Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-09-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-92-1122/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-09-02
Bylos Nr.
1-92-1122/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė
Kaltinamasis
Z. P., S. S., P. Š.
Nukentėjusysis
V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-92-1122/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25350-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.5; 1.2.4.1.1; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,sekretoriaujant Vitai Jurienei, Raimondai Bingelytei,vertėjaujant Helena Žemaitel, Giedriui Račkauskui, Svetlanai Minakovai ir Natalijai Reut,dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai ir prokurorei Kristinai Rekertienei,kaltinamajam Z. P. (Z. P.), jo gynėjams Daivai Dereškevičienei ir Viktorui Firsovui,kaltinamajai S. S., jos gynėjams Aldevinui Švedui, Ramūnui Vanagui,kaltinamajam P. Š. (P. Š.), jo gynėjui Viktorui Muravskiui,nukentėjusiajam V. (V.) B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teista:

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalį 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams,

2) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 236 straipsnį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, paskiriant subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, 2008 m. birželio 13 d. paleista atlikusi bausmę,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje,

P. Š. (P. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 50 MGL bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones 2 metus uždraudimą,

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metų laikotarpiui, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus bei jam priklausančio automobilio konfiskavimą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje,

ir Z. P. (Z. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S., veikdama bendrininkų grupėje kartu su P. Š. ir Z. P., turėdama tyčią sužaloti nukentėjusįjį, bendrais veiksmais, kurie pasireiškė smūgių nukentėjusiajam sudavimu, sužalojo nukentėjusįjį, dėl ko nukentėjusysis buvo sunkiai suluošintas, o būtent:

2019 m. birželio 16 d. apie 17 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, kieme, prie pastato (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, veikdama kartu su P. Š. ir Z. P., asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju V. B. metu, bendrais veiksmais, tyčia sudavė nukentėjusiajam rankomis ir kojomis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, iš kurių ne mažiau kaip vieną kartą į galvą, šoną, pilvo kairiojo pašonkaulio sritį, tuo bendrais veiksmais padarant nukentėjusiajam trauminį blužnies plyšimą su masyviu kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę ir tokiu būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. B. sveikatą.

Šiais savo veiksmais S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat P. Š. , veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. S. ir Z. P., turėdamas tyčią sužaloti nukentėjusįjį, bendrais veiksmais, kurie pasireiškė smūgių nukentėjusiajam sudavimu, sužalojo nukentėjusįjį, dėl ko nukentėjusysis buvo sunkiai suluošintas, o būtent:

2019 m. birželio 16 d. apie 17 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, kieme, prie pastato (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas kartu su S. S. ir Z. P., asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju V. B. metu, bendrais veiksmais, tyčia sudavė nukentėjusiajam rankomis ir kojomis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, iš kurių ne mažiau kaip vieną kartą į galvą, šoną, pilvo kairiojo pašonkaulio sritį, tuo bendrais veiksmais padarant nukentėjusiajam trauminį blužnies plyšimą su masyviu kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę ir tokiu būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. B. sveikatą.

Šiais savo veiksmais P. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat Z. P., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. S. ir P. Š., turėdamas tyčią sužaloti nukentėjusįjį, bendrais veiksmais, kurie pasireiškė smūgių nukentėjusiajam sudavimu, sužalojo nukentėjusįjį, dėl ko nukentėjusysis buvo sunkiai suluošintas, o būtent:

2019 m. birželio 16 d. apie 17 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, kieme, prie pastato (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su S. S. ir P. Š., asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju V. B. metu, bendrais veiksmais, tyčia sudavė nukentėjusiajam rankomis ir kojomis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, iš kurių ne mažiau kaip vieną kartą į galvą, šoną, pilvo kairiojo pašonkaulio sritį, tuo bendrais veiksmais padarant nukentėjusiajam trauminį blužnies plyšimą su masyviu kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę ir tokiu būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. B. sveikatą.

Šiais savo veiksmais Z. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji S. S. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad V. B. maždaug 2019 m. gegužės mėnesį išsinuomojo kambariuką pas juos, gyveno atskirai, atskirai maitinosi. Iki įvykio gyveno porą mėnesių. Jie tik pasisveikindavo, daugiau santykių neturėjo, konfliktų nebuvo. Įvykio dieną sekmadienį ji su P. Š. buvo namie ir surinkinėjo spintą. Apie 11 val. atėjo Z. P. ir ieškojo V., kurio tuo metu nebuvo. Jis papasakojo, kad (V. B.) išdaužė langus, pavogė pinigus ar telefoną. Paprašė pranešti, kada jis grįš. Pažymėjo, kad Z. P. pažįsta tik iš matymo, jie niekada nebendravo. Apie 15 val. pranešė Z., kad V. atsirado ir atvežę jį (Z. P.) pradėjo kalbėtis dėl langų ir t. t. V. B. neigė kažką padaręs. Jai priėjus V. B., būdamas išgėręs, pradėjo ją įžeidinėti žodžiais „kurva“, „prostitutė“, „suka“, tada ji plaštaka trenkė jam per veidą ir stumtelėjo, rankomis sudavė į krūtinę, V. B. tuo metu nenukrito. P. Š. bandė raminti V., nes jis agresyviai elgėsi, vyrai susistumdė, P. Š. sudavė smūgius delnais V., kad jis apsiramintų, negali pasakyti, kokius smūgius sudavė Z. P., ji ten nestovėjo, nestebėjo jų, o užpykusi nuėjo ir surinko V. B. lagaminą, kad jis išeitų. Patikino, jog ant V. pilvo tikrai nebuvo užšokusi. Matė, kad V. buvo atsiklaupęs, jis tupėjo, lyg susilenkė, galimai dėl to, kad buvo išgėręs. Kai jis buvo susilenkęs, Z. su P. stovėjo šalia, kalbėjo. Z. ir P. bandė kelti V. Smūgių kojomis ar rankomis į nukentėjusįjį buvo, bet negalėjo suprasti, ar tai buvo smūgiai, ar jį paklibino su koja, kad atsikeltų, nes jis po to parvirto. Pabrėžė, jog niekas jo nemušė. V. B. nuėjo į virtuvėlę, pasiėmė pledą, lagaminą ir išėjo iš kiemo. Z. (išėjo) namo, o jie liko savo namuose. V. iš jų išėjo apie 17 val. Įvykio metu ji pati buvo išgėrusi dvi stiklines alaus, kiti kaltinamieji buvo blaivūs. Pridūrė, jog dėl dingusio telefono V. į ją tą dieną nesikreipė. Pažymėjo, jog P. Š. buvo nuvykęs po to į ligoninę (pas V. B.). Jie kalbėjo kažką telefonu, ir jis nuvažiavo. V. prašė paskolinti (pinigų) vaistams. Sakė, išvažiuos į Vokietiją, užsidirbs ir atiduos. V. B. pretenzijų nereiškė, sakė, kad jis nežino kas ir kaip. Ji nežino, kas atsitiko, nes V. B. išėjo iš jų 17 val. su lagaminu, savo kojomis, o kaimynai jam iškvietė greitąją 24 val. nakties, neaišku, kur jis per tą laiką buvo. Greitosios, policijos automobilių ji nematė. Po įvykio su V. nebendravo. Su P. po įvykio nesiaiškino nieko, nes akivaizdžiai „pridirbo“ kaime reikalų. Patikino, jog ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose buvo daug netikslumų, galimai ne taip suprato tyrėja, nes ir valandos ne taip (surašytos).

Teisėjai pagarsinus S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamoji nurodė, kad V. B. grįžo 15 val., iš jų išėjo 17 val. Visas konfliktas vyko greitai, kol ji jam surinko daiktus. Pabrėžė, jog ant žmogaus nešokinėjo, ji laiptais sunkiai pakyla, pripažino, kad galimai vieną kartą spyrė gulinčiam. Stipraus alkoholio poveikio tikrai nejautė, nes (išgėrė) tik 2 stilines alaus. Nežino, ar P. kreipėsi į V. B. dėl skolos grąžinimo, nes iki šiol negrąžinta. Nežino, kodėl V. B. pas juos nuomojosi, jis sakė, kad neturi kur gyventi, jam reikėjo kažkokius dokumentus pasidaryti. Jis mokėjo P. per mėnesį apie 40 Eur. Pažymėjo, jog ji sveria 90 kilogramų.

Kaltinamasis P. Š. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad V. nebuvo visą naktį, jis atėjo 5 val. ryto ir 10 val. ryto jis (kaltinamasis) užėjo pas jį (V. B.), bet jo jau nebuvo namie, grįžo apie 15 val. P. Š. tą dieną namuose rinko spintą. Prieš jam (V. B.) grįžtant apie 11 val. pas juos buvo Z. ir klausinėjo apie V. Z. paprašė jo pranešti, kai V. B. grįš namo, nes jis paėmė telefoną, išdaužė langus ir paėmė alų. Į kiemą jis užėjo vienas, lauke buvo dar du asmenys, bet jie nebuvo kieme. Prižadėjo pranešti, kai V. B. grįš. Kai V. grįžo apie 15 val., kaltinamasis išvažiavo į parduotuvę ir užvažiavo pas Z., norėdamas pranešti, kad V. jau namuose, jie su Z. atvažiavo. V. nesakė, kad jo ieškojo. Z. nebuvo nusiteikęs agresyviai, jis tik norėjo atsiimti telefoną, bet V. buvo stipriai išgėręs ir prasidėjo konfliktas. P. Š. kieme išleido Z., pastatė automobilį į garažą, grįžęs atgal pamatė, kad V. barasi, kad jis nieko neėmė. S. jam sudavė per veidą, nes jis ją išvadino negražiais žodžiais. Kai įžeidinėjo S., P. Š. negirdėjo, tuo metu galimai buvo prie garažo, bet kai sudavė – matė. Po įvykio jie kalbėjosi, P. Š. klausė, už ką ji jam trenkė, ji atsakė, kad ją įžeidinėjo. Z. išsakė jam pretenzijas dėl langų, telefono ir išgerto alaus. V. pradėjo pulti Z., V. B. buvo stipriai išgėręs (arba „likęs iš vakaro“), o Z. gynėsi. Pabrėžė, jog daugiausia V. puolė Z., o Z. tik gynėsi. Z. sudavė V. B. gindamasis nežino kiek kartų, bet nedaug, kažkur į krūtinę, per veidą nesudavė. Z. koja vieną kartą sudavė V. per užpakalį, kai V. stovėjo, tačiau kojomis nemušė. Kai V. jį puolė, jis (Z. P.) keliais, kumščiais sudavė keletą kartų į krūtinę. Kai įvyko susistumdymas V. nebuvo nukritęs, jis buvo pritūpęs, nes, anot kaltinamojo, buvo stipriai išgėręs. P. Š. įsikišo, kad liautųsi, bet V. B. tęsė savo veiksmus, P. Š. ėmė V. B. už rankos, jis ėmė naudoti jėgą. P. Š. jam trenkė per skruostą dešiniu delnu, liepė apsiraminti, pagrasino iškviesti policiją, ir jis daugiau ar mažiau apsiramino. Tuo metu S. nuėjo rinkti jo daiktų, kažką pamiršo įdėti, V. B. pats nuėjo, pasiėmė patalynę ir išėjo apie 17 val. Viskas truko neilgai, kol S. surinko jam lagaminą ir liepė išeiti. Kai V. išėjo iš jų, ant jo veido nebuvo jokių žymių, kraujo. P. Š. pažymėjo, kad nebuvo išgėręs. Ar Z. vartojo alkoholį – nežino. Nurodė, kad V. B. paskambino P. Š. po to ir paprašė pinigų sumokėti už gydymą ar vaistus, pasakė, kad grąžins, kai uždirbs. Įvykio dieną kai grįžo V., jis kaltinamojo paprašė, kad jam paskambintų, nes galimai buvo užmetęs telefoną už lovos. Jis paskambino, bet telefono nerado. Kai jis jau rinko patalynę, po konflikto, tada taip pat prašė paskambinti, nes jau tada negalėjo rasti telefono. Pridūrė, kad kai buvo pas V. B. ligoninėje, nuvežė pinigų, jis paprašė jo nueiti į mišką, iš kurio jį paėmė greitoji, ir ten paieškoti telefono, bet jis nuėjęs nerado, buvo signalas kokias tris dienas. Nežino, ar telefonas buvo rastas, bet V. B. jam skambino iš kito telefono. Nurodė, jog kai pas juos nuomojosi kambarį, V. B. paprašė leisti gyventi tik mėnesį, nes jam Vokietijoje pavogė dokumentus. Jis atėjo su dukra ir ta mergina davė 50 Eur už mėnesį. Kaltinamasis jam ten pravedė dujas, elektrą, vandenį. Po šio įvykio nebuvo ant jo supykęs, nes prieš 4 metus jis jau buvo gyvenęs pas jį. Jų santykiai buvo normalūs, jokio konflikto tarp jo ir V. nebuvo. Tarp P. Š. ir Z. P. konflikto taip pat nebuvo.

