- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-17
- Bylos Nr.
- 1A-296-107-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Valužis (pirm.), Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- J. A.
- Nukentėjusysis
- Z. K.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo J. A., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir nuteistas dvejų (2) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.
Procesas dėl Z. K. pareikšto ieškinio nutrauktas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. A. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, Sporto g. 7, Marijampolėje, 2009-04-20 16.34 val. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinus Z. K. į jos telefono Nr. (duomenys neskelbtini), prisistačius jos sūnumi, o vėliau policijos pareigūnu, melagingai pranešus apie sūnaus tariamai sužalotą žmogų, pareikalavus sumokėti nukentėjusiajam 12000 litų, o Z. K. sutikus sumokėti 7950 litų, J. A., vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens telefoniniu skambučiu iš Nr. (duomenys neskelbtini) į J. A. telefono numerį (duomenys neskelbtini) duotą nurodymą paimti pinigus, atvyko į (duomenys neskelbtini), ir ten iš nukentėjusiosios Z. K. paėmė 7950 litų. Gautus 7950 litų J. A. pasidalijo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis J. A. nurodo, kad kaltu prisipažino visiškai, nukentėjusioji jam atleido, civilinio ieškinio atsisakė, todėl apylinkės teismas, skirdamas bausmę, turėjo vadovautis BK 61 str. 4 d. ir skirti bausmę, ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkį. Nuteistajam pagal BK 182 str. 1 d. paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė bausmės vidurkį viršijo. Apelianto nuomone, jo visišką kaltės pripažinimą teismas turėjo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau to nepadarė. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas jį nuteisė ne tik už nusikaltimą, kuriuo buvo kaltinamas, bet rėmėsi ir ankstesniais teistumais, už tai bausmes yra atlikęs. Nuteistasis J. A. prašo remtis BK 61 str. 4 d. ir paskirti bausmę, kuri neviršytų BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio.
Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistojo J. A. kaltė, padarius nusikaltimą, už kurį jis nuteistas, yra įrodyta, apylinkės teismas nuteistojo J. A. nusikalstamą veiką pagal BK 182 str. 1 d. kvalifikavo teisingai.
BK 61 str. 4 d. numatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Nuteistojo J. A. prisipažinimas po sulaikymo jo kaltei nustatyti, padarytam nusikaltimui išaiškinti jokios įtakos neturėjo. Tam, kad gailėjimasis būtų pripažintas nuoširdžiu, turtinio nusikaltimo padarymo atveju formalaus nukentėjusiosios atsiprašymo paskutinio žodžio metu nepakanka. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji Z. K. nuteistąjį J. A. atpažino iš nuotraukų, nuteistasis buvo paieškomas ir sulaikytas tiriant kitą baudžiamąją bylą, kurioje J. A. buvo pareikšti analogiški įtarimai pagal BK 182 str. 1 d. (t. 1, b. l. 14, 26, 28–31, 94, 101–105, 106). Nuteistasis kritiškai savo elgesio nevertino, dėl nusikaltimo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, pasekmių neišgyveno. Tai, kad nukentėjusioji atsisakė civilinio ieškinio, nėra joks nuteistojo nuopelnas.
BK 61 straipsnio 4 dalis taikytina tik tada, kai kaltininkas aktyviai padeda išaiškinti nusikaltimą. Nuteistasis jokios aktyvios pagalbos nusikaltimui išaiškinti nesuteikė, duomenis, kuriais remiantis būtų galima nustatyti nusikaltimo bendrininką, slėpė.
Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas nuteistojo J. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str. 1 d. 2 p.) nepripažino ir skirdamas bausmę BK 61 str. 4 d. nesivadovavo pagrįstai.
Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 2 d.).
Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).
Skirdamas bausmę J. A., apylinkės teismas bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) vadovavosi, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Nors nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis veiką padarė bendrininkų grupe, tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nelaikyta (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Vien tik nuteistojo prisipažinimą laikyti lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe, kai nenustatyta nuoširdaus gailėjimosi, kitų aplinkybių, numatytų BK 59 str. 1 dalies 2 punkte, nėra pagrindo, o ir prisipažino nuteistasis tik verčiamas byloje surinktų įrodymų.
Nuteistasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), nusikalto teistumams neišnykus, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), o recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). J. A. anksčiau teistas 10 kartų (t. 1, b. l. 46–51), keletą kartų už tokio pat pobūdžio nusikaltimus nuosavybei, kitus tyčinius nusikaltimus. Nuteistasis J. A. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, nusikalstamas veikas daro nuolat, o tai rodo, kad nuteistasis pasitaisyti nelinkęs, nusikalstamų veikų darymas tapo jo gyvenimo būdu ir vienu iš pragyvenimo šaltinių. Šiuo metu nuteistasis kaltinamas analogiškų nusikalstamų veikų padarymu ir kitose baudžiamosiose bylose. Tai rodo, kad nuteistasis J. A. pasitaisyti neketina.
Esant paminėtoms bylos aplinkybėms, siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtį – sulaikyti J. A. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apylinkės teismas nuteistajam J. A. už padarytą nusikalstamą veiką bausmės rūšį, jos dydį parinko teisingai, paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistojo J. A. apeliacinį skundą atmesti.