Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-06-26 · Administracinė byla Nr. eAS-311-602/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-06-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-10-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2020-01-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-26
Bylos Nr.
eAS-311-602/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02252-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
Teisėjai
Dalia Višinskienė, Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
D. A.-K., E. L., D. A., N. A., V. B., A. A., K. A., A. B., S. A., R. A., D. O. B., E. A., L. B., S. B., R. B., M. B., Onos A
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, valstybės įmonei „Valstybinių miškų urėdija“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Valstybinių miškų urėdija Sąjūdis "Už Lietuvos miškus" Ekovalstybė MB Žintis Gyvas miškas
Administracinė byla Nr. eAS-311-602/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02252-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. A.-K., E. L., D. A., N. A. ir kitų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. A.-K., E. L., D. A., N. A., V. B., A. A., K. A., A. B., A. B., S. A., R. A., D. O. B., E. A., A. B., L. B., S. B., R. B., M. B., Onos A. B., R. B., V. Č., I. B. S., A. Č., V. B., G. D., V. B.-G., J. D., E. D., A. B., I. D., G. B., I. D., E. D., R. D., T. D., Z. D., A. D., G. D., R. E., VšĮ „Ekovalstybė“, E. G., A. G., E. G., A. G., E. G., asociacijos „Gyvas miškas“, L. G., V. G., A. G., G. G., V. G., K. I., J. I., I. I., A. I., N. I., R. J., E. J., D. J., S. J., T. J., R. J., V. J., A. J., P. J., Nijolės E. J., M. J., K. J., P. J., R. J., E. J., A. M.-J., D. J., V. J., E. J., L. K., L. K., B. K., A. L., R. L., J. L., K. L., D. L., E. L., E. L., S. L., D. L., I. L., M. M., R. M., S. M., D. M., T. M., G. M., A. M., A. M., R. M., S. K., M. K., V. K., I. K., U. K., D. K., A. K., N. K., I. K., V. K., S. M., A. M., K. M., A. N., E. N., M. O., O. P., L. P., V. P., R. P., M. P., A. P., S. V. P., E. P., A. P., R. P., J. P., N. P., N. P., K. R., A. R., D. R., M. R., V. R., D. R., A. R., J. R., V. R., E. R., G. R., sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“, A. S., I. S., I. S., E. S., A. S., D. S., A. S., D. S., A. S., S. S., A. S., D. S.-R., E. Š., U. Š., G. Š., S. Š., Š. Š., K. Š., I. Š., V. Š., I. Š., N. Š., T. T., E. T., J. T., S. T., R. U., V. U., B. U., V. U., R. V., A. V., J. V., D. V., D. V., B. V., V. V., J. V., G. V., G. V., R. V., D. V., D. V., D. Z., A. Ž., MB „Žintis“, A. Ž., E. Ž., S. D., A. B., D. B., A. B., S. D., K. E., A. A., R. A., A. G., I. I., M. B., D. J., I. J., M. J., V. J., A. K., J. K., V. K., R. K., I. K., D. L., M. L., K. M., O. A. B., J. M., G. M.-A., G. N., G. N., O. P., E. P., A. P., E. P., M. P., D. J., A. P., V. P., E. R. O., V. R., A. R., E. R., V. S., E. A.-L., D. Š., V. L., J. L., R. V., V. J., S. Š., R. V., R. Š., E. Š., Ž. S., O. S.-J., D. T., A. V., M. V., A. Z., G. Z., K. Z., I. Z., V. M., A. Ž., A. Ž. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, valstybės įmonei „Valstybinių miškų urėdija“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai D. A.-K., E. L., D. A., N. A., V. B., A. A., K. A., A. B., A. B., S. A., R. A., D. O. B., E. A., A. B., L. B., S. B., R. B., M. B., O. A. B., R. B., V. Č., I. B.‑S., A. Č., V. B., G. D., V. B.-G., J. D., E. D., A. B., I. D., G. B., I. D., E. D., R. D., T. D., Z. D., A. D., G. D., R. E., VšĮ „Ekovalstybė“, E. G., A. G., E. G., A. G., E. G., asociacija „Gyvas miškas“, L. G., V. G., A. G., G. G., V. G., K. I., J. I., I. I., A. I., N. I., R. J., E. J., D. J., S. J., T. J., R. J., V. J., A. J., P. J., N. E. J., M. J., K. J., P. J., R. J., E. J., A. M.-J., D. J., V. J., E. J., L. K., L. K., B. K., A. L., R. L., J. L., K. L., D. L., E. L., E. L., S. L., D. L., I. L., M. M., R. M., S. M., D. M., T. M., G. M., A. M., A. M., R. M., S. K. M. K., V. K., I. K., U. K., D. K., A. K., N. K., I. K., V. K., S. M., A. M., K. M., A. N., E. N., M. O., O. P., L. P., V. P., R. P., M. P., A. P., S. V. P., E. P., A. P., R. P., J. P., N. P., N. P., K. R., A. R., D. R., M. R., V. R., D. R., A. R., J. R., V. R., E. R., G. R., sąjūdis „Už Lietuvos miškus“, A. S., I. S., I. S., E. S., A. S., D. S., A. S., D. S., A. S., S. S., A. S., D. S.-R., E. Š., U. Š., G. Š., S. Š., Š. Š., K. Š., I. Š., V. Š., I. Š., N. Š., T. T., E. T., J. T., S. T., R. U., V. U., B. U., V. U., R. V., A. V., J. V., D. V., D. V., B. V., V. V., J. V., G. V., G. V., R. V., D. V., D. V., D. Z., A. Ž., MB „Žintis“, A. Ž., E. Ž., S. D., A. B., D. B., A. B., S. D., K. E., A. A., R. A., A. G., I. I., M. B., D. J., I. J., M. J., V. J., A. K., J. K., V. K., R. K., I. K., D. L., M. L., K. M., O. A. B., J. M., G. M.-A., G. N., G. N., O. P., E. P., A. P., E. P., M. P., D. J., A. P., V. P., E. R. O., V. R., A. R., E. R., V. S., E. A.-L., D. Š., V. L., J. L., R. V., V. J., S. Š., R. V., R. Š., E. Š., Ž. S., O. S.-J., D. T., A. V., M. V., A. Z., G. Z., K. Z., I. Z., V. M., A. Ž., A. Ž. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami panaikinti: atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. gruodžio 7 d. rašte ir 2018 m. lapkričio 12 d. rašte priimtus sprendimus, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą, t. y. kreiptis į atsakingas institucijas/ nurodyta, kad nėra teisinio pagrindo kreiptis, ir nustatyti „Natura 2000“ teritorijose ir joms artimoje aplinkoje vykdomų ir planuojamų vykdyti miškų kirtimo ūkinių veiklų poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumą; įpareigoti atsakovą valstybės įstaigą (toliau – ir VĮ) Valstybinių miškų urėdiją kreiptis į atitinkamas direkcijas dėl Lietuvos Respublikoje esančių „Natura 2000“ teritorijose vykdomų ir planuojamų vykdyti pagrindinių miško kirtimų ūkinių veiklų valstybiniuose miškuose poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo; įpareigoti atsakovus (Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Aplinkos ministeriją ir VĮ Valstybinių miškų direkciją) nutraukti neteisėtus veiksmus – sustabdyti valstybinių miškų pagrindinius miško kirtimus atitinkamose teritorijose pagal pridedamus sąrašus iki tol, kol bus gautos atitinkamų teritorijų ūkinių veiklų reikšmingumo „Natura 2000“ teritorijoms išvados.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų grupės skundą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 126⁵ straipsnio 6 dalį (teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti grupės skundą, jeigu nėra bent vienos iš grupės skundo padavimo prielaidų ir sąlygų, nurodytų šio įstatymo 126² straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose).

