- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-22
- Bylos Nr.
- AN2-268-312/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00054-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Pažeidėjas
- K. M.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. M. (K. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. kovo 25 d. nutarimo, kuriuo K. M. pripažinta kalta dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir jai paskirta 1 820 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė - 15 blokų (150 pakelių) cigarečių „Minsk capital“ konfiskavimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. kovo 25 d. nutarimu K. M. nubausta pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji 2019 m. sausio 19 d., apie 07.00 val., Šalčininkų r., Pamūrinės k., vykdama iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Šalčininkų kelio postą automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip keleivė, nepateikiant muitinės kontrolei, paslėpusi nuo muitinės kontrolės automobilio bagažinėje, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai gabeno 15 blokų (150 pakelių) cigarečių „Minsk capital“ 480,00 euro vertės (9,6 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio).
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu K. M. prašo taikyti jai administracinę nuobaudą, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad K. M. išlaiko tris mažamečius vaikus, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Savo kaltę ji pripažįsta, tačiau atkreipia dėmesį, kad cigaretės nebuvo paslėptos specialiai įrengtose slėptuvėse.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus teritorinė muitinė prašo palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. kovo 25 d. nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
5. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, apeliantės asmenybę, administracinę atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir pagrįstai paskyrė K. M. minimalią ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą, tokia administracinė nuobauda nėra per griežta. K. M. padarė vieną pavojingiausių, didžiausią žalą visuomenės interesams, valstybės ūkio ir finansų sistemai darančių teisės pažeidimų, numatytų ANK.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
6. ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt iki keturių tūkstančių eurų. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 5 dalis). ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus svarbius kriterijus ir vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies reguliavimo, paskyrė minimalią baudą, toks teismo sprendimas yra teisingas, o skunde pateikti argumentai šio sprendimo nepaneigia.
7. Apeliaciniame skunde prašoma skirti K. M. administracinę nuobaudą, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį. Nepaisant to, kad pažeidėjos vidutinės pajamos per mėnesį nėra didelės, apeliantė nėra pateikusi duomenų apie jai nuosavybės teise priklausantį turtą, o tai svarbu, siekiant objektyviai įvertinti jos turtinę padėtį. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad K. M. yra ištekėjusi, todėl apeliacinio skundo teiginys, kad ji išlaiko tris mažamečius vaikus, nėra tikslus, pareiga išlaikyti vaikus tenka ir jos sutuoktiniui. Sušvelninus administracinę nuobaudą, atsižvelgiant tik į apeliantės turtinę padėtį, nesant jokių kitų išskirtinių aplinkybių, būtų sukuriama ydinga situacija, kai asmuo dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas pasipelnyti, padaręs įstatymų uždraustą veiką sulauktų švelnesnės atsakomybės. Šiuo atveju nėra duomenų, kad apeliantės materialinė padėtis būtų tiek beviltiška, kad galėtų būti pagrindu skirti mažesnę baudą nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali, turint omenyje ir tai, kad yra padarytas šiurkštus, didelę žalą visuomenės interesams, valstybės ūkio ir finansų sistemai darantis teisės pažeidimas. ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės egzistavo ir administracinio nusižengimo darymo metu, o esant tokiai situacijai, pažeidėja turėjo įvertinti daromo administracinio nusižengimo pasekmes, tokiu būdu, paskirta bauda yra natūralus padaryto administracinio nusižengimo rezultatas. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamu atveju, nebuvo skiriamas transporto priemonės, kuria buvo gabenami kontrabandos daiktai, konfiskavimas.
8. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. kovo 25 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o K. M. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
K. M. (K. M.) apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. kovo 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.