- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-11
- Bylos Nr.
- 1A-300-397/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22279-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. D.
- Advokatai
- Jurgita Jablonskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (L. R. priklausančio turto vagystė) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams,
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (V. L. priklausančio turto vagystė) – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,
pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta A. D. subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta A. D. bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.
Į bausmę įskaityta jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2020 m. birželio 10 d. ir nuo 2020 m. liepos 29 d. iki 2020 m. liepos 31 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirta A. D. baudžiamojo poveikio priemonės:
– uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
– konfiskuota automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1210 (vienas tūkstantis du šimtai dešimt) eurų.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimas, palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o po to, panaikintinas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. D., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2020 m. birželio 8 d., apie 16.45 val., (duomenys neskelbtini) , pro neužrakintas duris įsibrovė į gyvenamąjį namą, iš kurio pagrobė L. R. priklausančią rankinę 20 eurų vertės, kurioje buvo piniginė 10 eurų vertės ir 500 eurų grynųjų pinigų, tokiu būdu padarė L. R. bendrą 530 eurų turtinę žalą.
1.1. Be to, A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2020 m. birželio 21 d., apie 19.40 val., pro langą įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė V. L. priklausantį nešiojamą kompiuterį „Apple Mac book pro“, 3000 eurų vertės, kompiuterio dėklą, 60 eurų vertės, 1 terabaito talpos kietąjį atminties diską, 200 eurų vertės, 500 gigabaitų talpos kietąjį atminties diską, 100 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefono ausines „Apple“, 50 eurų vertės, žalios spalvos rankinę su užrašu „Gėda pelėda“, 400 eurų vertės, kurioje buvo juodos spalvos piniginė, 50 eurų vertės, 50 eurų grynųjų pinigų, kosmetika ir kiti įvairūs daiktai, 50 eurų vertės, tokiu būdu padarydamas V. L. bendrą 3960 eurų turtinę žalą.
1.2. Be to, A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. birželio 26 d., apie 19.56 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 17, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatytas 2,07 promilių girtumas).
1.3. Be to, A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2020 m. liepos 29 d., apie 19.20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį brolį A. D., t. y. tyčia vieną kartą medine kėde sudavė jam į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiam A. D. nubrozdinimą už kairės ausies, tai yra padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Kauno apylinkės teismas ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, padarė išvadą, kad baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma A. D. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. D. prašė, panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas jam paskyrė per griežtą dviejų metų laisvės atėmimo bausmę. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog A. D. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir dėl to labai gailisi. Apelianto manymu, jam paskirta bausmė yra neteisinga.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą nepateikta.
Šalies argumentai
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmestinas.
7. Nuteistasis apeliaciniu skundu nustatytų faktinių aplinkybių, veikų teisinės kvalifikacijos neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, prašo ją sušvelninti. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).
8. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo argumentus dėl švelnesnės bausmės skyrimo, pažymi, kad bausmė už padarytą nusikalstamą veiką turi būti teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Skiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, atskiri nusikalstamos veikos požymiai, jų turinys, pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, galiausiai įvertinama, kokia bausmė kaltinamojo atžvilgiu yra teisinga ir galėtų paveikti asmenį taip, jog ateityje jis nenusikalstų, kad ši bausmė sulaikytų kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir pasiektų kitus įstatymų leidėjo numatytus ir bausmės paskirtį atspindinčius tikslus. Teisėjų kolegijos nuomone, visi šie bausmės skyrimui svarbūs aspektai buvo tinkamai įvertinti.
9. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba terminuoto laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba laisvės apribojimo arba arešto, arba terminuoto laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmės. Įvertinęs aplinkybių visetą, apylinkės teismas A. D. paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.
10. Įstatymo leidėjas nėra nurodęs kaip konkrečiai turėtų būti parenkami bausmių dydžiai už padarytas nusikalstamas veikas ir pagal teismų praktiką nėra konkrečiai nustatyta, kaip teismas turi spręsti tokius konkrečius ir individualius atvejus kaip, kad bausmės dydžio nustatymas. Tačiau teismų praktika formuojama taip, kad skiriant bausmę, ji turi būti individualizuota, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, bylos aplinkybes. Teismas A. D. skirdamas bausmė rūšį ir dydį, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje padarė būdamas neblaivus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), į tai, kad tyčia padarė du apysunkius ir du nesunkius nusikaltimus turėdamas neišnykusį teistumą, nusikalstamos veikos baigtos, anksčiau buvo teistas 11 kartų, be to, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, ankstesnius A. D. teistumus, kitus jį charakterizuojančius duomenis, taip pat tai, kad nuteistasis iš ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių nepasimokė, teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nesikeičia bei toliau daro nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog už nusikalstamų veikų numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, A. D. turi būti skirta šių įstatymų sankcijose numatyta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, manant, kad bausmės tikslai šiuo atveju visų pirmiau paminėtų bylos aplinkybių kontekste gali padėti pataisyti ir perauklėti nusikaltusį asmenį ir užtikrinti veiksmingą resocializaciją ir įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę.
11. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę turėjo atsižvelgti į tai, kad jis dėl visų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino ir gailisi, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis A. D. kaltę visiškai pripažino, gailėjosi, teismas pripažino tai lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe, baudžiamąją bylą išnagrinėjo pagreitinto proceso tvarka ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam subendrintą galutinę bausmę sumažino 1/3 dalimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir vien tai, kad A. D. asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Apylinkės teismo nuteistajam A. D. skirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytus nusikaltimus, tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą.
12. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį A. D., sudaro 191,10 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.
12.1. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.
12.2. Atsižvelgdamas į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas, apeliacinės instancijos teismas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, iš nuteistojo prašoma valstybės naudai priteisti pinigų suma – 191,10 Eur, žymiai A. D. turtinės padėties nepaveiks, ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš nuteistojo A. D. valstybės naudai 191,10 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą ir dešimt centų) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.