Kaltinamasis Z. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 9 val. V. buvo atvažiavęs pas jo sesers sugyventinį, jie ten sėdėjo, kalbėjo, V. buvo išgėręs. Kaltinamasis tuo metu buvo atvažiavęs pas motiną, su kuria gyveno jo sesuo su sugyventiniu. Kaltinamasis buvo išgėręs alaus, bet nuėjo miegoti, pavalgė ir prabudus alkoholio jau nesijautė. V. B. pasakojo, kad jis buvo su kažkuo susimušęs, išgėrė alaus ir išėjo. Sesers sugyventinis sakė, kad jis girdėjo, kaip V. B. sakė, kad jį sumušė prie stoties. Motina matė, kad jis dar paėmė alaus ir ėjo kažkur link kaimo gilumos. Taip pat pas juos buvo atvažiavęs žmogus, kuris gerai sutarė su kaltinamojo tėvu, ir pasakė, kad V. išdaužė langus. Paprašė to žmogaus, kuriam langus išdaužė, nuvažiuoti ir pažiūrėti, ar V. namie. Z. P. su juo nevažiavo, nes žmogus važiavo su dviračiu. Apie 15 val. atvažiavo S. su P., paprašė pagalbos, kad V. B. girtas kažką pradėjo ant jų sakyti, rėkauti, norėjo muštis su P. S. buvo išgėrus, P. nesimatė, kad būtų išgėręs. Prieš tai, apie 12 val. kaltinamajam sesuo pasakė, kad jis (V. B.) pavogė telefoną, pas pažįstamus išdaužė langus ir dingo alus. Kaltinamasis suprato, kad V. paėmė (telefoną), nes jie to telefono taip ir nerado. Z. P. atvežė ten (pas V. B.). V. B. sėdėjo ant suoliuko. Kaltinamasis priėjo prie jo ir pareikalavo grąžinti telefoną ir įstatyti langus. Jis pradėjo ant Z. P. „šokinėti“, žodžiais įžeidinėti S., o jis (Z. P.) jam (V. B.) sudavė vieną nestiprų smūgį iš kairės, V. B. atsiklaupė. Anot kaltinamojo, V. B. buvo girtas, dėl to nereikėjo stipriai trenkti, kad jis parkristų. Atsiklaupusiam V. B. suėmė delnu už kaklo iš nugaros ir pakartotinai pareikalavo grąžinti telefoną, patikino, jog jo nespardė. Tada kaltinamasis liepė grąžinti telefoną arba parašys pareiškimą, nors pareiškimo rašyti nenorėjo. Kas jį (V. B.) spardė – nestebėjo, jis sudavė tik vieną smūgį į krūtinę. Pripažino, kad galimai būdamas afekto būsenos netyčia koja (spyrė). Nežino, ar S. smūgiavo koja iš šono, ar per žandą sudavė, matė, jog P. buvo nestipriai trenkęs jam „pliauską“, vieną kartą iš nervų trenkė per nugarą, tačiau tikina, jog niekas su kojomis jo nespardė, per pilvą niekas jam stipriai nedaužė. V. jiems smūgių nesudavė, jis „su kumščiais ėjo ant Z. P.“, gynėsi, kad nieko nepadarė. Kaltinamieji liepė jam keltis, jis pats atsikėlė, pas jį jokių žymių ant veido nebuvo, S. nuėjo jo daiktų rinkti, susirinko visus daiktus, normaliai išėjo su lagaminu. V. B. kažką pametė, bet kaltinamasis nesuprato ką, neieškojo to daikto. V. B. ieškojo lauke, vaikščiojo aplink toje vietoje, kur viskas vyko. Kol jis ieškojo, niekas jam nieko nesudavė. Kai V. B. papuolė į ligoninę, paskambino kaltinamajam ir liepė duoti jam 300 Eur, arba jis jį pasodins, paskui ir 1 000 Eur paprašė. Kaltinamasis numetinėjo ragelį, pasakė, kad nieko nemokės. Nežinojo, kad P. jam sumokėjo. Kai V. išėjo (iš ligoninės), jį nuvežė prie namų, kaltinamasis nuėjo ir tada atvažiavo policija. V. anksčiau nepažinojo, buvo jį matęs pas mamą namuose, jie pakalbėdavo ir viskas. Po įvykio su S. ir P. nekalbėjo apie tai, kas įvyko.

Nukentėjusysis V. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad daug smulkmenų neatsimena, nes buvo seniai. Atsimena, kad buvo nedarbo diena. Jis sėdėjo pas P. kieme ir gėrė alų. Kai dingo telefonas, apie pietus paprašė P. paskambinti, bet nerado (telefono). Praėjus kažkiek laiko atėjo visi trys kaltinamieji, pradėjo kalbėti apie telefoną, jis suprato, kad apie jo kalba ir pasakė, kad nežino, kur dingo. Apie langus nieko nekalbėjo. Pradėjo Z. daužyti ir spardyti beveik iš karto be jokios kalbos. P., jam atrodo, nė karto smūgio nesudavė. S. tai rėkdavo, tai draskėsi, nes irgi išgėrusi buvo. V. B. tik atsikeldavo ir jį vėl mušė, nepavyko pabėgti iš ten. Daugiausiai smūgių buvo iš Z., S. daugiausia rėkė. Kai nukrito ant nugaros po Z. smūgio, S. ant jo šokinėjo. Z. smūgiavo visur, su kojomis spardė, S. spardė į pilvą. P. tai vieną, tai kitą atitraukdavo nuo jo. V. B. jį mušant pajuto labai stiprų skausmą tarp krūtinės ir pilvo, kai Z. smūgiavo į jį. Anot nukentėjusiojo, jie pajautė, kad kažką negerai padarė ir S. liepė jam išeiti. Patikino, jog jis pats nepuolė nė vieno iš jų, nes nebuvo už ką. Nesuprato, kodėl jie jį puolė. Jam tas išpuolis buvo netikėtas. Jis pats susirinko daiktus. Išėjo iš jų vakare. Kai išėjo, jo veidas buvo apdraskytas. Nuėjo už 100 metrų į mišką. Prisėdęs pajuto, kad negali atsikelti. Kaimynas pats atėjo pas jį, V. B. paprašius pagalbos, iškvietė policiją, kartu su policija atvažiavo greitoji ir jį operavo. Kai atvažiavo greitoji ir policija, jau buvo tamsu, buvo praėjusi valanda, kai jis išėjo. Konflikto metu buvo vakaras, bet dar nebuvo tamsu. Kaimynui, kuris jam suteikė pagalbą, sakė, kad suspardė pas P. kieme. Policijai pasakojo, kaip viskas buvo.

V. B. paskambino P. galimai antrą vakarą po operacijos. Patikino, jog nieko nereikalavo. P. atvažiavo, davė 300 Eur vaistams, neskolino. Liepė skambinti jam, „jei kas“. Nuo to laiko jie jau nebendravo. Anot nukentėjusiojo, Z. P. suprato, kad dėl to įvykio taip nutiko ir pasiūlė jam kompensaciją išpirkti savo kaltę. Jam reikėjo pinigų už vaistus. Pabrėžė, jog jam iki gyvenimo galo reikės gerti vaistus, laikytis dietos, tokios sveikatos, kokia buvo, jau nebėra. Jam reikia pakeisti darbą, nes Vokietijoje buvo fiziškai sunkus darbas. Blužnies plyšimas atsirado dėl smurto, mano, kad dėl Z., nes S. moteris. Patikino, jog išėjus iš P. namų jo niekas neužpuolė. Pažymėjo, jog S. dažnai išgėrinėja, P. mažiau, nes dirba, tą dieną, jam atrodo, P. nebuvo išgėręs. Z. seserį, sugyventinį pažįsta, žino, kur gyvena. Iki įvykio bendravo su sugyventiniu prieš savaitę. Įvykio dieną, ryte, su Z. seserimi nebendravo, nebuvo nuvykęs pas Z. tėvus. Konflikto su kaimo gyventojais nebuvo. Jo niekas prieš tai nemušė. Pažymėjo, jog Hamburge iš jo pavogė dokumentus, kreipėsi Lietuvoje, kad padarytų naujus dokumentus, jis dėkingas, kad jį priėmė P. be dokumentų nuomotis. Dirbdavo pas moterį Juodšiliuose. Dirba Vokietijoje, yra Baltarusijos pilietis, jam liko 2 (metai) ir tada gali prašyti paso ir pilietybės. Lietuvoje gyvena jau daugiau nei 10 metų.

Prašo 5 000 Eur neturtinės žalos. Laikosi dietos, negali fiziškai stipriai dirbti, visą gyvenimą turės gerti vaistus, nevartoti jokio alkoholio, cigarečių (dėl įvykio). Po įvykio grįžo į darbą Vokietijoje, bet turėjo keisti darbo pobūdį. Jis neturi pretenzijų P. ir S., nes jie jam padėjo – neturėjo kur gyventi, o jie priėmė, turi pretenzijų Z. V. B. nemalonu, kad taip išėjo. Tuo metu turėjo pinigų, skolintis jam nereikėjo, už gydymą galėjo susimokėti ir pats.

Teisėjai pagarsinus V. B. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos protokolą, V. B. nurodė, kad greičiausiai buvo praradęs sąmonę, kai policija atvažiavo, dėl to ir skiriasi nurodytas laikas. Negali teigti, kad tikrai policija atvažiavo po valandos nuo jo išėjimo. P. parodymus girdėjo, bet nesutinka, kad jis puolė Z. Negali pasakyti, kas jį mušė, kai gulėjo, daug smūgių buvo, dauguma smūgių buvo kojomis, jį labiausiai mušė nukritus. Gali būti, kad neprisimena, ar kalbėjo su Z. telefonu po operacijos. Pridūrė, jog jis parašė teisingumo ministerijai, jie jam išmokėjo 1 900 Eur. Civilinio ieškinio byloje atsisako. Nori pamiršti tą įvykį – jis buvo išgėręs, gal kažkur buvo neteisus, bet mano, kad taip spardyti žmogų negalima.

Liudytojas M. Z. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko prieš pusantrų metų, ar metus, vasarą. Jau buvo vakaras, jie atsigulė miegoti. Langas buvo atidarytas ir apie 23 val. išgirdo, kad kažkas prašo pagalbos. Paėmęs telefoną, žibintuvėlį, išėjo į lauką, nuėjo per kelią, kur prasideda miškas, ir ten pamatė, kad ant pledo guli žmogus. Nepastebėjo, kad tas žmogus būtų išgėręs. Šalia buvo gražiai pastatytos dvi rankinės. Buvo tamsu, bet liudytojas nematė jokių matomų sužalojimų, ant veido nieko nepastebėjo, kraujo nematė. Neatrodė, kad jis būtų buvęs užpultas. Asmuo rusiškai paprašė vandens. Grįžus namo, žmona liepė vienam neiti, todėl paprašė svainio, kuris netoli gyvena, kad eitų kartu. Jis sutiko. Paskui jo žmona iškvietė policiją. Nusprendė kviesti policiją, nes kai padavė vandens, žmogus negalėjo atsisėsti, liudytojas mano, kad jam skaudėjo šoną, ar kažką. Liudytojas buvo įvykio vietoje, kol atvyko policija. Policija atvažiavo, apžiūrėjo (asmenį) vietoje ir iškvietė greitąją. Jam atrodo, kad nukentėjusiajam policija padėjo nueiti iki greitosios pagalbos automobilio. Pažymėjo, jog prieš išgirstant pagalbos prašymą, negirdėjo jokio triukšmo, konflikto. Iki P. Š. namų nuo liudytojo galimai 150 metrų. Žmogaus, kuris prašė pagalbos, nepažinojo, pirmą kartą matė. Jis dieną nebūna, dirba. Kad kažkam būtų langus išdaužę, ar alų pavogę, negirdėjo. Prie parduotuvės būna, kad stovi keletas žmonių, yra tokių ir kaimynų, kurie išgėrinėja. Iš Z. P. neteko girdėti, kad kažkas būtų pavogta, jis padeda tvarką prižiūrėti, jei bus kažkas susirinkę prie parduotuvės, jis tvarką padarys. Visi žino, kad P. buvo kalėjime, bet šiaip viskas ramu. Po šio įvykio, kai kvietė greitąją, policiją, daugiau nieko nebuvo, nieko negirdėjo.

Liudytoja I. K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu teisėjai pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad miškelyje gulėjo vyras, kuris sakė, kad jam labai skauda krūtinės, pilvo sritį. Sumušimų ant veido nematė, kitų sumušimo žymių nematė. Kas jį sumušė, nesakė. Jie kvietė medikus. Atvažiavo medikai ir jį išsivežė. Neatsimena, ar jis pats nuėjo, ar jį nunešė neštuvais. Atsimena, kad šalia (asmens) buvo lagaminas. Nebuvo jokių požymių, kad toje vietoje būtų įvykdytas smurtas. Negali pasakyti, ar asmuo buvo blaivus.

Liudytoja D. D. apklausiama teisiamojo posėdžio metu teisėjai pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad šiek tiek prisimena šį įvykį. Iškvietimo priežasties neatsimena. Kai atvyko į įvykio vietą, miške gulėjo vyras kruvinu veidu (aplink nosį), kalbėjo rusiškai. Negali pasakyti, ar asmuo buvo blaivus. Toje vietoje, kur jie jį rado, buvo rankinė ar lagaminas. Kai paklausė, kas atsitiko, jis jai nieko nepapasakojo, tik pasakė, kad atvyko išsinuomoti butą, ir jį ten primušė šeimininkas. Jis susikrovė daiktus ir pabėgo. Jis labai skundėsi, kad skauda pilvą. Nuo skausmo jam leido vaistus. Plačiau aplinkybių nepasakojo. Buvo tamsu, kai nuvyko. Jie jį vežė į ligoninę, nes reikėjo ištirti. Neatsimena, ar iki transporto priemonės jis pats nuėjo.

Liudytojas M. (M.) B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš metus ar daugiau surado gulintį sumuštą žmogų miške apie 100 metrų nuo jo namų. Buvo vasara, tamsu, 23-24 val. nakties, tas žmogus šaukė pagalbos. Su svainiu nuėjo, kur tas žmogus šaukėsi, dejavo. Asmuo buvo visiškai girtas, tvoskė alkoholiu, nieko aiškaus nesakė. Skundėsi, kad jam skauda pilvą ir prašė vandens atsigerti. Kiek atsimena, ant veido, kūno kraujo, nubrozdinimų, žaizdų nesimatė. Buvo tamsu ir jis prie pat asmens nepriėjo, gal 3 metrus iki jo. Atnešė vandens atsigerti. Pagalvojo, gal benamis, nes turėjo didžiulę baltą „tašę“, įsisukęs į „kaldrą“, tvarkingai gulėjo. Iškvietė policiją, kad nuvežtų į nakvynės namus. Policija su juo pabendravus iškvietė greitąją. Buvo iki kol atvyko medikai, jį įkrovė į automobilį ir išvežė. Jam atrodo, jis pats nuėjo su medikų pagalba, tiksliai nepamena. Pažymėjo, jog kažkokių garsų, muštynių, šauksmų, tą dieną negirdėjo, negirdėjo, kad kažkas kažką būtų pavogęs iš kaimynų. Salėje esantys kaltinamieji iš matymo pažįstami, P. labiau pažįsta, jų santykiai normalūs.

Liudytoja A. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra Z. P. sesuo. Su kitais (kaltinamaisiais) yra kaimynai. V. B. gal pusę metų gyveno pas P. Š. V. B. visą vasarą sėdėjo prie parduotuvės, šalia kurios ji gyvena. Jie lauke sėdėdavo, jis vieną kartą priėjo ir paklausė, ar galima pasėdėti su jais, alaus atsigerti, taip susipažino su visais ir paskui vis ateidavo pas juos po darbo, vakare. Vieną kartą vasarą (neatsimena, ar tą pačią dieną, kuri nurodyta kaltinamajame akte) buvo nuo 19 iki 20 val. vakaro, apie 1 val., tuo metu jau buvo sumuštas ir labai girtas. Liudytojai V. B. pasakė, kad jį sumušė 4 žmonės stotyje, nesakė dėl ko. Jo kelnės ir veidas dar buvo kraujuoti. Tuo metu, kai buvo V. B. pas juos namuose, buvo ir jos sugyventinis. Lauke stovėjo sofa, kur gulėjo jos telefonas, kai jie V. B. liepė eiti namo, telefonas dingo nuo tos sofos, mano, kad jį pavogė V. B., daugiau niekas kitas negalėjo pavogti. Nesikreipė dėl telefono į policiją.

