Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. byla Nr. 1A-655-348/2010

2010 m. lapkričio 2 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Emilijos Akelienės ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, įstatyminiam atstovui R. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų M. K. ir I. K. apeliacinį skundą dėl 2010 m. birželio 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. K. (R. K.) pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal LR BK 178 str. 4 d. – areštu 6 paroms.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskyra – areštas 18 parų, bausmę atliekant areštinėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. (R. K.) nuteistas už tai, jog būdamas nepilnametis, 2010-02-09 apie 14.20 val., veikdamas bendrai kartu su nesulaukusius BK 13 str. nustatyto amžiaus asmeniu - mažamečiu T. B., gim. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ visuomeninio transporto sustojime, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą, t.y. tyčia vieną kartą ranka suduodamas mažamečiui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), į nugarą, tuo sukeldamas fizinį skausmą, pagrobė svetimą turtą - I. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „LG KP500“ - 700 litų vertės su telefono atminties kortele - 100 litų vertės, tuo nukentėjusiajai I. K. padarydamas 800 litų turtinę žalą,

Be to, R. K. nuteistas už tai, kad būdamas nepilnametis, 2010-02-12 apie 13 val., išeidamas iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia pagrobė svetimą - nedidelės vertės turtą - prie lauko durų stovėjusius 200 litų vertės, baltos spalvos, odinius sportinius batelius, priklausančius V. Š..

Skunde pažymima, jog pagal BK 65 str. 1 d. 2 p. c papunktį, viena arešto para yra prilyginama dviems laisvės apribojimo dienoms, o švelnesnė bausmė keičiama griežtesne bausme (BK 65 str. 2 d.). Todėl, už BK 178 str. 4 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą nuteistajam R. K. paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė lygi 3 mėnesiams, t.y. 90 parų arešto, tuo tarpu teismas subendrinęs bausmes paskyrė tik 18 parų arešto.

Taip pat apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad subendrinus bausmes apėmimo būdu bei nepagrįstai padarius išvadą, jog yra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teismas galutinę bausmę paskyrė aiškiai per švelnią, vos kiek didesnę nei BK 180 str. 1 d. nurodytos sankcijos žemutinė riba. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad padarytos dvi nusikalstamos veikos, antroji nusikalstama veika padaryta praėjus vos dviems dienoms po to, kai R. K. buvo sulaikytas dėl padarytos pirmosios nusikalstamos veikos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistojo gynėjas ir įstatyminis atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiųjų M. K. ir I. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistojo R. K. atžvilgiu pritaikyti tinkamai. Bausmė paskirta teisingai.

Kadangi apeliantai nesutinka tik su paskirta bausme, o teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, todėl nuosprendis plačiau neanalizuojamas (LR BPK 320 str. 3 d.).

Teismas skiria bausmes LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose ir laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. LR BK 54 str. 2 d., 91 str. yra numatytos aplinkybės, į kurias būtina atsižvelgti skiriant bausmę.

Pažymima tai, jog LR BK 90 str. 4 d. numatyta, jog nepilnamečiui gali būti skiriama nuo penkių iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

Apylinkės teismas laikėsi įstatymo reikalavimų ir motyvuotai paskyrė bausmę. Parinkdamas sankcijose numatytas bausmės rūšis – laisvės apribojimą už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 178 str. 4 d. ir areštą už apysunkį nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d., teismas motyvavo, kodėl skyrė būtent tokias, o ne kitas įstatymo sankcijoje numatytas bausmes. Teismas skirdamas bausmę tinkamai atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus bei stadiją, anksčiau taikytų poveikių priemonių veiksmingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, nepagrįstai R. K. atžvilgiu atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Pagal formuojamą teismų praktiką, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (pavyzdžiui, atsiprašo nukentėjusiojo asmens, atlygina jam padarytą žalą ir pan.). Be to, pagal formuojamą teismų praktiką, lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai duoti teisme, nes būtent teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis R. K., pareiškus jam įtarimus dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai. Taip pat teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis dėl abiejų nusikalstamų veikų kaltu iš esmės prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsižvelgiant į minėtus duomenis, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi bei į tai atsižvelgė skirdamas bausmę.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog R. K. padarė apysunkį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau teismas nebuvo, baustas administracine tvarka pagal ATPK 175 str., mokosi jaunimo mokykloje. Skirdamas arešto bausmes, teismas tinkamai atsižvelgė į šias aplinkybes.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog apylinkės teismas paskyręs bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, jas subendrindamas taikė bausmių apėmimo principą bei pažeidė LR BK 65 str. nuostatas. LR BK 63 str. 5 d. numatyta, jog bausmių apėmimas taikomas, tai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal LR BK 10 ar 11 straipsnius. Nagrinėjamu atvejus R. K. padarė apysunkį nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą tai yra skirtingos nusikalstamų veikų rūšys (LR BK 10) ir jos labai skiriasi pagal pavojingumą, todėl apylinkės teismas pagrįstai vadovaudamasis LR BK 63 str. 1d., 2d., 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinto taikant bausmių apėmimo principą. Taip pat apylinkės teismas nepažeidė LR BK 65 str. nuostatų. Kadangi apylinkės teismas subendrindamas bausme paskirtas už atskiras nusikalstamas veikas nepažeidė LR BK 63 str. 2 d. nuostatų, pagal kurią galutinė subendrinta bausmė, paskirta apėmimo būdu, prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Sprendžiant bausmių griežtumo klausimą turi būti vadovaujamasi bausmių sistemos sąrašu, išdėstytu LR BK 90 str. 1 d., kuriame bausmė išvardijamos nuosekliai nuo švelniausios (viešųjų dabų) iki griežčiausios (terminuoto laisvės atėmimo). R. K. galutinė subendrinta bausmė – areštas yra griežtesnė laisvės apribojimo bausmės atžvilgiu pagal LR BK 90 str. 1 d. nuostatas.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismo paskirta arešto bausmės dydis gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytus tikslus, t.y. ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų. Dėl to paskirta bei subendrinta bausmė nėra aiškiai per švelni, ji neprieštarauja teisingumo principui, todėl ją griežtinti nėra teisinio pagrindo.

Apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nukentėjusiųjų M. K. ir I. K. apeliacinį skundą atmesti.