis įvykio dieną nebuvo bute Sėlių g., gali patvirtinti liudytojai G. U. ir V. U. ir kiti kaimynai. Apeliacinės instancijos teismas juos visus apklausė ir nustatė, kad dauguma liudytojų - G. B. , G. C. , taip pat G. U. ir V. U. iš tiesų J. Žaliausko lavono suradimo dieną (2006-06-15) nematė nei nuteistojo, nei liudytojų J. K. ir L. G. , tačiau tai taip pat neįrodo, jog šie asmenys ten nebuvo. Liudytojai parodė, jog tokiu metu (birželio mėnesį), jie Sėlių g. 34 nebūna, nes vyksta į sodus, todėl ir galėjo nematyti minimų asmenų. Be to, pasak liudytojo V. U. , tame bute nuolat buvo triukšmaujama, todėl ar įvykio dieną buvo triukšmas, jis tiksliai pasakyti negalėjo. Kita vertus, pati liudytoja L. G. Apeliaciniame teisme nors ir neigė, kad A. S. nužudė nukentėjusįjį, tačiau paties buvimo bute (duomenys neskelbtini) gatvėje fakto ji neneigė ir parodė, kad jie (A. S. , L. G. , J. K. ir J. Ž. ) buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, kol J. Ž. nepradėjo grasinti peiliu (t. 5, b. l. 263).

Be to, apeliaciniame skunde A. S. nurodė, jog G. U. apygardos teisme duodama parodymus nepasakė, jog įvykio išvakarėse ji matė nukentėjusįjį kruviną. Apeliacinis teismas apklausė šią liudytoją, tačiau ji paneigė tokias apelianto nurodomas aplinkybes, teigdama, jog tomis dienomis J. Ž. sužaloto ji nematė (t. 5, b. l. 220). Tačiau ji tiek apygardos, tiek ir apeliaciniame teisme nurodė, kad 2006 m. birželio 14 d., trečiadienį, apie 19.00-20.00 val., dirbdama darže, matė J. Ž. dar gyvą, o kitą dieną, t. y. birželio 15 d., atėjęs V. J. pranešė, kad rado nukentėjusįjį nebegyvą. Šie liudytojos parodymai neprieštarauja teismo medicinos specialisto išvadoje nustatytam nusikaltimo padarymo laikui. Teismo medicinos specialisto išvados 2 punkte nurodyta, kad nuo J. Ž. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone (2006-06-15, 16.30-20.10 val.) praėjo 1-3 paros. Tai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo mirtis galėjo įvykti tarp 2006-06-12, 16.30-20.10 val. ir 2006-06-14, 16.30-20.10 val. Taigi, G. U. nurodytas laikas 2006-06-14, 19-20 val., patenka į teismo medicinos specialisto išvadoje nustatytą galimą nukentėjusiojo mirties laiką.