Pažymėjo, jog V. B. turėjo konfliktų su kaltinamųjų pora, nes jie norėjo, kad jis išeitų iš jų namų. Tą pačią dieną, kaip ir aptariamas įvykis, buvo S. su P. atvažiavę pas brolį paimti jį, kad pasakytų V. B., kad jis išeitų iš jų namų, Z. P. sutiko. Jis galimai 22 val. vakaro labai greitai nuvažiavo ir greitai grįžo. Brolis jai sakė, kad V. B. pastūmė, pasakė, kad išeitų, bet nemušė jo – jis jau prieš tai buvo labai sumuštas. Patikino, jog Z. P. ne mušeika. Brolis, išvažiuodamas pas kaimynus, apie pavogtą telefoną žinojo, tačiau, anot jos, telefono pavogimas nesusijęs su važiavimu pas P. ir S. Dėl išdaužytų langų pas kaimyną girdėjo, kad juos naktį girtas sudaužė V. B. (kaimynas taip pasakė). Anot jos, V. B. buvo neadekvatus.

Liudytojas R. T. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra A. M. sugyventinis, vienas iš kaltinamųjų, Z. P., yra jo sugyventinės brolis. Pas sugyventinę atvažiuoja iš darbo. Prie jų yra tokia parduotuvė, kurioje dažnai gerdavo V. B. (gėrė visą 2019 m. vasarą). Jis dirbo „chalturkėj“, užsidirbdavo. V. B. buvo atvažiavęs rugpjūčio mėnesį, buvo sumuštas. Liudytojas klausė, kas sumušė. Sakė, jog keturiese prie stoties sumušė. (Aptariamo įvykio dieną) V. B. buvo atėjęs vakare maždaug 19 val. pas juos. Pažymėjo, jog savaitgaliais jis būdavo namie, šeštadieniais dirbdavo, sekmadieniais niekada nedirbdavo. V. B. būdavo gal 2–3 val. pas juos. Tą vakarą jis išėjo į nuomojamą kambariuką po 1–2 val., apie 22 val. vakaro. Tą vakarą su V. B. bendravo labai mažai. Jis sakė, kad jį sumušė po darbo važiuojant namo stotyje nepažįstami (jis ten dažnai trindavosi paviljonuose). Kas po to atsitiko V. – ar jis gyveno ten toliau, ar ne, liudytojas nežino. Jam išėjus liudytojas išvyko 2 val. žiūrėti futbolo į aikštę, grįžo pas sugyventinę. Grįžęs sužinojo, jog P. ir S. atvažiavo paimti Z. Pas juos Z. pabuvo gal pusę valandos (apklausiamas nurodė, jog kai grįžo namo iš aikštelės, Z. irgi buvo parėjęs iš S. ir P.). Liudytojui nepasakojo, ką Z. veikė (pas juos), dėl ko važiavo. Jam atrodo, kad Z. važiavo dėl telefono, kurį iš A. pavogė, Z. sakė, kad V. B. iš A. pavogė telefoną. Pažymėjo, jog daugiau V. B. su niekuo nesipyko.

Liudytojas V. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba policijoje, tačiau aptariamą įvykį atsimena prastai. Atsiminė, jog pagal iškvietimą išvyko į įvykį, kur miške vakare, gal 23 val., buvo rastas žmogus. Asmuo galimai sakė, jog jį sumušė vyriškis dėl moters. Atsimena, jog asmuo skundėsi skausmais, stenėjo, sėdėjo susirietęs. Galimai jis buvo suspardytas. Vyras nebuvo linkęs bendrauti. Neatsimena, ar matėsi sužalojimų ant asmens, vyras buvo sąmoningas, neatsimena, ar jis buvo blaivus, buvo sunku tai nustatyti, nes jis buvo sužalotas. Galiausiai pas asmenį atvyko jų ekipažo iškviesta medicinos pagalba.

Ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. B. padarytas sužalojimas ne visai šviežias, sprendžiant iš to, kad išoperuotą blužnį ištyrė ir nustatė pakitimus, kurie ir rodo, kad praėjo šiek tiek laiko – nuo 1 iki 10 valandų, kiek tiksliai, negali pasakyti. Šiuo atveju kraujavimas buvo gana intensyvus, bet blužnyje reakcija rodo, kad praėjo nemažai laiko, keletas valandų, kiek valandų, tiksliai negali pasakyti. Konstatuotas tik vienas sužalojimas – blužnies plyšimas. Dėl kitų sužalojimų daugiau negali pasakyti, nes dokumentuose detalesnių aplinkybių nebuvo. Pažymėjo, jog per paros laiką, esant kraujui pilve, turėtų vystytis pilvaplėvės uždegimas, ko (šiuo atveju) nebuvo nustatyta, kitų morfologinių požymių nebuvo. Blužnis suaugusiam žmogui gyvybiškai svarbios reikšmės neturi, bet sužalojus vyksta kraujavimas. Jei intensyviai kraujuoja, žmogus greičiau nukraujuoja, miršta. Gali būti, kad plyšta blužnis viduje, o po kurio laiko plyšta išorėje. Šiuo atveju, pagal aprašymą, plyšimas buvo gana didelis, nes kraujavimas buvo intensyvus, tačiau žmogaus kraujotaka galėjo pakankamai kompensuoti tą kraujo stygių ir nebuvo ryškaus pablogėjimo. Šiuo atveju plyšimas buvo dėl traumos, ne dėl ligos. Blužnis lokalizuota pilvo kairėje, viršuje po šonkaulių lanku, todėl turėjo būti žalojama ta vieta. Šis sužalojimas padaromas tiesiogiai buku daiktu deformuojant šonkaulius, jie sulaužomi ir prispaudžia blužnį prie stuburo ir ji plyšta, arba prispaudžiama pilvo priekinė siena ir tiesiogiai traumuojama blužnis. Smūgis turėtų būti pakankamai stiprus. Jei pilvo siena įtempta, tai dažniausiai nepasiekia, bet jei netikėtai, pilvo siena neįtempta, tada sužaloti daug lengviau. Smūgis ranka ar koja gali pasiekti tą sritį. Smūgis turi ne visą pilvą spausti, bet būtent tą sritį – tai būdinga smūgiams. Smūgis į kairį pošonkaulį gali sukelti plyšimą. Taip pat, jei žmogus krenta ant riboto paviršiaus, atsikišusio daikto, gali atsirasti toks plyšimas, jeigu ant lygaus paviršiaus – ne. Jeigu krenta iš savo ūgio, turi būti atitinkama jėga, papildomos sąlygos, kad tą pilvo sieną įlenkti, nuo kritimo retai kada būna. Pažymėjo, jog šiuo atveju blužnies plyšimui girtumas negalėjo turėti kažkokios didesnės reikšmės.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 7 d. įtariamąja apklausta S. S. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2019 m. birželio 16 d. ji su P. buvo namuose, surinkinėjo spintą. Su savimi turėjo alaus, ir berenkant spintą abu išgėrinėjo. Buvo priėmę nuomininką V. B., nes jis prašėsi pagyventi, tad jam lauko virtuvėje pastatė lovą, viryklę su dujų balionu. Tą dieną jie matė, kad V. yra namuose, ir jis buvo labai girtas, šlaistėsi po kiemą. Maždaug apie 17-18 val., tiksliai laiko nurodyti negali, pas juos į namus atėjo trys vietiniai kaimynai, kurių vienas iš jų tai Z. Kas kiti du, nežino, nepažįsta. Jie pradėjo klausinėti, kur yra V. ir ji atsakė, kad jis turi būti pas save – lauko virtuvėje, nes ten jį ir matė, tačiau šie atsakė, kad jo nėra. Tuomet jie ir pasiteiravo, kas atsitiko ir vietiniai pradėjo pasakoti, kad V. neva kažkam langą išdaužė, kažkieno telefoną pavogė, kažkieno alų išsinešė. Jie liepė jiems eiti ir aiškintis patiems su V. ir jie išėjo. Nežino kiek laiko praėjo, gal kokia valanda, nors tiksliai nurodyti negali, pamatė, jog grįžta V. Jie priėjo prie lauko virtuvės ir pradėjo klausinėti, ką jis pridaręs kaime, jog atėję žmonės juo skundžiasi. V. aiškino, jog jis nieko nedarė, ir žodis po žodžio tarp jų kilo konfliktas, jis pradėjo ją ir jos sugyventinį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, ir už tuos žodžius ji jam trenkė delnu per veidą. Tada ji pamatė, jog pas juos kieme jau stovi Z. Z. pradėjo klausinėti V. to paties: kur telefonas, kodėl langus išdaužė, tačiau V. tai neigė. Iš pradžių jie tik kalbėjo, bet vėl gi žodis po žodžio ir vėl kilo konfliktas. V. pritūpė, ir ji vėl už įžeidžiančius žodžius spyrė jam tupinčiam su dešine koja į kairįjį jo šoną. V. tuo metu tupėjo prie klėtelės. Po ko iškart prasidėjo muštynės. Kas pirmas sudavė smūgius ir kur, ji negali pasakyti, tačiau tiek P., tiek Z. tikrai mušė V., kuris ten prie klėtelės ir gulėjo. Ji matė tik, kad P. pasilenkęs suduoda smūgius kumščiu V. į kūną, tačiau ji negali atsakyti, nei kiek smūgių, nei kur konkrečiai sudavė. Z. V. mušė ne tik rankomis, bet ir kojomis, bet vėlgi, ji nestovėjo prie jų ir nestebėjo, ji užpykus nuėjo į lauko virtuvę surinkinėti V. daiktų, kad šis iš jų išeitų. Kiek laiko viskas truko, negali pasakyti, tačiau, kai ji išėjo iš lauko virtuvės su V. daiktais, jis buvo toje pačioje vietoje, t. y. prie klėtelės, jis jau sėdėjo, ir jis į jokią kitą vietą nebuvo perėjęs. Kaip ir sakė, V. buvo labai girtas, jis vos pastovėjo ant kojų ir tikrai jis niekur bėgti negalėjo. Kai ji jam išnešė daiktus, liepė eiti iš jų namų, tad jis dar nuėjo ir susirinko savo patalynę ir išėjo. Ar ji užšoko ant V. pilvo, ji neprisimena, gal ir galėjo taip būti. Ji pati buvo išgėrusi, ir gal neprisimena, bet ji negali patikėti, kad taip buvo. Gal ji tiesiog jam spyrė iš viršaus į pilvo sritį. Po poros dienų jie sužinojo, kad V. ligoninėje. Ji su P. nuvažiavo į ligoninę, ji pati pas V. nėjo, tačiau nuėjo P. Jie už gydymą V. sumokėjo 300 Eur (1 t., b. l. 112–113).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 19 d. įtariamąja pakartotinai apklausta S. S. savo kaltę pripažino iš dalies, kad sudavė nukentėjusiajam ranka per veidą, spyrė gulinčiam nukentėjusiajam ant dešinio šono, į jo dešinįjį šoną ir daugiau jokių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko. Neprisimena, kad buvo užšokusi nukentėjusiajam ant pilvo. Buvo apklausta įtariamąją, davė parodymus, ir jų laikosi. Daugiau nieko papildyti negali. Dėl įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 131).

Parodymų patikrinimo vietoje metu 2019 m. rugpjūčio 7 d. įtariamoji S. S. patvirtino savo parodymus (t. 1, b. l. 122–128).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 7 d. įtariamuoju apklaustas P. Š. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis V. sudavė ranka per veidą, tačiau jis nemušė tiek, kad V. B. patirtų tokius sužalojimus. Kas įvyko tą dieną, jis nelabai prisimena, kadangi praėjo daug laiko. 2019 m. birželio 16 d. maždaug apie 15 val. jis grįžo namo ir matė, jog V. B. nėra. Jie jam nuomoja lauko virtuvėje esančią patalpą, kur yra lova ir jis gali gyventi. Maždaug po valandos pas juos atėjo Z. ir dar du vietiniai, kurių jis nepažįsta. Jie pasidomėjo, kur yra V., jis atsakė, kad nežino ir pasidomėjo, kodėl jo ieško. Z. atsakė, kad V. pavogė telefoną ir alaus. Maždaug apie 17 val. namo grįžo ir V., matė, kad jis yra neblaivus, nes jis užėjo pas jį, matė, kad jis guli ant lovos, tačiau jis su juo nieko nesišnekėjo ir jo nieko neklausinėjo. Jis tą dieną taip pat buvo neblaivus, buvo išgėręs „soskę“ alaus. Po kažkurio laiko vėl atėjo Z., bet kaip suprato, jis tiesiai nuėjo pas V., nes jie ėmė labai garsiai bartis, ir jis būdamas namuose išgirdo. Kai jie toliau pradėjo konfliktuoti jau lauke, jis taip pat išėjo į lauką. Prie jų priėjo ir S., o V. pradėjo ją varyti necenzūriniais žodžiais ir jis matė, kad ir S. V. taip pat sudavė berods du smūgius per veidą, nors tiksliai pasakyti negali. Iš pradžių V. su Z. mosikavosi vienas priešais kitą rankomis, o po to Z. sudavė smūgį kumščiu V. kažkur į krūtinės sritį, nuo ko V. net susilenkė, ir staigiai po to Z. sudavė smūgį koja pasilenkusiam V. vėl į krūtinės sritį. V. taip ir liko stovėti susilenkęs pusiau, o Z. jį mušė. Matė, kaip V. jis ir spardė, ir rankomis sudavė smūgius, tačiau jis nestovėjo ir neskaičiavo, kiek tų smūgių buvo. Jis net Z. atitraukė nuo V., prašė nusiraminti. O kad nusiramintų ir V., jis jam sudavė delnu per veidą, galbūt kartą ar du. Po to jie abu nusiramino, ir Z. išėjo, o V. taip pat nuėjo į lauko virtuvėlę, kur susirinko savo daiktus. Jis negalėjo V. mušti kumščiais gulinčio, kaip sako S. Jis nematė, kaip S. spyrė V., ir nematė, kad ji būtų užšokusi ant gulinčio V. Jis V. davė 300 Eur, jis sakė, kad jam reikia pinigų vaistams, ir jis juos paskolino. Susitarė, jog jis jam juos atiduos, kai išvažiavęs į Vokietiją užsidirbs (1 t., b. l. 162–163).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 19 d. įtariamuoju apklaustas P. Š. parodė, kad su įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino ir dėl įteikto įtarimo neprisipažįsta, kadangi V. B. nemušė, sudavė tik vieną smūgį ranka per veidą. Buvo apklaustas įtariamuoju ir davė parodymus, jų laikosi ir papildyti nieko daugiau neturi (1 t., b. l. 166).

Iš 2019 m. lapkričio 13 d. akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp P. Š. ir S. S. metu nustatyta: „1 klausimas S. S.: Papasakokite apie 2019 m. birželio 16 d. įvykius, ką Jūs matėte, kas kiek konkrečiai smūgių sudavė nukentėjusiajam V. B.? Atsakymas: Mes priėjome prie lauko virtuvės ir pradėjome klausinėti V., ką jis pridaręs kaime, jog atėję žmonės juo skundžiasi. V. aiškino, jog jis nieko nedarė, ir žodis po žodžio tarp mūsų kilo konfliktas, jis pradėjo ir mane, ir mano sugyventinį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, ir už tuos žodžius aš jam trenkiau plaštaka per veidą. Tada aš pamačiau, kaip P. apsistumdė su V., sudavė vieną smūgį per veidą ir į kūną, tačiau kur tiksliai, aš pasakyti negaliu. Tada aš vėl už įžeidžiančius žodžius sudaviau smūgį į krūtinę ranka, tačiau ar aš jam spyriau į kairįjį jo šoną, neprisimenu. Z. V. mušė ne tik rankomis, bet ir kojomis, bet vėl gi, aš nestovėjau prie jų ir nestebėjau, aš užpykus nuėjau į lauko virtuvę surinkinėti V. daiktų, kad šis iš mūsų išeitų. Kai aš išėjau iš lauko virtuvės su V. daiktais, jis buvo toje pačioje vietoje, tai yra prie klėtelės, aš jam išnešiau daiktus, liepiau eiti iš mūsų namų, tad jis dar nuėjo ir susirinko savo patalynę ir išėjo. Ar aš užšokau ant V. pilvo, neprisimenu, gal ir galėjo taip būti. Aš pati buvau išgėrusi, ir gal neprisimenu, bet aš negaliu patikėti, kad taip buvo. 1 klausimas: P. Š.: Ar Jūs girdėjote parodymus, ar sutinkate su jais? Atsakymas: Parodymus girdėjau ir supratau, tačiau nesutinku, kadangi aš V. sudaviau tik vieną smūgį per veidą ir tai tik tam, kad jį nuraminti, nes V. būdamas girtas puolė Z. ir dėl to aš tik norėjau nuraminti V. Kokius smūgius ir kur sudavė S., aš nemačiau. Taip pat aš mačiau, kad Z. V. sudavė vieną smūgį į krūtinę, nuo ko V. susilenkė ir po to dar koja spyrė į pilvo sritį. 2 klausimas S. S.: Jūs girdėjote parodymus, ar su jais sutinkate? Atsakymas: Parodymus girdėjau, nieko papildyti daugiau neturiu, aš lieku prie savo parodymų ir jų laikausi. 2 klausimas P. Š.: Ar Jūs liekate prie savo parodymų? Atsakymas: taip, aš lieku prie savo parodymų ir jų laikausi. Akistaton suvestieji vienas kitam klausimų neturėjo (1 t., b. l. 119–120).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 12 d. įtariamuoju apklaustas Z. P. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis V. sudavė tik vieną smūgį kumščiu į krūtinės sritį, ir nepadarė sužalojimo, nuo kurio jam plyštų blužnis. Su V. B. jis susipažino maždaug prieš pusantro ar du mėnesius, jis retkarčiais užsukdavo pas jo sesers sugyventinį. 2019 m. birželio 16 d. jis miegojo pas mamą namuose, kai maždaug apie 15-16 val., tiksliau laiko nurodyti negali, atvažiavo P. Š. su savo sugyventine S. S. ir paprašė jo išvaryti iš jų namų V., kuris pas juos nuomojosi kambariuką, pasakė, kad jis yra namuose ir girtas. Kadangi V. dieną prieš tai buvo išdaužęs kaimynų langus bei pavogęs jo sesers mobilaus ryšio telefoną, tad jis sutiko važiuoti su jais, nes norėjo pasikalbėti su V., kad šis įstatytų langus bei grąžintų mobilaus ryšio telefoną. Nei dėl vieno iš šių įvykių nebuvo kreiptasi į policiją. Jis nebuvo išgėręs, o P. su S. buvo išgėrę, tik kaip jam pasirodė, S. buvo labiau išgėrusi nei P. Tą dieną jis V. neieškojo ir su jokiais kaimynais nebuvo nuėjęs pas P. į namus. Kai jis sutiko nuvažiuoti pas P. pasikalbėti su V., tai buvo pirmas kartas tą dieną, kai jis buvo pas P. namuose. Kai jie visi trys atvažiavo į P. namus, V. sėdėjo prie ūkinio pastato ant suoliuko. Jis buvo labai girtas. Jis priėjo prie jo, ir jam priėjus, V. atsistojo. Jis sudavė V. smūgį kumščiu į krūtinę, ir suėmęs dešine ranka už jo sprando, pasakė, kad grąžintų mobilaus ryšio telefoną bei įstatytų langus. Tuomet jis jį paleido ir šis atsisėdo ant suoliuko. Tai buvo visi veiksmai, kuriuos jis padarė. Tuomet prie V. priėjo P. bei S. V. iškrito iš rankų žiebtuvėlis, ir jis pasilenkė jo paimti, ir tuo tarpu P. suėmęs abi savo rankas į kumštį sudavė V. per nugarą 2–3 kartus. Nuo šių smūgių V. nukrito ant kelių ir rankomis atsirėmė į žemę. Tuomet jis atsitraukė nuo jo, ir prie V. priėjo dar ir S. ir pradėjo jį spardyti į kairio jo šono pusę. Kiek kartų spyrė, jis neskaičiavo, bet du kartus tai tikrai. Po to S. išnešė V. daiktus ir liepė jam eiti iš jų namų, tad V. pasiėmė daiktus ir išėjo. Jis nematė, kas šoko ant jo pilvo. Kai V. susirinkęs daiktus išėjo, P. jį parvežė atgal. Maždaug po savaitės, jis sužinojo, kad V. ligoninėje. Jis V. per pilvą nespardė, vienintelė jį spardė tik S. (1 t., b. l. 185–186).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 25 d. įtariamuoju papildomai apklaustas Z. P. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad V. B. nesumušė ir nepadarė sužalojimų, kurie yra nurodyti įtarime. Nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį į krūtinę, ir jį mušė tik S. S. ir P. Š. Buvo apklaustas įtariamuoju, davė parodymus, lieka prie jų, laikosi parodymų ir nieko papildyti neturi (2 t., b. l. 3).

Parodymų patikrinimo vietoje metu 2019 m. rugpjūčio 12 d. įtariamasis Z. P. patvirtino savo parodymus (1 t., b. l. 188–196).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 19 d. nukentėjusiuoju apklaustas V. B. parodė, kad nuomoja namelį (duomenys neskelbtini), pas P. ir S., pavardžių nežino. P. 50-55 m., S. jaunesnė. Jie jau kelias dienas be perstojo vartojo alkoholį. 2019 m. birželio 16 d. apie 16 val. jis (V. B.) pasigedo savo mobiliojo ryšio telefono „Nokia“. S. ir P. sėdėjo lauke, jis jų paklausė, gal jie matė jo telefoną. Šie atsakė, kad nematė, todėl jis grįžo į savo namelį. Po 15-20 min. pas jį atėjo minėta moteris ir paklausė, ar jis nenorėtų jų telefono, į ką jis atsakė, kad ne. S. išėjo, bet po kelių minučių grįžo su P. ir dar vienu nepažįstamu vyru. Nieko nesakęs P. trenkė jam su kumščiu į galvos sritį, jis užsidengė galvą rankomis. P. nenustojo jo daužyti, trenkė į krūtinę, pilvą. Jis nukrito ant žemės. Moteris su P. spardė jį kojomis. S. užšoko kojomis jam ant pilvo. Ar jį mušė nepažįstamas vyras, nepamena. Kiek iš viso smūgių jam trenkė S. su P., nepamena. Baigę jį mušti, S. su P. liepė jam keltis, sakė „neapsimetinėk, susirink daiktus“. Palaukė, kol jisai atsikėlė, susikrovė šiek tiek daiktų į lagaminą, tuo metu jie jį spardė ir daužė kumščiais, sakė paskubėti. Išėjęs ant važiuojamosios dalies jis nuėjo į dešinę pusę ir sustojo parke, atsisėdo ir tiesiog sėdėjo. Vėliau užsiklojo savo turimu pledu. Kiek laiko ten buvo – nežino, tačiau vėliau pradėjo šauktis pagalbos. Po kiek laiko prie jo priėjo žmogus, pašvietė žibintuvėliu, davė atsigerti, iškvietė policijos pareigūnus (1 t., b. l. 37).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 7 d. nukentėjusiuoju papildomai apklaustas V. B. parodė, kad maždaug nuo 2019 m. gegužės 10 d. jis pradėjo nuomotis gyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini). Tikslaus adreso jis nežino, tačiau parodyti gali. Namo savininkas yra P., kurio pavardės nežino ir jis name gyveno su savo sugyventine S., kurios pavardės nežino. Prie namo yra įrengta lauko virtuvėlė, kurioje galima gyventi, tad jis būtent šias patalpas ir nuomojosi. 2019 m. birželio 16 d. apie 16 val. jis pasigedo savo mobilaus ryšio telefono „Nokia“. Namo kieme sėdėjo P. su S. ir išgėrinėjo. Jis pats su jais negėrė, buvo ką tik grįžęs iš darbo ir buvo išgėręs tik butelį alaus. Jis priėjo prie jų ir pasiteiravo gal jie matė mobilaus ryšio telefoną ar gal paėmė netyčia ir jie atsakė, kad nematė. Jis paprašė P., kad šis paskambintų į jo telefoną, telefonas buvo neišjungtas, tačiau niekur nesigirdėjo skambučio. Jis apėjo visus namus, tačiau niekur nerado. Jis grįžo į savo nuomojamą patalpą, o P. su S. liko toliau išgėrinėti. Matė, jog jie kažkur dar išvažiavo, grįžo, o vėliau vėl dingo iš kiemo. Ir praėjus maždaug valandai, nuo to momento, kai jis buvo priėjęs prie jų, P., S. grįžo į namus jau kartu su jam iš matymo pažįstamu Z. Jis tuo metu sėdėjo prie nuomojamos patalpos ant suoliuko. Neprisimena, ar P. ar Z., pradėjo jam priekaištauti, kad juos laiko vagimis ir kokio jis čia telefono ieško, kad pas juos pačius dingo telefonas, pasakė prieiti prie jų. Jis atsakė, kad jis niekur neis, o jie tegu eina ir išsiblaivo. Tuomet jie visi trys priėjo prie jo, ir pradėjo mušti. Kas kiek smūgių sudavė, jis negali atsakyti, ne viską prisimina po patirto sužalojimo. Prisimena, jog pirmiausia tiek P., tiek Z. sudavė po kelis smūgius kumščiais jam į galvą, labiau į kairę veido pusę, nes ties antakiu buvo praskelta ir bėgo kraujas. Nuo šių smūgių jis nukrito ant žemės, ant dešiniojo šono, užsidengė rankomis veidą, kad nebedaužytų jam daugiau į galvą. Toliau jie visi jį spardė. Kas kur stovėjo, jis nematė, dengėsi rankomis veidą, tačiau smūgių buvo tiek į nugarą, tiek į kairįjį šoną. Kadangi nuo smūgių jis pasisukdavo, tai smūgių buvo ir į pilvo sritį. Kiek kas smūgių sudavė, neskaičiavo, tačiau jų tikrai buvo daug, nes jo visas kūnas buvo mėlynas. Jie jį mušė apie 1-2 minutes, o po to jis išgirdo kaip P. sako Z., jog gana jį mušti ir pradėjo Z. traukti nuo jo. Ir tuo tarpu S., užšoko abiem savo kojomis jam ant pilvo, kai jis leisgyvis gulėjo aukštielninkas ant žemės. Kai jie baigė jį mušti, P. liepė eiti iš jo namų, kad jis čia daugiau gyventi nebegali ir jie išėjo. Tuomet jis surinko savo daiktus ir nuėjo iki parkelio, kuris yra netoli nuo P. namų. Jam, kuo toliau tuo labiau pradėjo skaudėti pilvą, jis nebegalėjo eiti. Galbūt jis buvo ir sąmonę praradęs, nes ne viską atsimena ir kiek laiko jis pragulėjo tame miškelyje, jis nežino. Nuo skausmo jis pradėjo šaukti ir jį išgirdo kažkoks žmogus ir iškvietė greitąją pagalbą, jis buvo išvežtas į ligoninę, kur paaiškėjo, kad jam yra trūkusi blužnis, jį operavo. Jis ligoninėje praleido apie 5 dienas. Po šio sužalojimo jis vis dar jaučia pasekmes, jis negali dirbti, nuolat skauda krūtinę, iki šiol vartoja vaistus nuo skausmo ir turi laikytis dietos, nes jam yra išvis pašalinta blužnis. Kaip ir minėjo, jis negali pasakyti, kas kiek smūgių ir į kurias kūno vietas konkrečiai sudavė. Kokius pirmus parodymus jis davė, jis nelabai prisimena, kadangi jį apklausinėjo po narkozės ir tų dienų jis išvis nelabai prisimena. Kaip ir sakė, jo kūnas buvo sumuštas visas, tačiau su užduotimi atlikti kūno tyrimą, jis pats į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreipė. Taip pat pas jį į ligoninę buvo atvažiavęs P., kuris jo atsiprašė ir jis su juo susitaikė, jis jam sumokėjo 300 Eur. Taip pat jis šnekėjo ir su Z., pasakė, kad jis kreipsis į policiją, kad jie jį šitaip sumušė, kad jam reikalingi vaistai, tačiau Z. į kalbas nesileidžia, aiškina, kad jis nieko neįrodys ir meta ragelį. Nori pasakyti, kad jam iki gyvenimo pabaigos, kiekvieną dieną reikės gerti vaistus. Šiai dienai jis yra išleidęs jau apie 200 Eur vien tik vaistams, o kaip sakė, jų jam reikės iki gyvenimo pabaigos. Kadangi jis iš P. gavo jau 300 Eur, tad reiškia civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti – 5 000 Eur sumai (1 t., b. l. 38-39).

Parodymų patikrinimo vietoje metu 2019 m. rugpjūčio 7 d. nukentėjusysis V. B. patvirtino savo parodymus (1 t., b. l. 52–66).

Iš 2019 m. rugpjūčio 7 d. akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp V. B. ir S. S. metu nustatyta: „Klausimas nukentėjusiajam V. B.: Papasakokite, kas įvyko 2019 m. birželio 16 d. Atsakymas: 2019 m. birželio 16 d. apie 16 val. aš pasigedau savo mobilaus ryšio telefono „Nokia“, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini). Namo kieme sėdėjo P. su S. ir išgėrinėjo. Aš pats su jais negėriau, buvau ką tik grįžęs iš darbo ir buvau išgėręs tik butelį alaus. Aš priėjau prie jų ir pasiteiravau gal jie matė mano mobilaus ryšio telefoną ar gal paėmė netyčia ir jie atsakė, kad nematė. Aš paprašiau P., kad šis paskambintų į mano telefoną, jis buvo neišjungtas, tačiau niekur nesigirdėjo skambučio. Aš apėjau visus namus, tačiau niekur neradau. Ar telefonas buvo pavogtas, aš negaliu atsakyti, nes telefonas veikė labai ilgą laiką, iki matyt jis išsikrovė ir galbūt telefonas yra kažkur užkritęs ir aš jo tiesiog neradau. Aš grįžau į savo nuomojamą patalpą, o P. su S. liko toliau išgėrinėti. Po to jie abu atėję prie manęs jau kartu su man iš matymo pažįstamu Z. Aš tuo metu sėdėjau prie tos nuomojamos patalpos ant suoliuko, rūkiau. Neprisimenu, ar P. ar Z., pradėjo man priekaištauti, kad juos laikau vagimis ir kokio aš čia telefono ieškau, kad pas juos pačius dingo telefonas, pasakė prieiti prie jų. Aš atsakiau, kad aš niekur neisiu, o jie tegu eina ir išsiblaivo. Tuomet jie visi trys priėjo prie manęs, ir pradėjo mušti. Kas kiek smūgių sudavė, aš negaliu atsakyti, ne viską prisimenu po patirto sužalojimo. Prisimenu, jog pirmiausia tiek P., tiek Z. sudavė po kelis smūgius kumščiais man į galvą, labiau į kairę veido pusę, nes ties antakiu buvo praskelta ir bėgo kraujas. Nuo šių smūgių aš nukritau ant žemės, ant dešiniojo šono, užsidengiau rankomis veidą, kad nebedaužytų man daugiau į galvą. Toliau jie visi mane spardė. Kas kur stovėjo, aš nemačiau, dengiausi rankomis veidą, tačiau smūgių buvo tiek į nugarą, tiek į kairįjį šoną. Kadangi nuo smūgių aš pasisukdavau, tai smūgių buvo ir į pilvo sritį. Kiek kas smūgių sudavė, neskaičiavau, tačiau jų tikrai buvo daug, nes mano visas kūnas buvo mėlynas. 2 klausimas: Kokius smūgius konkrečiai sudavė S. S.? Atsakymas: Prisimenu, jog ji man spyrė kojomis kažkur į šoną ir taip pat užšoko abiem savo kojomis man ant pilvo, kai aš leisgyvis gulėjau aukštielninkas ant žemės. Klausimas įtariamajai S. S.: Ar Jūs girdėjote ir supratote V. B. parodymus? Atsakymas: Parodymus girdėjau ir supratau. 2 klausimas: Ar sutinkate su duotais parodymais? Atsakymas: su jo parodymais sutinku nepilnai, kadangi aš jo telefoną radau už jo lovos nukritusį. Taip jis buvo priėjęs ir prašė paskambinti į jo telefoną, ir telefonas pradėjo skambėti lauko virtuvėje, jis buvo užkritęs už lovos. V. visą dieną buvo namuose, t. y. pusę dienos miegojo, po to matėme, kad jis vaikšto po kiemą. Maždaug apie 17-18 val., tiksliai laiko nurodyti negaliu, pas mus į namus atėjo trys vietiniai kaimynai, kurių vienas iš jų tai Z. Kas kiti du, aš nežinau, jų nepažįstu. Jie pradėjo klausinėti, kur yra V. ir mes atsakėme, kad jis turi būti pas save lauko virtuvėje, nes ten mes jį ir matėme, tačiau jie atsakė, kad jo nėra. Tuomet mes ir pasiteiravome, kas atsitiko, ir vietiniai pradėjo pasakoti, kad V. neva kažkam langą išdaužė, kažkieno telefoną pavogė, kažkieno alų išsinešė. Mes liepėme jiems eiti ir aiškintis patiems su V. ir jie išėjo. Nežinau kiek laiko praėjo, gal kokia valanda, nors tiksliai nurodyti negaliu, pamatėme, jog grįžta V. Mes priėjome prie lauko virtuvės ir pradėjome klausinėti, ką jis pridaręs kaime, jog atėję žmonės juo skundžiasi. V. aiškino, jog jis nieko nedarė, ir žodis po žodžio tarp mūsų kilo konfliktas, jis pradėjo ir mane ir mano sugyventinį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, ir už tuos žodžius aš jam trenkiau delnu per veidą. Tada aš pamačiau, jog pas mus kieme jau stovi Z. Z. pradėjo klausinėti V. to paties – kur telefonas, kodėl langus išdaužė, tačiau V. tai neigė. Iš pradžių jie tik kalbėjo, bet vėlgi žodis po žodžio ir vėl kilo konfliktas. V. pritūpė, ir aš vėl už įžeidžiančius žodžius spyriau jam tupinčiam su dešine koja į kairįjį jo šoną. V. tuo metu tupėjo prie klėtelės. Po ko iškart prasidėjo muštynės. Kas pirmas sudavė smūgius ir kur, aš negaliu pasakyti, tačiau tiek P., tiek Z. tikrai mušė V., kuris ten prie klėtelės ir gulėjo. Aš mačiau tik, kad P. pasilenkęs suduoda smūgius kumščiu V. į kūną, tačiau aš negaliu atsakyti nei kiek smūgių, nei kur konkrečiai sudavė. Z. V. mušė ne tik rankomis, bet ir kojomis, bet vėlgi, aš nestovėjau prie jų ir nestebėjau, aš užpykus nuėjau į lauko virtuvę surinkinėti V. daiktų, kad šis iš mūsų išeitų. Kiek laiko viskas truko, negaliu pasakyti, tačiau, kai aš išėjau iš lauko virtuvės su V. daiktais, jis buvo toje pačioje vietoje, t. y. prie klėtelės, jis jau sėdėjo, ir jis į jokią kitą vietą nebuvo perėjęs. Kaip ir sakiau, V. buvo labai girtas, jis vos pastovėjo ant kojų ir tikrai jis niekur bėgti negalėjo. Kai aš jam išnešiau daiktus, liepiau eiti iš mūsų namų, tad jis dar nuėjo ir susirinko savo patalynę ir išėjo. 3 klausimas: Kokius konkrečiai veiksmus Jūs atlikote prieš V. B.? Atsakymas: Trenkiau delnu per veidą ir spyriau koja į šoną bei nuėjusi surinkau daiktus. 4 klausimas: Ar Jūs užšokote ant V. B. pilvo? Atsakymas: Aš negaliu atsakyti, nes neprisimenu. Aš tik manau, kad jei būčiau užšokusi ant jo pilvo, tai pati būčiau nukritusi. Klausimas nukentėjusiajam V. B.: Ar girdėjote ir sutinkate su parodymais? Atsakymas: Parodymus girdėjau ir nesutinku, kadangi mano telefonas dingo ir aš jo neradau, nežinau kokią ji istoriją sugalvojo dėl mano telefono. Aš buvau išgėręs tik butelį alaus, ir tikrai nebuvau girtas. Ir mano manymu tai nebuvo konfliktas žodis po žodžio, o tai buvo tiesiog spardymas. Ar Jūs liekate prie savo parodymų? V. B. atsakymas: Taip, lieku prie savo parodymų. S. S. atsakymas: Taip, lieku prie savo parodymų (1 t., b. l. 114–116).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 17 d. liudytoju apklaustas M. Z. parodė, kad 2019 m. birželio 16 d. vakare buvo namuose ir apie 23.55 val. ruošėsi eiti miegoti. Tuo metu, pro atidarytą namo antrame aukšte esantį langą, kuris išeina į (duomenys neskelbtini), išgirdo, kad kažkas lauke rusų kalba sako „duokite vandens“. Iš karto išėjo iš savo namų ir sustojo (duomenys neskelbtini). Tuo metu vėl išgirdo vyrišką balsą, kuris rusų kalba prašė duoti vandens. Garsas sklido iš netoliese, už 15 metrų esančio miškelio. Jis (duomenys neskelbtini) nuėjo link (duomenys neskelbtini), po ko šių gatvių sankryžoje nuėjo tiesiai kelis metrus į miškelį. Nuo sankryžos apie 10 metrų, miškelyje pamatė gulintį ant žemės vyrą, pašvietė savo žibintuvėliu. Vyras gulėjo ant žemės ant dešinio šono, vyro kojos buvo nukreiptos į (duomenys neskelbtini) namo pusę, prie nurodyto vyro kojų stovėjo plastmasinis lagaminas, prie galvos gulėjo kuprinė, vyras buvo apsiklojęs raudonos spalvos pledu. Vyras buvo apie 50 metų amžiaus, trumpai nukirptas, matomų sumušimų ant nurodyto vyro nesimatė, daugiau nurodytoje vietoje žmonių nebuvo, minėto vyro jis nepažįsta. Buvo iškviesta policija. Jis vėl grįžo prie to vyro, vyras gulėjo nurodytoje vietoje, pastarajam davė butelį, jis atsigėrė vandens. Vyro paklausė, iš kur jis, kas atsitiko, ar žino kur yra. Vyras nieko neaiškino, tik pasakė vietovės pavadinimą kur yra. Iš karto prie jų atvažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnams nurodė gulintį miškelyje vyrą. Pareigūnai uždavinėjo kažkokius klausimus šiam vyrui, apžiūrėjo jį, ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Po keliolikos minučių atvyko greitoji medicininė pagalba, kuri apžiūrėjusį minėtą vyrą nuvedė į savo automobilį ir išvežė į ligoninę. Tą vakarą, jokių muštynių garsų jis negirdėjo (1 t., b. l. 98–99).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 11 d. liudytoja apklausta I. K. parodė, kad 2019 m. birželio 17 d. apie 00.04 val. darbo metu iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) gavo nurodymą važiuoti į (duomenys neskelbtini), kur miškelyje yra rastas asmuo, kaip vėliau paaiškėjo – V. B., kuris skundėsi skausmu pilve. Jis laikėsi už pilvo, sakė, kad jam labai skauda. Nukentėjusysis paaiškino, kad jį sumušė, tačiau kas sumušė, nepasakė. Ant nukentėjusiojo veido jokių sumušimo žymių nesimatė, jo veidas nebuvo kruvinas. Atvykus greitosios pagalbos medikams, nukentėjusysis V. B. buvo išvežtas į ligoninę (1 t., b. l. 102).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 18 d. liudytoja apklausta D. D. parodė, kad 2019 m. birželio 17 d. apie 00.23 val. buvo duotas nurodymas vykti į (duomenys neskelbtini), kur miškelyje guli vyras apie 50 m., kuris jaučia silpnumą. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko policijos darbuotojai, kurie parodė, kur miškelyje guli vyras, kaip vėliau paaiškėjo tai – V. B. Vyriškio klausinėjo kas atsitiko, tačiau jis nieko neaiškino ir skundėsi tik pilvo skausmu. Vyriškio visas veidas buvo kruvinas, ir tas kraujas jau buvo apdžiūvęs. Kadangi buvo tamsu, iš kur kraujuoja, nesimatė ir ji įdėmiai veido neapžiūrinėjo. Kadangi vyriškis vis skundėsi pilvo skausmu, jam buvo suduoti nuskausminamieji ir jis buvo išvežtas į ligoninę (1 t., b. l. 104–105).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2019 m. birželio 17 d. 00.02 val. Bendrajame pagalbos centre gautas A. Z. (Z.) pranešimas, jog miškelyje šalia pranešėjos namo guli vyras, šaukiasi pagalbos. Pranešėjos vyras pakalbino asmenį, kalba nerišliai, kas nutiko, negali paaiškinti. RVUL slaugytoja J. pranešė, kad GMP 01.15 val. atvežė V. B., gimusį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad sumušė nepažįstami (duomenys neskelbtini). Po apžiūros paguldytas antrajame chirurginiame dėl blužnies plyšimo. Patikrinus informaciją nustatyta, kad pranešėjas paaiškino, jog išėjęs iš kiemo išgirdo kaip žmogus šaukiasi pagalbos. V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), skundėsi krūtinės skausmais, daugiau nieko nepaaiškino. GMP 0822 išvežė į Lazdynų ligoninę. 2019 m. birželio 17 d. apie 01.15 val. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai iš (duomenys neskelbtini), šalia esančio miškelio į RVUL pristatė V. B., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), kuriam nakties metu buvo atlikta operacija ir pašalinta blužnis. V. B. medikams nurodė, kad jį sumušė nepažįstami. Operavęs V. B. RVUL 2 chirurgijos skyriaus gydytojas S. T. nurodė, kad šiuo metu paciento būklė yra stabili, pavojus gyvybei negresia, jam pašalinta blužnis ir jis bus gydomas apie savaitę laiko stacionare RVUL, paguldytas antrajame chirurginiame skyriuje 44 palatoje. Bendraujant su V. B., pastarasis kategoriškai atsisakė aiškinti įvykio aplinkybes, nurodyti įvykio vietos adresą (b. l. 11–12).

Iš 2020 m. birželio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – šalia (duomenys neskelbtini) esanti miško dalis. Pro išėjimo duris išėjus iš (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, pasukus į dešinę pusę, kur nuo kiemo tvoros vartelių 10 metrų atstumu yra (duomenys neskelbtini) pasukus į dešinę pusę, apie 10 metrų atstumu yra (duomenys neskelbtini). Sankryžoje einame tiesiai nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, kur 5 metrų atstumu yra miškas. Miške kairėje pusėje kelių metrų atstumu matome ant žemės gulintį raudonos spalvos pledą. Pledas supakuojamas į voką Nr. 1 su aiškinamaisiais užrašais. Pakėlus pledą ant žemės matome tamsios spalvos akinius su permatomais stikliukais, akiniai be kojelių, taip pat prie akinių ant žemės guli viena akinių kojelė. Akiniai su kojele supakuoti į voką Nr. 2 su aiškinamaisiais užrašais. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 t., b. l. 13–19).

Iš 2019 m. birželio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), guli ant lovos, apsiklojęs iki krūtinės antklode, yra sąmoningas, įvykio aplinkybes dėl jo sužalojimų paaiškinti atsisako. Ant veido matomi sužalojimai, o būtent – ant kairiojo antakio matomas nubrozdinimas, kaktos nubrozdinimas, kairiojo smilkinio nubrozdinimas, ant kairiojo žando prie kairės ausies nubrozdinimas, viršutinės lūpos nubrozdinimas. Matomi sužalojimai nufotografuojami, padaroma fotolentelė (1 t., b. l. 22–25).

Iš 2019 m. rugpjūčio 7 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad V. B. atpažino Z. P., esantį nuotraukoje Nr. 1 (Z. P.) kaip asmenį, apie kurį davė parodymus. Šį vyrą atpažino pagal veido bruožus (1 t., b. l. 40–43).

Iš 2019 m. rugpjūčio 7 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad V. B. atpažino P. Š., esantį nuotraukoje Nr. 2 (P. Š.) kaip asmenį, apie kurį davė parodymus. Šį vyrą atpažino pagal veido bruožus (1 t., b. l. 44–47).

Iš 2019 m. liepos 2 d. specialisto, atlikusio dokumentų, kitų objektų tyrimą, išvados protokolo matyti, kad V. B. nustatyta blužnies plyšimas su masyviu (2 500 ml) kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę. Sužalojimas padarytas smūginiu kieto, buko, riboto paviršiaus daikto paveikiu į pilvo kairio pašonkaulio sritį prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 punktas) (1 t., b. l. 71–72).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 24 d. specialisto išvados Nr. G 2378/2019 matyti, kad V. B. nustatytas trauminis blužnies plyšimas su masyviu kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę. Sužalojimas padarytas ne mažiau kaip vienu kieto buko, galimai riboto paviršiaus, daikto smūginiu poveikiu į pilvo kairiojo pašonkaulio sritį ir visumoje būdingas smūgio sudavimui. Nustatytas tik vienas sužalojimas – blužnies plyšimas, kuris pagal aprašytus patologoanatominius blužnies tyrimo duomenis galėjo būti padarytas keleto valandų iki operacijos laikotarpį. Sužalojimas – blužnies plyšimas atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai riboto kontaktavusio paviršiaus, o kokiu konkrečiai pagal esamus medicininius duomenis nustatyti negalima (1 t., b. l. 77–78).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Baudžiamojo kodekso 141 straipsnis reglamentuoja, kad sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 (toliau tekste – Taisyklės). Taisyklių 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiuo teisės aktu.

Aptariama nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (BK 15 str.). Tyčia gali būti apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkretizuota). Neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia yra tada, kai kaltininkas darydamas veiką suvokia veikos pavojingumą, bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. kaltininką tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009). Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Taigi bendrininkavimui būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą vieningą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus.

Sunkus sveikatos sutrikdymas pripažįstamas padarytu bendrininkų grupės (BK 25 str. 2 d.), kai bent du asmenys yra šio nusikaltimo vykdytojai. Tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai, bendrais veiksmais dalyvauja nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo procese, visi jie yra šio nusikaltimo vykdytojai. Veikiant bendrininkų grupe nėra būtina, kad kiekvienas iš vykdytojų padarytų sužalojimus, sukėlusius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Tai yra tais atvejais, kai nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą sukelia ne padarytų sužalojimų visuma, o vienas ar keli sužalojimai, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas rodo tyčią padaryti sunkų kūno sužalojimą, arba neapibrėžtą tyčią, kuri apima ir sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą, tai pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę tokio nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo procese (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-558/2010, Nr. Nr. 2K-126-495/2021). Sprendžiant klausimą, kurie iš smurtą prieš nukentėjusįjį panaudoję asmenys atsako už sunkų sveikatos sutrikdymą, turi būti įvertintas kiekvieno iš jų panaudoto smurto pobūdis ir intensyvumas ir tai, ar šio smurto intensyvumas ir pobūdis yra tokie, kurie patvirtina asmens tyčią nukentėjusiajam sunkiai sutrikdyti sveikatą. Vertinant smurto pobūdį ir intensyvumą turi būti atsižvelgiama į tai, į kokias žmogaus kūno dalis (organus) buvo smūgiuojama (pavyzdžiui, ar smūgiuojama į gyvybiškai svarbius ar ne tokius svarbius žmogaus organus), smūgių stiprumą, jų skaičių, kokios priemonės buvo naudojamos smurtaujant ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2013).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad S. S., P. Š. ir Z. P., veikdami kartu tyčia sumušė V. B., dėl ko pastarųjų veiksmai sukėlė nukentėjusiajam V. B. trauminį blužnies plyšimą su masyviu kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę kvalifikuojamą sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Vertinant kaltinamųjų parodymus matyti, kad jie viso proceso metu buvo nenuoseklūs, bei prieštaringi tarpusavyje.

Kaltinamoji S. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydama, kad konfliktas 2019 m. birželio 16 d. su V. B., kuris nuo 2019 m. gegužės mėnesio nuomojosi pas juos su P. Š. kambarį, kilo kai tą dieną kaimynas Z. P. pranešė, jog V. B. išdaužė kaime langus, pavogė pinigus ar telefoną ir parašė pranešti, kada jis grįš, ir apie 15 val. pranešė Z. P., kad V. atsirado, bei atsivežę jį (Z. P.) pradėjo klausinėti V. B., kuris viską neigė. Tuo metu V. B., būdamas išgėręs, pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, todėl ji plaštaka trenkė jam (V. B.) per veidą ir stumtelėjo, rankomis sudavė į krūtinę. P. Š. tuo metu bandė raminti V., nes jis agresyviai elgėsi, vyrai susistumdė, P. Š. sudavė smūgius delnais V., kad jis apsiramintų, negali pasakyti, kokius smūgius sudavė Z. P., ji ten nestovėjo, nestebėjo jų, o užpykusi nuėjo ir surinko V. B. lagaminą, kad jis išeitų. Patikino, jog ant V. pilvo tikrai nebuvo užšokusi. Matė, kad V. buvo atsiklaupęs, tupėjo, lyg susilenkė, galimai dėl to, kad buvo išgėręs, o Z. su P. stovėjo šalia, kalbėjo, bandė kelti V., smūgiavo kojomis ar rankomis į V. B., bet ji negalėjo suprasti, ar tai buvo smūgiai, ar tik paklibinimas su koja, kad atsikeltų, nes jis po to parvirto. Pabrėžė, jog niekas jo (V. B.) nemušė. Po to V. B. nuėjo į virtuvėlę, pasiėmė pledą, lagaminą ir apie 17 val. išėjo iš kiemo. Viskas (konfliktas) vyko greitai, kol ji jam surinko daiktus. Z. (išėjo) namo, o jie liko savo namuose. Įvykio metu ji pati buvo išgėrusi dvi stiklines alaus, kiti kaltinamieji buvo blaivūs. Patikino, jog ikiteisminio tyrimo metu jos duotuose parodymuose buvo daug netikslumų, galimai ne taip suprato tyrėja. Pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad ant žmogaus nešokinėjo, ji laiptais sunkiai pakyla, pripažino, kad galimai vieną kartą spyrė gulinčiam. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 7 d. apklausta S. S. savo kaltę pripažino taip pat iš dalies ir parodė, kad 2019 m. birželio 16 d. ji su P. namuose surinkinėdami spintą, vartojo alų, V. buvo namuose, buvo labai girtas, šlaistėsi po kiemą. Maždaug apie 17-18 val., pas juos į namus atėjo trys vietiniai kaimynai, iš kurių vienas – Z., pradėjo klausinėti, kur yra V., tačiau jo nebuvo. Šie paaiškino, kad V. neva kažkam langą išdaužė, kažkieno telefoną pavogė, kažkieno alų išsinešė. Gal po valandos grįžo V. Jie priėjo prie lauko virtuvės ir pradėjo jį klausinėti, ką jis pridaręs kaime, o jis tik gynėsi, ir žodis po žodžio tarp jų kilo konfliktas, jis pradėjo ją ir jos sugyventinį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, ir už tuos žodžius ji jam trenkė delnu per veidą. Tada pas juos kieme atsirado Z., kuris taip pat pradėjo klausinėti V. to paties, tačiau V. tai neigė. Iš pradžių jie tik kalbėjo, bet vėl gi žodis po žodžio ir vėl kilo konfliktas. V. pritūpė, ir ji vėl už įžeidžiančius žodžius spyrė jam tupinčiam su dešine koja į kairįjį jo šoną. V. tuo metu tupėjo prie klėtelės. Po ko iškart prasidėjo muštynės. Kas pirmas sudavė smūgius ir kur, ji negali pasakyti, tačiau tiek P., tiek Z. tikrai mušė V., kuris ten prie klėtelės ir gulėjo. Ji matė tik, kad P. pasilenkęs suduoda smūgius kumščiu V. į kūną, tačiau ji negali atsakyti, nei kiek smūgių, nei kur konkrečiai sudavė. Z. V. mušė ne tik rankomis, bet ir kojomis, bet vėlgi, ji nestovėjo prie jų ir nestebėjo, ji užpykus nuėjo į lauko virtuvę surinkinėti V. daiktų, kad šis iš jų išeitų. Kiek laiko viskas truko, negali pasakyti, ji išėjo iš lauko virtuvės su V. daiktais, jis buvo toje pačioje vietoje, t. y. prie klėtelės, jau sėdėjo, buvo labai girtas, jis vos pastovėjo ant kojų, ji liepė eiti iš jų namų, susirinko savo patalynę ir išėjo. Ar ji užšoko ant V. pilvo, ji neprisimena, gal ir galėjo taip būti. Ji pati buvo išgėrusi, ir gal neprisimena, bet ji negali patikėti, kad taip buvo. Gal ji tiesiog jam spyrė iš viršaus į pilvo sritį. Parodymų patikrinimo vietoje metu 2019 m. rugpjūčio 7 d. S. S. patvirtino savo parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 19 d. pakartotinai apklausta S. S. savo kaltę pripažino iš dalies, kad sudavė nukentėjusiajam ranka per veidą, spyrė gulinčiam nukentėjusiajam ant dešinio šono, į jo dešinįjį šoną ir daugiau jokių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko. Neprisimena, kad buvo užšokusi nukentėjusiajam ant pilvo.

Kaltinamasis P. Š. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę neigė ir nurodė, kad tą dieną apie 11 val. pas juos atvyko Z. ir klausinėjo apie V., paprašė pranešti, kai V. B. grįš namo, nes jis paėmė telefoną, išdaužė langus ir paėmė alų. Į kiemą jis užėjo vienas, lauke buvo dar du asmenys, bet jie nebuvo kieme. Kai V. grįžo apie 15 val., P. Š. išvažiavo į parduotuvę ir užvažiavo pas Z. ir su juo parvažiavo. V. buvo stipriai išgėręs ir prasidėjo konfliktas. P. Š. kieme išleido Z., pastatė automobilį į garažą, grįžęs atgal pamatė, kad V. barasi. S. jam sudavė per veidą, nes jis ją išvadino negražiais žodžiais. Z. išsakė jam (V. B.) pretenzijas dėl langų, telefono ir išgerto alaus. V. pradėjo pulti Z., o Z. gynėsi. Z. sudavė V. B. gindamasis nežino kiek kartų, bet nedaug, kažkur į krūtinę, per veidą nesudavė. Z. koja vieną kartą sudavė V. per užpakalį, kai V. stovėjo, tačiau kojomis nemušė. Kai V. jį puolė, jis (Z. P.) keliais, kumščiais sudavė keletą kartų į krūtinę. Kai įvyko susistumdymas V. nebuvo nukritęs, jis buvo pritūpęs, nes buvo stipriai išgėręs. P. Š. įsikišo, kad liautųsi, bet V. B. tęsė savo veiksmus, P. Š. ėmė V. B. už rankos, jis ėmė naudoti jėgą. P. Š. jam trenkė per skruostą dešiniu delnu, liepė apsiraminti, pagrasino iškviesti policiją, ir jis apsiramino. Tuo metu S. nuėjo rinkti jo daiktų, V. B. pats pasiėmė patalynę ir išėjo apie 17 val. Viskas truko neilgai, kol S. surinko jam lagaminą ir liepė išeiti. Kai V. išėjo iš jų, ant jo veido nebuvo jokių žymių, kraujo. P. Š. pažymėjo, kad nebuvo išgėręs. Ar Z. vartojo alkoholį – nežino. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 7 d. apklaustas P. Š. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis V. sudavė ranka per veidą, tačiau jis nemušė tiek, kad V. B. patirtų tokius sužalojimus. Kas įvyko tą dieną, jis nelabai prisimena, kadangi praėjo daug laiko. 2019 m. birželio 16 d. maždaug apie 15 val. jis grįžo namo ir matė, jog V. B. nėra. Maždaug po valandos pas juos atėjo Z. ir dar du vietiniai, kurių jis nepažįsta. Jie pasidomėjo, kur yra V., jis atsakė, kad nežino ir pasidomėjo, kodėl jo ieško. Z. atsakė, kad V. pavogė telefoną ir alaus. Maždaug apie 17 val. namo grįžo ir V., matė, kad jis yra neblaivus, tačiau jis su juo nieko nesišnekėjo ir jo nieko neklausinėjo. Jis (P. Š.) tą dieną taip pat buvo neblaivus, buvo išgėręs „soskę“ alaus. Po kažkurio laiko vėl atėjo Z., tiesiai nuėjo pas V., jie ėmė labai garsiai bartis, ir jis (P. Š.) taip pat išėjo į lauką. Prie jų priėjo ir S., o V. pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais ir jis matė, kad ir S. V. taip pat sudavė berods du smūgius per veidą, nors tiksliai pasakyti negali. Iš pradžių V. su Z. mosikavosi vienas priešais kitą rankomis, o po to Z. sudavė smūgį kumščiu V. kažkur į krūtinės sritį, nuo ko V. net susilenkė, ir staigiai po to Z. sudavė smūgį koja pasilenkusiam V. vėl į krūtinės sritį. V. taip ir liko stovėti susilenkęs pusiau, o Z. jį mušė. Matė, kaip V. jis ir spardė, ir rankomis sudavė smūgius, tačiau jis nestovėjo ir neskaičiavo, kiek tų smūgių buvo. Jis net Z. atitraukė nuo V., prašė nusiraminti. O kad nusiramintų ir V., jis jam sudavė delnu per veidą, galbūt kartą ar du. Po to jie abu nusiramino, ir Z. išėjo, o V. taip pat nuėjo į lauko virtuvėlę, kur susirinko savo daiktus. Jis negalėjo V. mušti kumščiais gulinčio, kaip sako S. Jis nematė, kaip S. spyrė V., ir nematė, kad ji būtų užšokusi ant gulinčio V. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 19 d. apklaustas P. Š. parodė, kad V. B. nemušė, sudavė tik vieną smūgį ranka per veidą.

Akistatos tarp P. Š. ir S. S. metu S. S. parodė, kad tarp jų ir V. B. kilo konfliktas, jis (V. B.) pradėjo ir ją, ir jos sugyventinį P. Š. įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, ir už tuos žodžius ji jam trenkė plaštaka per veidą. Tada P. apsistumdė su V., sudavė vieną smūgį per veidą ir į kūną, tačiau kur tiksliai, pasakyti negali. Tada ji vėl už įžeidžiančius žodžius sudavė smūgį į krūtinę ranka, tačiau ar spyrė jam į kairįjį jo šoną, neprisimena. Z. V. mušė ne tik rankomis, bet ir kojomis, bet nestovėjo prie jų ir nestebėjo, užpykusi nuėjo į lauko virtuvę surinkinėti V. daiktų, kad šis išeitų. Ar užšoko ant V. pilvo, neprisimena, gal ir galėjo taip būti. Pati buvo išgėrusi, ir gal neprisimena, bet negali patikėti, kad taip buvo. P. Š. parodė, kad jis V. sudavė tik vieną smūgį per veidą ir tai tik tam, kad jį nuramintų, nes V. būdamas girtas puolė Z. Kokius smūgius ir kur sudavė S., nematė. Taip pat matė, kad Z. V. sudavė vieną smūgį į krūtinę, nuo ko V. susilenkė ir po to dar koja spyrė į pilvo sritį.

Kaltinamasis Z. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę taip pat neigė, nurodydamas, kad tą dieną prieš konfliktą 9 val. V. buvo atvažiavęs pas jo sesers sugyventinį, buvo išgėręs, pasakojo, kad jis buvo su kažkuo susimušęs, išgėrė alaus ir išėjo. Sesers sugyventinis sakė, kad jis girdėjo, kaip V. B. sakė, kad jį sumušė prie stoties. Motina matė, kad jis dar paėmė alaus ir ėjo kažkur link kaimo gilumos. Taip pat pas juos buvo atvažiavęs žmogus, kuris pasakė, kad V. išdaužė langus. Apie 15 val. atvažiavo S. su P., paprašė pagalbos, kad V. B. girtas kažką pradėjo ant jų sakyti, rėkauti, norėjo muštis su P. S. buvo išgėrus, P. nesimatė, kad būtų išgėręs. Prieš tai, apie 12 val. kaltinamajam sesuo pasakė, kad jis (V. B.) pavogė telefoną, pas pažįstamus išdaužė langus ir dingo alus. Z. P. suprato, kad V. paėmė (telefoną), nes jie to telefono taip ir nerado. Z. P. atvežė ten (pas V. B.). Z. P. priėjo prie jo ir pareikalavo grąžinti telefoną ir įstatyti langus. Jis (V. B.) pradėjo ant Z. P. „šokinėti“, žodžiais įžeidinėti S., o jis (Z. P.) jam (V. B.) sudavė vieną nestiprų smūgį iš kairės, V. B. atsiklaupė. Anot jo, V. B. buvo girtas, dėl to nereikėjo stipriai trenkti, kad jis parkristų. Atsiklaupusiam V. B. suėmė delnu už kaklo iš nugaros ir pakartotinai pareikalavo grąžinti telefoną, tačiau jo nespardė. Liepė grąžinti telefoną. Kas jį (V. B.) spardė – nestebėjo, jis sudavė tik vieną smūgį į krūtinę. Pripažino, kad galimai būdamas afekto būsenos netyčia koja (spyrė). Nežino, ar S. smūgiavo koja iš šono, ar per žandą sudavė, matė, jog P. buvo nestipriai trenkęs jam „pliauską“, vieną kartą iš nervų trenkė per nugarą, tačiau niekas su kojomis jo nespardė, per pilvą niekas jam stipriai nedaužė. V. jiems smūgių nesudavė. Jie liepė jam keltis, jis pats atsikėlė, S. nuėjo jo daiktų surinkti, pats V. B. išėjo su lagaminu. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 12 d. apklaustas Z. P. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis V. sudavė tik vieną smūgį kumščiu į krūtinės sritį, ir nepadarė sužalojimo, nuo kurio jam plyštų blužnis. 2019 m. birželio 16 d. jis miegojo pas mamą namuose, kai maždaug apie 15-16 val. atvažiavo P. Š. su savo sugyventine S. S. ir paprašė jo išvaryti iš jų namų V., kuris pas juos nuomojosi kambariuką, pasakė, kad jis yra namuose ir girtas. Kadangi V. dieną prieš tai buvo išdaužęs kaimynų langus bei pavogęs jo sesers mobilaus ryšio telefoną, tad jis sutiko važiuoti su jais, nes norėjo pasikalbėti su V., kad šis įstatytų langus bei grąžintų mobilaus ryšio telefoną. Jis nebuvo išgėręs, o P. su S. buvo išgėrę, tik kaip jam pasirodė, S. buvo labiau išgėrusi nei P. Tą dieną jis V. neieškojo ir su jokiais kaimynais nebuvo nuėjęs pas P. į namus. Kai jie visi trys atvažiavo į P. namus, V. sėdėjo prie ūkinio pastato ant suoliuko. Jis buvo labai girtas. Jis priėjo prie jo, ir jam priėjus, V. atsistojo. Jis sudavė V. smūgį kumščiu į krūtinę, ir suėmęs dešine ranka už jo sprando, pasakė, kad grąžintų mobilaus ryšio telefoną bei įstatytų langus. Tuomet jis jį paleido ir šis atsisėdo ant suoliuko. Tai buvo visi veiksmai, kuriuos jis padarė. Tuomet prie V. priėjo P. bei S. V. iškrito iš rankų žiebtuvėlis, ir jis pasilenkė jo paimti, ir tuo tarpu P. suėmęs abi savo rankas į kumštį sudavė V. per nugarą 2–3 kartus. Nuo šių smūgių V. nukrito ant kelių ir rankomis atsirėmė į žemę. Tuomet jis atsitraukė nuo jo, ir prie V. priėjo dar ir S. ir pradėjo jį spardyti į kairio jo šono pusę. Kiek kartų spyrė, jis neskaičiavo, bet du kartus tai tikrai. Po to S. išnešė V. daiktus ir liepė jam eiti iš jų namų, tad V. pasiėmė daiktus ir išėjo. Jis nematė, kas šoko ant jo (V. B.) pilvo. Kai V. susirinkęs daiktus išėjo, P. jį parvežė atgal. Jis V. per pilvą nespardė, vienintelė jį spardė tik S. Parodymų patikrinimo vietoje metu 2019 m. rugpjūčio 12 d. Z. P. patvirtino savo parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 25 d. papildomai apklaustas Z. P. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad V. B. nesumušė ir nepadarė sužalojimų, kurie yra nurodyti įtarime. Nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį į krūtinę, ir jį mušė tik S. S. ir P. Š.

Taigi nepaisant to, kad kaltinamųjų parodymai tiek kiekvienas atskirai, tiek tarpusavyje prieštaringi (ypač dėl aplinkybių prieš konfliktą, konflikto pradžios ir priežasties), tačiau visi patvirtino, kad įvykio dieną nurodytoje vietoje konfliktavo su nukentėjusiuoju V. B., visi naudojo jo atžvilgiu vienokius ar kitokius smurtinius veiksmus, tačiau šie buvo nestiprūs ir negalėjo sukelti kaltinime nurodytų padarinių – sunkaus sveikatos sutrikdymo. Tuo tarpu nukentėjusysis V. B. viso proceso metu teigė, kad jį sumušė kaltinamieji ir būtent dėl jų veiksmų jis buvo suluošintas. Teisiamojo posėdžio metu V. B. parodė, kad tą dieną atėjo visi trys kaltinamieji, pradėjo kalbėti apie telefoną, jis suprato, kad apie jo kalba ir pasakė, kad nežino, kur dingo. Apie langus nieko nekalbėjo. Pradėjo Z. daužyti ir spardyti beveik iš karto be jokios kalbos. P., jam atrodo, nė karto smūgio nesudavė. S. tai rėkdavo, tai draskėsi, nes irgi išgėrusi buvo. Tik atsikeldavo ir jį vėl mušė, nepavyko pabėgti iš ten. Daugiausiai smūgių buvo iš Z., S. daugiausia rėkė. Kai nukrito ant nugaros po Z. smūgio, S. ant jo šokinėjo. Z. smūgiavo visur, su kojomis spardė, S. spardė į pilvą. P. tai vieną, tai kitą atitraukdavo nuo jo. V. B. jį mušant pajuto labai stiprų skausmą tarp krūtinės ir pilvo, kai Z. smūgiavo į jį. S. liepė jam išeiti. Jis pats nepuolė nė vieno iš jų, nes nebuvo už ką. Nesuprato, kodėl jie jį puolė. Jam tas išpuolis buvo netikėtas. Jis pats susirinko daiktus. Išėjo iš jų vakare. Kai išėjo, jo veidas buvo apdraskytas. Nuėjo už 100 metrų į mišką. Prisėdęs pajuto, kad negali atsikelti. Kaimynas pats atėjo pas jį, paprašius pagalbos, iškvietė policiją, kartu su policija atvažiavo greitoji ir jį operavo. Kai atvažiavo greitoji ir policija, jau buvo tamsu, buvo praėjusi valanda, kai jis išėjo. Konflikto metu buvo vakaras, bet dar nebuvo tamsu. Kaimynui, kuris jam suteikė pagalbą, sakė, kad suspardė pas P. kieme. Policijai pasakojo, kaip viskas buvo. Blužnies plyšimas atsirado dėl smurto, mano, kad dėl Z. Patikino, jog išėjus iš P. namų jo niekas neužpuolė. Įvykio dieną, ryte, su Z. seserimi nebendravo, nebuvo nuvykęs pas Z. tėvus. Konflikto su kaimo gyventojais nebuvo. Jo niekas prieš tai nemušė. Negali pasakyti, kas jį mušė, kai gulėjo, daug smūgių buvo, dauguma smūgių buvo kojomis, jį labiausiai mušė nukritus. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 19 d. apklaustas V. B. parodė, kad 2019 m. birželio 16 d. apie 16 val. jis pasigedo savo mobiliojo ryšio telefono, paklausė S. (t. y. S.) ir P., kurie sėdėjo lauke, šie atsakė, kad nematė, todėl jis grįžo į savo namelį. Po kurio laiko atėjo S. su P. ir Z. P. Nieko nesakęs P. trenkė jam su kumščiu į galvos sritį, jis užsidengė galvą rankomis. P. nenustojo jo daužyti, trenkė į krūtinę, pilvą. Jis nukrito ant žemės. S. su P. spardė jį kojomis. S. užšoko kojomis jam ant pilvo. Ar jį mušė Z. P., nepamena. Kiek iš viso smūgių jam trenkė S. su P., nepamena. Baigę jį mušti, S. su P. liepė jam eiti iš jų namų, kol krovėsi daiktus jie jį spardė ir daužė kumščiais, sakė paskubėti. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 7 d. apklaustas V. B. parodė, kad tą dieną apie 17 val. P., S. ir jam iš matymo pažįstamas Z. pradėjo jam priekaištauti, kad juos laiko vagimis ir kokio jis čia telefono ieško, kad pas juos pačius dingo telefonas. Tuomet jie visi trys priėjo prie jo, ir pradėjo mušti. Kas kiek smūgių sudavė, jis negali atsakyti, ne viską prisimina po patirto sužalojimo. Prisimena, jog pirmiausia tiek P., tiek Z. sudavė po kelis smūgius kumščiais jam į galvą, labiau į kairę veido pusę, nes ties antakiu buvo praskelta ir bėgo kraujas. Nuo šių smūgių jis nukrito ant žemės, ant dešiniojo šono, užsidengė rankomis veidą, kad nebedaužytų jam daugiau į galvą. Toliau jie visi jį spardė. Kas kur stovėjo, jis nematė, dengėsi rankomis veidą, tačiau smūgių buvo tiek į nugarą, tiek į kairįjį šoną. Kadangi nuo smūgių jis pasisukdavo, tai smūgių buvo ir į pilvo sritį. Kiek kas smūgių sudavė, neskaičiavo, tačiau jų tikrai buvo daug, nes jo visas kūnas buvo mėlynas. Jie jį mušė apie 1-2 minutes, o po to jis išgirdo kaip P. sako Z., jog gana jį mušti ir pradėjo Z. traukti nuo jo. Ir tuo tarpu S. užšoko abiem savo kojomis jam ant pilvo, kai jis leisgyvis gulėjo aukštielninkas ant žemės. Kai jie baigė jį mušti, P. liepė eiti iš jo namų, kad jis čia daugiau gyventi nebegali ir jie išėjo. Tuomet jis surinko savo daiktus ir nuėjo iki parkelio, kuris yra netoli nuo P. namų. Jam, kuo toliau tuo labiau pradėjo skaudėti pilvą, jis nebegalėjo eiti. Galbūt jis buvo ir sąmonę praradęs, nes ne viską atsimena ir kiek laiko jis pragulėjo tame miškelyje, jis nežino. Nuo skausmo jis pradėjo šaukti ir jį išgirdo kažkoks žmogus ir iškvietė greitąją pagalbą, jis buvo išvežtas į ligoninę, kur paaiškėjo, kad jam yra trūkusi blužnis, jį operavo. Parodymų patikrinimo vietoje metu 2019 m. rugpjūčio 7 d. V. B. patvirtino šiuos savo parodymus. Juos patvirtino ir 2019 m. rugpjūčio 7 d. akistatos tarp jo ir S. S. metu. Nors nukentėjusiojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme šiek tiek skiriasi, ypač dėl P. Š. vaidmens, tačiau, teismas sprendžia, kad iš paties V. B. parodymų matyti, jog teisme P. Š. vaidmenį sumenkino susitikęs su juo teismo posėdžių salėje bei būdamas dėkingas P. Š. už priėmimą gyventi. Be to, pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas iš karto po operacijos, narkozės, todėl jo parodymai galėjo šiek tiek skirtis. Vis dėlto tai nepaneigia kaltinamųjų veiksmų naudojant prieš V. B. fizinį smurtą bendrumo, vieningumo, tikslingumo ir priežastingumo kilusiems padariniams. Juo labiau, kad esminėse aplinkybėse nukentėjusiojo parodymai buvo iš esmės nuoseklūs ir aiškūs – jis savo sužalojimą siejo būtent su visų trijų kaltinamųjų bendrai atliktais smurtiniais veiksmais prieš jį.

Nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Štai liudytojas M. Z. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną vakare atsigulė miegoti ir pro atidarą langą apie 23 val. išgirdo, kad kažkas prašo pagalbos. Išėjęs į lauką, per kelią, miškelyje pamatė ant pledo gulintį žmogų, šalia sudėtus daiktus. Jis prašė vandens, o kai padavė, žmogus negalėjo atsisėsti, jam skaudėjo šoną, ar kažką. Tačiau nematė sužalojimų. Jo žmona iškvietė policiją, o ši greitąją pagalbą. Prieš išgirstant pagalbos prašymą, negirdėjo jokio triukšmo, konflikto. Iki P. Š. namų nuo tos vietos galimai 150 metrų. Kad kažkam būtų langus išdaužę, ar alų pavogę, negirdėjo. Iš Z. P. neteko girdėti, kad kažkas būtų pavogta, jis tvarką prižiūri kaimelyje. Ikiteisminio tyrimo metu tai patvirtino. M. Z. svainis M. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad prieš metus ar daugiau surado gulintį sumuštą žmogų miške apie 100 metrų nuo jo namų. Buvo vasara, tamsu, 23-24 val. nakties, tas žmogus šaukė pagalbos. Su svainiu nuėjo, kur tas žmogus šaukėsi, dejavo. Asmuo skundėsi, kad jam skauda pilvą ir prašė vandens atsigerti. Kiek atsimena, ant veido, kūno kraujo, nubrozdinimų, žaizdų nesimatė. Buvo tamsu ir jis prie pat asmens nepriėjo, gal 3 metrus iki jo. Atnešė vandens atsigerti. Žmogus turėjo didžiulį krepšį, apsiklojęs tvarkingai gulėjo. Iškvietė policiją, o ši iškvietė greitąją. Pažymėjo, jog kažkokių garsų, muštynių, šauksmų, tą dieną negirdėjo, negirdėjo, kad kažkas kažką būtų pavogęs iš kaimynų. Liudytoja I. K. – policijos pareigūnė teisiamojo posėdžio metu, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad miškelyje gulėjo vyras, kuris sakė, kad jam labai skauda krūtinės, pilvo sritį. Sumušimų ant veido nematė, kitų sumušimo žymių nematė. Paaiškino, kad sumušė, tačiau kas jį sumušė, nesakė. Jie kvietė medikus. Atvažiavo medikai ir jį išsivežė. Atsimena, kad šalia (asmens) buvo lagaminas. Nebuvo jokių požymių, kad toje vietoje būtų įvykdytas smurtas. Liudytojas V. P. – policijos pareigūnas, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad miške vakare, gal 23 val., buvo rastas žmogus. Asmuo galimai sakė, jog jį sumušė vyriškis dėl moters. Atsimena, jog asmuo skundėsi skausmais, stenėjo, sėdėjo susirietęs. Galimai jis buvo suspardytas. Vyras nebuvo linkęs bendrauti. Neatsimena, ar matėsi sužalojimų ant asmens, vyras buvo sąmoningas, neatsimena, ar jis buvo blaivus, buvo sunku tai nustatyti, nes jis buvo sužalotas. Galiausiai pas asmenį atvyko jų ekipažo iškviesta medicinos pagalba. Liudytoja D. D. – greitosios pagalbos medikė, teisiamojo posėdžio metu, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kai atvyko į įvykio vietą, miške gulėjo vyras kruvinu veidu (aplink nosį), kalbėjo rusiškai. Toje vietoje, kur jie jį rado, buvo rankinė ar lagaminas. Kai paklausė, kas atsitiko, jis jai nieko nepapasakojo, tik pasakė, kad atvyko išsinuomoti butą, ir jį ten primušė šeimininkas. Jis susikrovė daiktus ir pabėgo. Jis labai skundėsi, kad skauda pilvą. Nuo skausmo jam leido vaistus. Plačiau aplinkybių nepasakojo. Buvo tamsu, kai nuvyko. Jie jį vežė į ligoninę, nes reikėjo ištirti. Taip pat reikšminga ir kita rašytinė bylos medžiaga. Atskirai paminėtina, kad liudytojų A. M. ir jos sugyventinio R. T. parodymai teisminio nagrinėjimo metu nevertintini kaip patikimi, šie asmenys yra artimi Z. P. ir galimai suinteresuoti padėti išvengti jam baudžiamosios atsakomybės, be to, jie nebuvo tiesioginiai įvykio liudytojai, o ir jų tarpusavio parodymai nesutampa, prieštarauja ir kaltinamųjų parodymams.

Galiausiai kaltinamųjų kaltę patvirtina specialistų išvados, pagal kurias V. B. nustatytas trauminis blužnies plyšimas su masyviu kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę; sužalojimas padarytas ne mažiau kaip vienu kieto buko, galimai riboto paviršiaus, daikto smūginiu poveikiu į pilvo kairiojo pašonkaulio sritį ir visumoje būdingas smūgio sudavimui; nustatytas tik vienas sužalojimas – blužnies plyšimas, kuris pagal aprašytus patologoanatominius blužnies tyrimo duomenis galėjo būti padarytas keleto valandų iki operacijos laikotarpį; sužalojimas – blužnies plyšimas atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai riboto kontaktavusio paviršiaus. Ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad V. B. padarytas sužalojimas nebuvo visai šviežias, praėjo šiek tiek laiko – keletas valandų, tačiau tiksliai negalima pasakyti. Tai negalėjo būti padaryta ir per parą laiko, nes neišsivystė pilvaplėvės uždegimas, žmogus nemirė. Šiuo atveju plyšimas buvo dėl traumos, ne dėl ligos. Blužnis lokalizuota pilvo kairėje, viršuje po šonkaulių lanku, todėl turėjo būti žalojama būtent ta vieta. Šis sužalojimas padaromas tiesiogiai buku daiktu deformuojant šonkaulius, jie sulaužomi ir prispaudžiama blužnis arba prispaudžiama pilvo priekinė siena ir tiesiogiai traumuojama blužnis. Smūgis turėtų būti pakankamai stiprus. Smūgis ranka ar koja gali pasiekti tą sritį. Smūgis turi ne visą pilvą spausti, bet būtent tą sritį – tai būdinga smūgiams. Smūgis į kairį pošonkaulį gali sukelti plyšimą. Nuo kritimo tai retai būna. Apibendrinant, tai paneigia kaltinamųjų keliamą versiją, kad V. B. blužnis galėjo plyšti kai jis buvo sumuštas dar iki aptariamo konflikto tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo arba po to, kai V. B. išėjo iš P. Š. ir S. S. namų.

Taigi, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad S. S., P. Š. ir Z. P., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tyčią sužaloti nukentėjusįjį, bendrais veiksmais, kurie pasireiškė smūgių nukentėjusiajam sudavimu, sužalojo nukentėjusįjį, dėl ko nukentėjusysis buvo sunkiai suluošintas, o būtent: 2019 m. birželio 16 d. apie 17 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, kieme, prie pastato (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju V. B. metu, bendrais veiksmais, tyčia sudavė nukentėjusiajam rankomis ir kojomis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, iš kurių ne mažiau kaip vieną kartą į galvą, šoną, pilvo kairiojo pašonkaulio sritį. Teismas sprendžia, kad visų kaltinamųjų bendri veiksmai buvo susiję priežastiniu ryšiu su V. B. padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu – nurodytais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam trauminį blužnies plyšimą su masyviu kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę ir tokiu būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. B. sveikatą.

Iš nustatytų įvykio aplinkybių (smurto pobūdžio, jo intensyvumo, sužalojimų lokalizacijos) nustatyta, kad visi trys kaltinamieji veikė kaip bendrininkai – jie matė vienas kito neteisėtus smurtinius veiksmus, nukreiptus prieš nukentėjusįjį, sutiko su tokiu vienas kito elgesiu, jo padariniais; suprato smurto pavojingumą ir suvokė jų padarinius. Šiuo atveju kaltinamųjų susitarimas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, visi kaltinamieji prisidėjo prie nusikalstamos veikos padarymo, suduodami nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbias kūno vietas. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad visi trys kaltinamieji suprato, kad bendrai naudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, numatė, jog jie gali jį sužaloti ir juos tenkino bet kokio pobūdžio atsiradę padariniai, t. y. kaltinamieji veikė neapibrėžta tyčia. Kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos, atsižvelgus į kilusius padarinius, pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmių skyrimo

Už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama tik laisvės atėmimu iki dešimties metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, stadiją (padaryta baigta veika žmogaus sveikatai – sunkus sveikatos sutrikdymas, sunkus tyčinis nusikaltimas), kaltinamųjų kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia), kiekvieno iš kaltinamųjų vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, tai, kad kaltinamųjų S. S., P. Š. ir Z. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), o P. Š. atsakomybę sunkina ir tai, kad veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.), be to, padaryta žala nėra atlyginta (išskyrus 300 Eur, kuriuos P. Š. sumokėjo V. B. už gydymą, nors pats vertina, kad tai buvo paskola). Teismas nevertina, kad kaltinamųjų neblaivumas buvo jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai byloje nebuvo nustatyta objektyviais duomenimis.

Skirdamas bausmę kaltinamajai S. S., teismas įvertina ir jos asmenybę – netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, teista du kartus, teistumas išnykęs, skirta reali laisvės atėmimo bausmė, vieną kartą jos vykdymas atidėtas (1 t., b. l. 134–136), administracine tvarka bausta kelis kartus, taip pat ir už viešosios tvarkos pažeidimus esant neblaiviai (1 t., b. l. 140–145), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ir priklausomybės ligų centre, byloje nėra (1 t., b. l. 148, 149). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. S. už padarytą sunkų nusikaltimą paskyrus BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio trukmė nustatytina nesiekianti šios rūšies bausmės, skiriamos už šį nusikaltimą, vidurkio, ir artima minimaliai, t. y. 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

S. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 132–133) – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.

Skirdamas bausmę kaltinamajam P. Š., teismas įvertina byloje esančius duomenis, apibūdinančius P. Š. – išsiskyręs, dirbantis, teistas du kartus, paskutinį kartą realaus laisvės atėmimo bausme jos vykdymą atidedant, administracine tvarka baustas, daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 174–176), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose byloje nėra (1 t., b. l. 177). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti P. Š. už padarytą sunkų nusikaltimą taip pat paskyrus BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio trukmė nustatytina nesiekianti šios rūšies bausmės, skiriamos už šį sunkų nusikaltimą, vidurkio, ir artima minimaliai, t. y. 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu P. Š. paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir jam skirtina galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

P. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 167–168) – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.

Skirdamas bausmę kaltinamajam Z. P., teismas įvertina ir jo asmenybę – vedęs, auginantis mažametį vaiką, dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai, neteistas (2 t., b. l. 6, 18–22), administracine tvarka baustas ne kartą, taip pat ir už viešosios tvarkos pažeidimus esant neblaiviam (2 t., b. l. 7–16), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose byloje nėra (2 t., b. l. 17). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti Z. P. už padarytą sunkų nusikaltimą paskyrus BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio trukmė nustatytina nesiekianti šios rūšies bausmės, skiriamos už šį sunkų nusikaltimą, vidurkio, ir artima minimaliai, t. y. 10 mėnesių laisvės atėmimo.

Z. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 4–5) – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.

Teismas šiuo atveju nemato pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ar 62 straipsnio nuostatų ir kaltinamiesiems (ar kuriam nors iš jų) skirti švelnesnę bausmę nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimas, kadangi išimtinių aplinkybių, jų visumos, kurioms esant gali būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatos, teismas šiuo atveju nenustatė – kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, atliktų veiksmų intensyvumas (daugiau nei vieno smūgio rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, iš kurių ne mažiau kaip vieną kartą į galvą, šoną, pilvo kairiojo pašonkaulio sritį, sudavimas), sunkios pasekmės (blužnies plyšimas, operacinis gydymas, likęs nukentėjusiojo sveikatos sužalojimas), abejingumas galimai kilsiančioms pasekmėms (išvarė nukentėjusįjį iš namų, išsiskirstė), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas ir sunkinančių aplinkybių buvimas, tai, kad kaltinamųjų reputacija ir ankstesnis elgesys nėra nepriekaištingas – neleidžia daryti priešingos išvados.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Baudžiamojo kodekso 75 straipsnis (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) nenumato galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymo už sunkų nusikaltimą, numatytą BK XVIII skyriuje (t. y. tokia galimybė numatyta tik asmenims, nuteistiems ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkius nusikaltimus, išskyrus nusikaltimus, numatytus atitinkamuose Baudžiamojo kodekso skyriuose, tarp jų – šio kodekso XVIII skyriuje (t. y. skyriuje, numatančiame nusikaltimus žmogaus sveikatai).

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 1 dalyje numatyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Remiantis civilinės atsakomybės kompensacine funkcija ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiam asmeniui turi būti atlyginama ta nuostolių dalis, kurios nekompensuoja išmokos pagal socialinių draudimų įstatymus.

Šiuo atveju Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 2 796,14 Eur dydžio civilinį ieškinį, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalotas V. B., nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų (1 t., b. l. 88–89). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiojo V. B. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 91). Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų išlaidas. Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, todėl jis tenkintinas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai 2 796,14 Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas solidariai iš kaltinamųjų.

Byloje nukentėjusysis V. B. ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir buvo pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 50–51). Teisminio bylos nagrinėjimo metu jis nurodė, kad dėl patirto sužalojimo jam visą gyvenimą reikės gerti vaistus, laikytis dietos, tokios sveikatos, kokia buvo, jau nebėra, teko pakeisti darbą, negali dirbti fiziškai sunkaus darbo. Pridūrė, jog jis parašė Teisingumo ministerijai, kuri jam išmokėjo 1 900 Eur. Galiausiai civilinio ieškinio byloje atsisakė, nes nori pamiršti tą įvykį – jis buvo išgėręs, gal kažkur buvo neteisus, bet mano, kad taip spardyti žmogų negalima.

BPK 112 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Teismas šiuo atveju nenustatė, jog toks nukentėjusio asmens atsisakymas nuo ieškinio prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia byloje dalyvaujančių ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, jam žinomos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės, todėl ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakymą priima ir procesą dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukia.

Bylą nagrinėjant teisme taip pat buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. rugsėjo 3 d. pažyma (ir patikslinta 2020 m. rugsėjo 21 d. pažyma) dėl antrinės teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam Z. P. baudžiamojoje byloje, išlaidų apskaičiavimo (2 t., b. l. 145, 164).

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.

Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam Z. P. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, paskirtas dėl to, kad buvo kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, o be gynėjo pagalbos jo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami, t. y. pripažinus būtinu kaltinamojo Z. P. gynėjo dalyvavimą pagal įstatymą. Nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, taip pat į tai, kad šiuo nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo Z. P. netenkintinas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusiojo V. B. Gydymo stacionare ligos istorija Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu paimti raudonos spalvos pledas ir akiniai, pagal 2019 m. lapkričio 18 d. kvitą B serija BBB Nr. LS004452 patalpinti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą (1 t., b. l. 20–21), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. S. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią S. S. skaičiuoti nuo jos atvykimo ar sulaikymo ir pristatymo į pataisos įstaigą laisvės atėmimo bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

S. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

P. Š. (P. Š.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu P. Š. (P. Š.) paskirtą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir P. Š. (P. Š.) paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią P. Š. (P. Š.) skaičiuoti nuo jo atvykimo ar sulaikymo ir pristatymo į pataisos įstaigą laisvės atėmimo bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

P. Š. (P. Š.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Z. P. (Z. P.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią Z. P. (Z. P.) skaičiuoti nuo jo atvykimo ar sulaikymo ir pristatymo į pataisos įstaigą laisvės atėmimo bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Z. P. (Z. P.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai solidariai priteisti iš S. S., P. Š. (P. Š.) ir Z. P. (Z. P.) 2 796,14 Eur (du tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus keturiolika centų) turtinės žalos atlyginimą. Jį pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDF už V. B. gydymą“.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. (V.) B. civilinio ieškinio dėl 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo atsisakymą priimti ir procesą dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš Z. P. (Z. P.) nepriteisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusiojo V. (V.) B. Gydymo stacionare ligos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu paimtus raudonos spalvos pledą ir akinius, pagal 2019 m. lapkričio 18 d. kvitą B serija BBB Nr. LS004452 patalpintus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Dambrauskienė