Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Reginos Bučinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), Lietuvoje neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. S. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: jis 2025-08-22, apie 01.38 val., ties Smiltelės g. 29 pastatu, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems, vairavo automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,61 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis N. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, parodė, kad kartu su T. E. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2025-08-21, apie 19 val. jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus Majorų sodyboje, Klaipėdos r. Naktį jam (kaltinamajam) paskambino draugas iš Klaipėdos, su kuriuo susitarė, kad kartu su T. E. nuvyks pas jį. Pirmiausia jie bandė išsikviesti taksi, tačiau taksi paslaugų gauti nepavyko, todėl jis (kaltinamasis) pasiūlė važiuoti automobiliu „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jautėsi blaivus, todėl pats pasiėmė automobilio raktelius, kurie įmonėje yra laisvai prieinami, ir 2025-08-22, apie 1 val. kartu su T. E. išvažiavo į Klaipėdą. T. E. nežinojo, kad jis (kaltinamasis) nėra įgijęs teisės vairuoti. Klaipėdoje juos sustabdė policijos pareigūnai. Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis (kaltinamasis) pripažino jo neturintis. Pareigūnams paklausus, ar buvo vartojęs alkoholio, prisipažino, jog gėrė maždaug prieš valandą. Policijos pareigūnai patikrino jį alkotesteriu ir abu kartus jam buvo nustatytas 1,61 prom. neblaivumas. Taip pat jam buvo atliktas koordinacijos testas, kurio metu reikėjo eiti tiesia linija bei pirštu pataikyti į nosį. Po patikrinimo pareigūnai jam įteikė šaukimą, o automobilis buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę. Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, kaltę visiškai pripažįsta. Daug metų gyveno užsienyje, neseniai grįžo į Lietuvą dirbti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba beveik metus, jo atlyginimas siekia apie 3 000 Eur per mėnesį, todėl turės galimybę sumokėti paskirtą baudą. Yra nevedęs, vaikų, išlaikomų asmenų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

2025-08-22 tarnybiniais pranešimais;

2025-08-22 įvykio vietos apžiūros protokolu;

2025-08-22 alkotesterio rodmenimis ir neblaivumo nustatymo aktu;

2025-08-22 AB „Regitra“ duomenimis, iš kurių matyti, kad automobilio „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja-savininkė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“;

2025-08-22 liudytojo D. L. apklausos protokolu;

2025-08-25 kitų objektų apžiūros protokolu;

2025-08-25 liudytojo T. E. apklausos protokolu;

2025-08-25 tarnybiniu pranešimu dėl automobilio vertės.

Įvertinęs aptartų byloje surinktų duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis N. S. 2025-08-22, apie 01.38 val., ties Smiltelės g. 29 pastatu, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,61 promilių neblaivumas. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. N. S. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo N. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 straipsnyje įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis N. S. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis Lietuvoje neteistas, 2018 m. (duomenys neskelbtini) teistas už vairavimą neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų, Lietuvoje per pastaruosius 5 metus vieną kartą buvo baustas administracine tvarka už nešiurkštų KET pažeidimą, galiojančių nuobaudų neturi, dirba. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, nustatant artimą minimaliam jos dydį (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo nuomone, tokia bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, N. S. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad N. S. nusikalto vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,61 prom. neblaivumas, teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonė, reglamentuota BK 68 straipsnyje, – uždraudimas naudotis specialia teise. BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 metus (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025-08-25.

BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kaip jau minėta, N. S. nusikalto vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,61 prom. neblaivumas, todėl transporto priemonė „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti konfiskuojama, kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo išvis neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Tačiau nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nėra duomenų, kad įmonės atstovai būtų žinoję, jog kaltinamasis pasiims jiems priklausantį automobilį ir vairuos neblaivus, todėl nėra pagrindo konfiskuoti minėtą automobilį. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje esančiame 2025-08-25 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad automobilis „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmą kartą registruotas Lietuvoje 2006 m., VšĮ „Emprekis“ duomenų bazėje tokių metų automobilio modelio vertė nėra nurodyta. Iš AB „Regitra“ duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtą automobilį įsigijo pagal 2025-05-17 pirkimo-pardavimo sutartį už 750 Eur. Todėl būtent ši suma išieškotina iš kaltinamojo į valstybės biudžetą.

Kaltinamajam N. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, jį pradėjus vykdyti, naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

N. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu N. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad nurodytą baudą N. S. savanoriškai privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, N. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025-08-25.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, N. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš jo konfiskuotino turto (automobilio „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) – į valstybės biudžetą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.