Teismas pažymėjo, kad jis, siekdamas nustatyti ginčo nagrinėjimo ribas, 2019 m. vasario 19 d. nutartimi įpareigojo grupės narius nurodyti konkrečius viešojo administravimo subjekto (ų) galimai neteisėtus veiksmus (aktus), jų atlikimo (priėmimo) datas, akto numerius, nurodyti konkrečias valstybinių miškų teritorijas, kuriose galimai vykdomi neteisėti kirtimai. Teismas vertino, kad vien grupės skunde nurodyta faktinė aplinkybė, jog grupės atstovas pateikė Pretenziją-pranešimą apie grupės ketinimą kreiptis į teismą dėl grupės ieškinio (skundo) bylos iškėlimo LR Vyriausybei, Aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, VĮ Valstybinių miškų urėdijai, Saugomų teritorijų direkcijoms (pagal sąrašą), Generalinei prokuratūrai ir Europos Komisijai, kuriame, be kita ko, reiškė reikalavimą kreiptis į institucijas, atsakingas už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, ir nustatyti „Natura 2000” teritorijose ir joms artimoje aplinkoje vykdomų ir planuojamų vykdyti miškų kirtimo ūkinių veiklų poveikio „Natura 2000” teritorijoms reikšmingumą, bei gavo atitinkamus atsakymus į jį, neatskleidžia ginčo esmės.

Teismas sprendė, kad pareiškėjai skunde nenurodo konkrečių LR Aplinkos ministerijos, VĮ Valstybinių miškų urėdijos priimtų administracinių aktų, kurie galimai yra susiję su grupės skunde nurodytais tariamais pažeidimais, taip pat nėra pagrindo teigti, jog skundas grindžiamas tapačiomis ar panašiomis faktinėmis aplinkybėmis ir juo siekiama apginti į grupę susijungusių fizinių ar juridinių asmenų tapačias ar panašaus pobūdžio teises ar įstatymų saugomus interesus ir, kad grupės skunde keliamus reikalavimus būtų tikslingiausia, efektyviausia ir tinkamiausia nagrinėti pagal grupės skundo proceso taisykles (ABTĮ 126² str. 3 p.). Todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 126⁵ straipsnio 6 dalimi, skundą atsisakė priimti.

III.

Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – grupės skundą priimti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjai nurodo, kad jie, vadovaudamiesi teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartyje pateiktu įpareigojimu pašalinti skundo trūkumus, 2019 m. kovo 5 d. pateikto grupės skundo reikalavimai yra suformuluoti tiksliai pašalinant visus teismo nurodytus trūkumus, t. y.: 1) nurodyti konkretūs viešojo administravimo subjekto galimai neteisėti veiksmai (aktai), jų atlikimo (priėmimo) datos ir aktų numeriai (reikalavimai (1) ir (2)); 2) nurodytos konkrečios valstybinių miškų teritorijos, kuriuose galimai vykdomi neteisėti kirtimai, įvardinant visas „Natura 2000” teritorijas bei pridedant tikslias jų identifikavimo nuorodas (reikalavimai (3) ir (4)); 3) formuluojant reikalavimus teismui yra nurodyti viešojo administravimo subjektų pavadinimai, kuriems adresuojami reikalavimai, o skundo motyvuojamoje dalyje įvardyjami konkretūs jų kompetencijai priskirtini veiksmai, kuriuos šie įpareigotini atlikti (reikalavimai (1), (2), (3), (4)). Todėl nebuvo pagrindo pripažinti, jog grupės skundas negalėjo būti priimtas dėl to, jog nebuvo pašalinti teismo nustatyti skundo trūkumai, o tokios aplinkybės skundžiamoje nutartyje nenurodė ir pats teismas.

Pareiškėjai teigia, kad atsižvelgiant į skundžiamos nutarties priėmimo teisinį pagrindą, matyti, jog teismas nusprendė, kad nėra vienos iš grupės skundo padavimo teismui prielaidų (sąlygų), t. y. nėra pagrindo laikyti, grupės skundas yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą negu individualūs skundai ir tuo pagrindu atsisakė nagrinėti bylą. Tačiau tokios aplinkybės teismas apskritai nebuvo nurodęs kaip skundo trūkumo, todėl nebuvo jokio pagrindo atsisakyti priimti skundą dėl neištaisytų trūkumų. Tiek pagal Teismingumo kolegijos, tiek ir pagal paties teismo nurodytą ginčo esmę yra akivaizdu, jog aplinkybės, kuriomis galimai daromi grupės skunde įvardijami pažeidimai, yra visiškai tapačios visose „Natura 2000” teritorijose, t. y. dėl atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) nebuvo nustatyta ir įvertinta pagrindinių miško kirtimų poveikio reikšmė „Natura 2000” teritorijoms, nebuvo gautos planuojamos ūkinės veiklos reikšmingumo šioms teritorijoms išvados, nebuvo atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Teismas nenurodė, kuo remiantis ir kokias konkrečias aplinkybes (kuriomis grindžiamas skundas) galima būtų pripažinti netapačiomis ar nepanašiomis. Teismas nepagrindė, kokiu pagrindu ir motyvais jis rėmėsi nustatydamas, kad nėra pagrindo teigti, kad paduotu grupės skundu siekiama apginti į grupę susijungusių fizinių ar juridinių asmenų tapačias ar panašaus pobūdžio teises ar įstatymų saugomus interesus.