Tačiau apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą konstatuoja, kad kaltinime ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas nusikaltimo laikas ne visiškai atitinka byloje surinktais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes ir jį būtina patikslinti.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad nusikaltimą A. S. padarė laikotarpiu tarp 2006 m. birželio 14 d., 20.00 val. ir 2006 m. birželio 15 d., 16.30 val. Tačiau, kaip minėta, pagal teismo medicinos specialisto išvadą išeina, kad vėliausiai nukentėjusiojo mirtis galėjo įvykti 2006-06-14, 20.10 val. Į šį laiką patenka ir liudytojos G. U. parodymuose nurodytas laikas (2006-06-14, 19.00-20.00 val.), kuomet ji matė J. Ž. dar gyvą. Tuo tarpu nuteistojo A. S. bei liudytojų L. G. ir J. K. parodymai dėl konflikto datos ir laiko buvo itin nenuoseklūs. Apklausose jų nurodomas nusikaltimo padarymo laikas svyravo nuo 2006 m. birželio 11 d. iki birželio 14 d. Toks parodymų nenuoseklumas paaiškinamas tuo, jog visi trys minėti asmenys, kaip matyti iš jų pačių parodymų, yra asocialūs, nuolatos nuo ryto iki vakaro gėrė alkoholį ir įvairius jo surogatus, todėl natūralu, kad jie buvo praradę laiko nuovoką ir negali tiksliai prisiminti kokią dieną, o kartais net ir kokiu paros metu vyko įvykiai. Esant tokiems nenuosekliems jų parodymams dėl įvykio laiko, jį nustatant būtina vadovautis objektyvios kilmės įrodymais, t. y. pirmiau minėta teismo medicinos specialisto išvada, o taip pat liudytojos G. U. parodymais apie tai, kad gyvą nukentėjusįjį ji dar matė 2006-06-14, apie 19-20 val. Tokiu būdu, atsižvelgdama į pirmiau aptartus duomenis, teisėjų kolegija patikslina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytą J. Ž. nužudymo laiką ir konstatuoja, kad šį nusikaltimą A. S. padarė 2006 m. birželio 14 d., laikotarpiu tarp 19.00 ir 20.10 val.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nesutinka ir su apygardos teismo nuosprendyje nurodyta išvada, kad J. Ž. mirtini sužalojimai buvo padaryti ne plaktuku, o kitų metaliniu, cilindro formos daiktu. Apygardos teismas, darydamas tokią išvadą rėmėsi liudytojos L. G. parodymais, apie tai, kad plaktuko kambaryje nebuvo, taip pat įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, kuriame užfiksuota, kad įvykio vietoje plaktuko ar maišo su įrankiais nerasta. Tačiau apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, o būtent šiais jo parodymais ir vadovaujasi teismas, kad jis nukentėjusiajam sudavė plaktuku ir po to šį plaktuką iš buto išsinešė bei išmetė šiukšlių konteineryje. Kad A. S. išsinešė kažkokį daiktą, suvyniotą į laikraštį, parodė ir liudytoja J. K. . Akivaizdu, kad esant tokioms aplinkybėms nusikaltimo įrankis ir negalėjo būti rastas apžiūrint įvykio vietą bute. Be to, pats apygardos teismas nuosprendyje nurodė, jog tai, kad daiktas, kuriuo buvo nužudytas J. Ž. , buvo išneštas iš namų, patvirtina J. Ž. kraujo dėmės, kurios buvo aptiktos įvykio vietos apžiūros metu ant grindų linoleumo virtuvėje. Tai, kad po įvykio įkalčiai buvo slepiami patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolo bei specialisto išvada Nr. 5626. Šiais duomenimis nustatyta, kad popieriaus lapai su nukentėjusiojo kraujo pėdsakais buvo rasti rašomojo stalo stalčiuje. Akivaizdu, kad kraujas ant ištirtų popieriaus lapų įvykio metu negalėjo užtikšti jiems būnant rašomojo stalo stalčiuje, o ten šie lapai buvo padėti po įvykio, slepiant nusikaltimo įkalčius. Be to, kaip minėta, galimybės, jog sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti plaktuku, neatmetė ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas kriminalistas.

Taigi, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti byloje surinktais duomenimis, patvirtinančiais, jog sužalojimai nukentėjusiajam J. Ž. buvo padaryti nuteistojo A. S. nurodytu plaktuku.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visus pirmiau išdėstytus motyvus, konstatuoja tokias patikslintas A. S. padaryto nusikaltimo (J. Ž. nužudymo) aplinkybes:

A. S. 2006 m. birželio 14 d., laikotarpiu tarp 19.00 ir 20.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su J. Ž. metu, tyrimo metu nesurastu metaliniu plaktuku tyčia pastarajam sudavė ne mažiau kaip 9 smūgius į galvos sritį, tuo padarydamas J. Ž. galvos sumušimą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis dešinėje momens-kaktos srityje, įspaustiniu dešinės pusės skliauto lūžiu, nusitęsusiu į kaukolės pagrindo priekinę ir vidurinę duobes, kraujo išsiliejimu po ir į minkštuosius galvos smegenų dangalus, bei galvos smegenų skilvelius, poodinę kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimą dešiniajame skruoste, dešinio skruostikaulio smilkininės ataugos lūžį su dislokacija ir aplinkine kraujosruva minkštuosiuose audiniuose lūžio projekcijoje, kas sukėlė nukentėjusiojo mirtį įvykio vietoje ir taip tyčia nužudė J. Ž. .

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau jokių argumentų, kuo remiantis tai turi būti padaryta, nenurodo. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, skirdamas bausmę A. S. , vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgė į visas BK 54 str. numatytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, taip pat laikėsi bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, taisyklių, numatytų BK 61 straipsnyje.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad A. S. už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką paskirtos laisvės atėmimo bausmės nelaikytinos aiškiai per griežtomis, todėl nešvelnintinos. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė ir bausmių bendrinimo taisyklių, numatytų BK 63 str., todėl ir galutinė subendrinta bausmė A. S. paskirta teisingai.

Atsižvelgdama į aukščau išdėstytus argumentus, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria: