- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Teismo sprendimas
- Data
- 2015-06-04
- Bylos Nr.
- 2-474-855/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02904-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- R. C.
- Atsakovas
- K. C.
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, dalyvaujant ieškovei R. C., jos atstovei adv. Vytautei Ladygaitei- Balčiūnienei, institucijos, teikiančios byloje išvadą, - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolantai Čuchonskai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. C. ieškinį atsakovui K. C., institucijai, teikiančiai byloje išvadą, -Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui K. C., prašydama: pripažinti, kad atsakovas yra L. C., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas; nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja; priteisti iš atsakovo po 173,77 € nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teisės į jį atsiradimo dienos iki jos pilnametystės. Nurodė, kad 2007-02-12 jai gimė dukra L. C.. Nepilnametės gimimo įraše duomenų apie jos tėvą nėra, tačiau tėvas yra atsakovas K. C.. Nurodė, kad ji su atsakovu nuo 1997-08-02 iki 2002-05-08 buvo santuokoje, kurioje susilaukė dviejų sūnų: (duomenys neskelbtini), gim. 1999-04-14, ir (duomenys neskelbtini), gim. 2001-09-04, tačiau ir nutraukus santuoką, jie periodiškai bendravo ir palaikė santykius, tačiau kai ji informavo atsakovą apie tai, jog laukiasi dar vieno vaiko, jis pasakė, kad tėvystės pats nepripažins, turi kitą partnerę ir nuo to laiko nutraukė visus ryšius su ja, nors ir neneigia, jog yra L. tėvas. Be dukros trijų bendrų su atsakovu vaikų, ieškovė turi dukrą (duomenys neskelbtini), bei laukiasi penkto vaiko.
Atsakovas K. C. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Teismas pažymi, kad ieškinys su priedais atsakovui buvo įteikti CPK nustatyta tvarka jam asmeniškai (b. l. 30), teismo šaukimas į 2015-05-20 vykusį teismo posėdį, kaip ir į parengiamuosius posėdžius, jam taip pat įteiktas asmeniškai, todėl jam buvo ir turėjo būti žinoma apie teismo procesą, juo labiau, kad teismo 2015-04-16 nutartimi atsakovui paskirta bauda už tai, kad jis, žinodamas apie teismo procesą ir 2015-04-16 paskirtą posėdį, į jį neatvyko, taip pat už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nepagrįstą bylos vilkinimą ir tuo pačiu galimą nepilnamečio vaiko, dėl kurio teisių ir interesų sprendžiama byloje, teisių pažeidimą. Įsiteisėjusia teismo 2015-02-05 nutartimi atsakovui K. C. už neatvykimą į parengiamuosius 2014-12-10 ir 2015-02-05 posėdžius be pateisinamos priežasties, piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, proceso vilkinimą ir pan., taip pat buvo skirta 200 € dydžio bauda. Be to, teismo 2015-03-05 nutartimi už neatvykimą į 2013-03-05 parengiamąjį posėdį ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovui buvo skirta 289 € dydžio bauda, kuri įsiteisėjusia teismo 2015-03-23 nutartimi sumažinta iki 180 €. Teismas buvo nutaręs atsakovą atvesdinti tiek į 2015-03-05, tiek į 2015-04-16 parengiamuosius posėdžius, tačiau atsakovo nei jo faktinėje gyvenamojoje vietoje adresu Šalčininkų r. Pabarės k., kurioje gyvenantis nurodė ir prašyme dėl baudos sumažinimo, nei jo darbo vietoje, nei apylinkėse, rasti nepavyko. LR CPK 42 str. 5 d. nustato, kad šalys privalo joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis, o kai negali dalyvauti posėdyje dėl svarbių priežasčių, bet pageidauja, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti posėdį, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, laikytina, kad buvo išnaudotos visos galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje ir jam buvo tinkamai pranešta apie bylą, teismo posėdžio vietą ir laiką, todėl byla nagrinėta jam nedalyvaujant.
Išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius nurodė, kad ieškovė su vaikais ir sugyventiniu P. M. gyvena nuosavame name be patogumų, kuriame yra trys kambariai, viename iš jų gyvena L. C. kartu su savo seserimi G. C.. P. M. yra G. C. biologinis tėvas. Ieškovė šiuo metu yra bedarbė, auginą vaikus namuose, gauna socialinę pašalpą. L. C. šiais metais pradėjo lankyti Rukainių vidurinę mokyklą, 1 klasę. Ji nežino, kas yra jos biologinis tėvas, nes atsakovas nuo dukros gimimo yra nusišalinęs nuo tėvo pareigų, šeimos nelanko, bendravimo nepalaiko. Palaikė ieškovės ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl tėvystės nustatymo
Byloje esančiais įrodymais – ieškovės R. C. paaiškinimais ir L. C., gim. 2007-02-12, gimimo liudijimu AA Nr. 509576, išduotu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, nustatyta, kad vaiko motina įrašyta ieškovė R. C., duomenys apie tėvą nenurodyti (b. l. 3). Iš 1997-08-02 Santuokos akto įrašo Nr. 194 matyti, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta 1997-08-02 (b. l. 4). Ištuokos liudijimu nustatyta, kad santuoka nutraukta 2002-05-08 (b. l. 5). Šioje santuokoje ieškovė ir atsakovas susilaukė dviejų vaikų: L. C., gim. 1999-03-31, ir L. C., gim. 2001-08-28 (b.l. 6-7). Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas K. C. yra L. C., gim. 2007-02-12, tėvas.
CK 3.161 straipsnio 2 dalis nustato, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Pagal CK 3.146 straipsnio 1 dalį, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekso numatytos įrodymų priemonės. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir (duomenys neskelbtini) straipsnyje.
Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ji su atsakovu ir nutraukus santuoką periodiškai bendravo ir palaikė intymius santykius, tačiau kai ji informavo atsakovą apie tai, jog laukiasi dar vieno vaiko, t. y. L. C., jis nutraukė visus ryšius su ja, ir iki šiol nei su ieškovei, nesu su savo vaikais, įskatinat Liną ir L. C., nebendrauja. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojos I. M. - ieškovės bei buvusios atsakovo kaimynės - parodymai apie tai, kad R. C. su atsakovu bendravo ir nutraukus jų santuoką, atsakovas net buvo davęs savo pasą, kad ieškovė gimusią dukrą užregistruoti jo vardu, tačiau be jo paties dalyvavimo, to padaryti nebuvo įmanoma. Tiek ieškovė paaiškino, tiek liudytoja I. M. parodė, kad R. C. tuo metu su jokiais kitais vyrais nebendravo ir santykių nepalaikė. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos parodymais, juo labiau, kad jie sutampa su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad nors atsakovui buvo žinoma apie vykstantį procesą dėl jo tėvystės nustatymo jo atžvilgiu, tačiau jis į teismo posėdžius neatvyko ir jokių prieštaravimų nereiškė, nors teismas išnaudojo visas turimas galimybes užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdžiuose. Teismo nuomone, kiekvienas protingas, rūpestingas ir apdairos asmuo (bonus pater familias), jeigu žinotų, jog nėra biologinis vaiko, kurio tėvystę prašoma nustatyti ir kuriam prašoma priteisti išlaikymą, tėvas, imtųsi aktyvių veiksmų sureaguoti į pareikštus reikalavimus, paneigti juos ir pan., tačiau atsakovo pasyvumas ir abejingumas teismo procesui, jo visiškas ignoravimas, dėl ko teismas neturėjo galimybės paskirti ir atlikti net teismo ekspertizę tėvystei nustatyti, leidžia netiesiogiai spręsti apie ieškinio pripažinimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad K. C. teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, t. y. 2015-03-18 ir 2015-04-28 prašymuose dėl baudų sumažinimo, neneigė esąs nepilnametės ieškovės dukters L. C. tėvas (b. l. 61, 80), o tiesiog prašė sumažinti / panaikinti jam teismo skirtas nuobaudas. Tokiu būdu įvertinus ieškovės, jos atstovės ir liudytojos paaiškinimus bei atsižvelgus į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, o taip pat vadovaujantis prioritetinio nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos principu bei visas abejones aiškinant nepilnamečio vaiko naudai, ieškovės ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkintinas, t. y. pripažintina, kad atsakovas K. C. yra vaiko L. C., gim. 2007-02-12, tėvas, o vaikas L. C. – atsakovo K. C. dukra (LR CPK 392 str., CK 3.146, 3.148 str. 1 d.).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Bylos duomenys patvirtina, kad nepilnametė dukra nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, yra prie jos prisirišusi, jos prižiūrima, auginama, išlaikoma, nežino, kas yra jos biologinis tėvas, niekada su juo nebendravo ir nepalaikė jokių santykių, todėl ieškovės prašymas nustatyti nepilnametės L. C. gyvenamąją vietą būtent su ja, atsakovui neišreiškus dėl to jokių prieštaravimų, tenkintinas.
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo
Ieškovė paaiškino, ir atsakovas nepateikė teismui jokių šiuos paaiškinimus paneigiančių įrodymų, kad nuo pat nepilnametės L. C. gimimo atsakovas materialiai neprisidėjo prie jos išlaikymo, t. y. tiek gimus vaikui, tiek iki šiol nevykdė ir iš esmės nevykdo savo, kaip tėvo, turtinės pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais ieškovės paaiškinimais bei tuo, jog iš esmės viena ieškovė, išlaiko augina, auklėja, bei vykdo kitas turtines ir neturtines pareigas vaiko L. C. atžvilgiu. Tai savo ruožtu sudaro pagrindą priteisti išlaikymą iš atsakovo K. C. nepilnametei dukrai L. C., o taip pat priteisti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį iki kreipimosi į teismą (CK 3.192 str., 3.200 str.).
Teismas pažymi, kad pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str., LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d.). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium ar yra nesusituokę, vieno iš tėvų pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta tik jų vykdymo sąlygos. Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Nustatytas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Kitaip tariant prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str., 3.3. str.) reikalauja, kad išlaikymo dydis nebūtų ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.
Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.
Vertinant nepilnametės L. C. poreikius, ieškovės paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad jai šiuo metu yra aštuoneri metai, ji lanko Vilniaus r. Rukainių gimnazijos 1c klasę (b.l. 92). Nepilnametės L. C. poreikiai yra įvairiapusiai, neapsiriboja vien tik maitinimu, jai reikalingi rūbai, mokyklinės ir kanceliarinės prekės. Ieškovė nurodė, kad L. C. nori vykti į išvykas, lankyti būrelius. Ieškovė su savo nepilnamečiais vaikais gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame Vilniaus r. sav., Rukainių sen., Ašmenėlės k., Smalinės g. 28, kuriame yra trys kambariai ir vienu iš jų naudojasi Laura, nors namas yra be patogumų, tačiau už elektrą ir kitas paslaugas ieškovė per mėnesį moka apie 86,89 € - 115,85 €. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str., 3.3. str.) reikalauja, kad išlaikymo dydis nebūtų ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Ieškovė paaiškino, jog jeigu būtų finansinės galimybės, norėtų suteikti galimybę Laurai lankyti daugiau būrelių, vykti į išvykas.
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ir pan., o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.
Kaip matyti iš byloje esančių ir teismo išreikalautų rašytinių įrodymų bei ieškovės paaiškinimų, ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys Vilniaus r. sav., Rukainių sen., (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-11), kur ieškovė gyvena su savo nepilnamečiais. Jos vardu registruota transporto priemonė VW Sharan, v. Nr. (duomenys neskelbtini) 1998 m. (b. l. 40). Ieškovė šiuo metu niekur nedirba (b. l. 71), iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus gauna socialinę pašalpą bei išmoką vaikui, o iš Vaikų išlaikymo fondo už nepilnamečius sūnus (duomenys neskelbtini) gauna po 57 € išmoką už kiekvieną vaiką (b.l. 85-91). Ieškovė be trijų bendrų su atsakovu nepilnamečių vaikų, turi dar dukrą nepilnametę dukrą G. C., gim. 2010-01-21 (b. l. 8), o taip pat šiuo metu laukiasi penkto vaiko.
Vertinant atsakovo turtinę padėtį nustatyta, kad K. C. jokio nekilnojamojo turto neturi (b. l. 27), nuo 2014-12-08 dirba UAB „Varūsta“, kur jo darbo užmokestis yra apie 371,25 € per mėnesį (b. l. 69-70); nuo 2014-10-29 iki 2014-11-05 dirbo UAB „Limetas“ (b. l. 33-34), o nuo 2014-07-08 iki 2014-10-23 dirbo UAB „Vikanda“, kur gavo iš viso 532,44 € darbo užmokestį (b. l. 29, 33, 38). Kaip minėta, be L. C., atsakovas su ieškove turi dar du nepilnamečiu vaikus - L. C., gim. 1999-03-31, ir L. C., gim. 2001-08-28, kuriems Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-12-21 sprendimu c. b. Nr. 2-3869-577/2009 iš atsakovo priteistas išlaikymas kiekvienam sūnui po 115,85 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ir kaip nurodė savo procesiniuose dokumentuose, bei kaip paaiškino pati ieškovė – dar vieną nepilnametę dukrą, kurios vardas ir pavardė nežinomi.
Aukščiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atleisti atsakovą K. C. nuo imperatyvios pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą L. C. vykdymo, juo labiau, kad jis yra jauno amžiaus, dirba, byloje nėra jokių duomenų apie galimas jo sveikatos problemas ar turimus kreditorinius įsipareigojimus, todėl darytina išvada, kad atsakovas gali ir privalo vykdyti imperatyvią pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą (LAT 2008-05-26 nutartis c. b. A.L. v V.K., Nr. 3K-3-303/2008; LAT 2009-04-27 nutartis c. b. V.K. v A.B., Nr. 3K-3-189/2009; LAT 2009-12-22 nutartis c. b. I.V. v A.V., Nr. 3K-3-596/2009 ir kt.). Be to, visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties, vadovaujantis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių apsaugos principu (CK 3.3 str.), šiuo atveju aiškintinos būtent nepilnamečio vaiko naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, patiriamų išlaidų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad turtinė padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (LAT 2004 m. balandžio 19 d. nutartis c. b. D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).
Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisinat išlaikymą būtiniems nepilnamečio vaikos poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi laikytinas minimalios mėnesinės algos dydis. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į šį orientacinį kriterijų, taip pat į tai, kad abiejų tėvų turtinė padėtis yra panaši (tiek ieškovės, tiek atsakovo mėnesinės pajamos yra apylygės, abu turi po 4 vaikus), ir nėra pagrindo nukrypti nuo CK 3.156 str. 1 d. įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, t. y. lygių dalių išlaikymo prievolėje, į nepilnamečio vaiko būtiniems poreikiams patenkinti būtiną pinigų sumą per mėnesį, mano esant tikslinga priteisti iš atsakovo po 115 € nepilnametei dukrai L. C. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kiek nukrypdamas nuo minimalaus mėnesinės algos dydžio kriterijaus teismas atsižvelgia į dabartinį vaiko amžių ir jo poreikius, į tai, kad pati ieškovė, kurios turtinė padėtis panaši į atsakovo, nebūtų pajėgi teikti didesnio, nei pusę minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą, į atsakovo turimų ir privalomų išlaikyti nepilnamečių vaikų skaičių, į tai, kad ieškovė negalėjo tiksliai apibrėžti nepilnametės poreikių, be kita ko, į tai, kad atsakovas dar privalo išlaikyti nepilnamečius du sūnus, kuriems kas mėnesį buvo priteista po 115,85 € išlaikymo dar tuo metu, kai atsakovui nebuvo gimusi dukra su ieškove, bei mažametę dukrą, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Atitinkamai iš atsakovo priteistinas L. C. 4140 € dydžio išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki kreipimosi į teismą, skaičiuojant po 115 € už 36 mėnesius. Kadangi CK 3.185 str. 1 d. yra įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas, vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str.), todėl teismas skiria kartu su nepilnamete dukra gyvenančią jos motiną R. C. gaunamų lėšų tvarkytoja (uzufruktore) (CK 3.185 str., 3.190 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 str. 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.). Teismas įvertinęs, kad ieškovės R. C. ieškinys atsakovo K. C. atžvilgiu iš esmės patenkintas (tik reikalavimas dėl materialinio išlaikymo priteisimo patenkintas iš dalies), taip pat atsižvelgęs į tai, kad atsakovui net tris kartus buvo skirta bauda už neatvykimą į posėdžius, piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nepagrįstą bylos vilkinimą, kas reiškia, jog atsakovas K. C. tinkamai nevykdė savo kaip proceso šalies pareigų ir jo procesinis elgesys nebuvo tinkamas, sprendžia iš atsakovo priteisti valstybės naudai visas bylinėjimosi išlaidas – 247,60 € žyminio mokesčio už ieškovės pareikštus turtinius ir neturtinius reikalavimus (41 € + 41 € + 165,6 €), 116,96 € valstybės išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovei (b.l. 12-14, 93) ir 11,28 € pašto išlaidų, viso - 375,84 € bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1, 5 p., 82 str., 93 str. 2 ir 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, 282 straipsniu, 392 straipsniu, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad atsakovas K. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Šalčininkų r. (duomenys neskelbtini).) yra L. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2007-02-12) tėvas, o L. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra atsakovo K. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.
Nepilnamečio vaiko L. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. C. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo K. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui L. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4140 € (keturis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimo bei po 115 € (vieną šimtą penkiolika eurų) išlaikymo periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, pradedant skaičiuoti nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki vaiko pilnametystės. Teismo priteista išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Indeksaciją vykdo teismo sprendimą realiai vykdantys subjektai. Nepilnametės L. C. išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja (uzufruktore) paskirti motiną R. C..
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo K. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 375,84 € (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus 84 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimo kopiją per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.