Pareiškėjai vertina, kad jeigu teismui kilo abejonės dėl grupės skundo atitikimo ABTĮ 126² straipsnio 3 punkte nustatytai prielaidai (sąlygai), tai ši aplinkybė taip pat turėjo būti šalintina kaip skundo trūkumas. Tačiau teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi nenustatė jokių trūkumų, susijusių su grupės skundo neatitikimu ABTĮ 126³ straipsnio reikalavimams, nors būtent ABTĮ 126³ straipsnio 2, 3, 4 bei 5 punktuose nustatyti specialieji reikalavimai, kurie nustato pareigą nurodyti grupės skundo padavimo prielaidas (sąlygas) nustatytas ir ABTĮ 126² straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose. Teismas taip pat niekaip nepagrindė, kodėl šiuo atveju teismas atsisako nagrinėti bylą teisme pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, priimti pareiškėjų individualius skundus. Taigi skundžiama nutartimi teismas paneigė pareiškėjų teisę kreiptis į teismą.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nurodo, kad teismo pateikti motyvai atsisakant priimti grupės skundą iš esmės prieštarauja pačiai grupės skundo koncepcijai, patvirtintai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 885 „Dėl grupės ieškinio koncepcijos patvirtinimo”. Be to, iš teismo nurodytų motyvų skundžiamoje nutartyje net nėra aišku, ar yra ryšys tarp teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartyje nustatytų trūkumų, jų pašalinimo ir to teisinio pagrindo, kuriuo remiantis buvo atsisakyta priimti grupės skundą ir apskritai bylą nagrinėti teismine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjai (234 fizinių ir juridinių asmenų grupė) kreipdamiesi į teismą paaiškino, kad vykdant ir planuojant vykdyti miškų kirtimus „Natura 2000“ teritorijose ir joms artimoje aplinkoje nebuvo gautos planuojamos ūkinės veiklos reikšmingumo „Natura 2000“ teritorijai išvados, taip pat nebuvo atliktos su tuo susijusios poveikio aplinkai vertinimo procedūros.

Pareiškėjai paaiškino, kad pareiškėjų grupę sudaro suinteresuota visuomenė kaip tai numato Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – ir Orhuso konvencija) nuostatos, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas bei Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas. Pareiškėjai akcentavo, kad „Natura 2000“ teritorijos yra Europos Bendrijos svarbos teritorijos ir Lietuvos Valstybės nacionalinis turtas. Todėl ginčas dėl šioje teritorijoje neteisėtai vykdomos ir/ar planuojamos vykdyti ūkinės veiklos yra tiesiogiai susijęs su kiekvieno grupės nario – Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos piliečio bei juridinio asmens – teisėmis ir teisėtais interesais.

Pareiškėjai akcentavo, kad ginčas visų grupės narių atžvilgiu yra tapatus, grindžiamas tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, reiškiami reikalavimai yra bendri visiems grupės nariams. Pareiškėjų kiekis yra ypač didelis – 234 subjektai, todėl tikslingiausia ir efektyviausia nagrinėti reikalavimus pagal grupės skundo specialiąsias taisykles. Nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios grupės skundo padavimo prielaidos ir sąlygos (ABTĮ 126² str.), o grupės skundas atitinka visus specialiuosius formos ir turinio reikalavimus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą. Nutartis yra priimta remiantis ABTĮ 126⁵ straipsnio 6 dalimi. Teismas skundžiamoje 2019 m. kovo 12 d. nutartyje konstatavo, kad grupės skunde neatskleista ginčo esmė, taip pat nėra pagrindo teigti, jog skundas grindžiamas tapačiomis ar panašiomis faktinėmis aplinkybėmis ir juo siekiama apginti į grupę susijungusių fizinių ar juridinių asmenų tapačias ar panašaus pobūdžio teises ar įstatymų saugomus interesus ir, kad grupės skunde keliamus reikalavimus būtų tikslingiausia, efektyviausia ir tinkamiausia nagrinėti pagal grupės skundo proceso taisykles. Pareiškėjai skunde nenurodo konkrečių LR Aplinkos ministerijos, VĮ Valstybinių miškų urėdijos priimtų administracinių aktų, kurie galimai yra susiję su grupės skunde nurodytais tariamais pažeidimais.

Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjai, vadovaudamiesi teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartyje pateiktu įpareigojimu pašalinti skundo trūkumus, 2019 m. kovo 5 d. pateikto grupės skundo reikalavimus suformulavo tiksliai pašalindami visus teismo nurodytus trūkumus. Teismas nebuvo nustatęs trūkumų, susijusių su grupės skundo padavimo reikalavimais. Grupės skundas atitinka visus specialiuosius formos ir turinio reikalavimus.

V.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatytos skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo teismui prielaidos ir sąlygos. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

ABTĮ 126¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad grupės skundą šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę paduoti fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad grupės skundo bylą teismas nagrinėja pagal šiame skirsnyje nustatytas taisykles. Šiame įstatyme nustatytos bendrosios bylų nagrinėjimo taisyklės grupės skundo bylai taikomos tiek, kiek grupės skundo nagrinėjimo taisyklių nenustatyta šiame skirsnyje.

ABTĮ 126³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad grupės skundo formai ir turiniui taikomi šio įstatymo 24 straipsnyje, išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nustatyti reikalavimai. ABTĮ 126³ straipsnis nustato ir specialius reikalavimus, taikomus grupės skundo formai ir turiniui.

ABTĮ 126² straipsnyje (Grupės skundo padavimo teismui prielaidos ir sąlygos) nustatyta, kad grupės skundas gali būti paduodamas, jeigu: 1) skundas grindžiamas tapačiomis ar panašiomis faktinėmis aplinkybėmis ir juo siekiama apginti į grupę susijungusių fizinių ar juridinių asmenų tapačias ar panašaus pobūdžio teises ar įstatymų saugomus interesus; 2) keliamas bendras grupės narių reikalavimas; 3) grupės skundas yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą negu individualūs skundai; 4) bent vienas grupės narys pasinaudojo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra, kai ši procedūra yra privaloma pagal įstatymus; 5) grupė turi grupės atstovą; 6) reikalavimą pareiškia ne mažiau kaip dvidešimt fizinių ar juridinių asmenų, raštu pareiškusių savo valią būti grupės nariais ir paduoti teismui grupės skundą; 7) grupė turi grupės advokatą.

ABTĮ 126⁵ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti grupės skundą, jeigu nėra bent vienos iš grupės skundo padavimo prielaidų ir sąlygų, nurodytų šio įstatymo 126² straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose.

Orhuso konvencijos 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „visuomenė“ – tai vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų ir pagal nacionalinius įstatymus ar praktiką jų asociacijos, organizacijos arba grupės. Orhuso konvencijos 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Suinteresuota visuomenė“ – tai visuomenė, kuriai daro įtaką arba gali daryti įtaką aplinkosaugos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų priėmimo procesu; pagal šį apibrėžimą nevyriausybinės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas ir veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, laikomos suinteresuotomis organizacijomis.

VI.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012; 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-438/2019).

Remiantis ABTĮ 3, 5 ir 55 straipsnio normomis administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus pagal suinteresuoto subjekto kreipimąsi į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas arba įstatymų nustatytais atvejais pagal įstatyme nustatytų subjektų kreipimąsi į teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Abiem atvejais (tiek ginant savo teisę, tiek ginant viešąjį interesą) yra svarbus į teismą besikreipiančio asmens teisinio suinteresuotumo, kaip tai yra suprantama pagal teisės aktus, nustatymas. Teisiniam suinteresuotumui konstatuoti galėtų pakakti to, kad teismo sprendimas, kurio prašo pareiškėjas, objektyviai vertinant, tiesiogiai ar netiesiogiai gali paveikti pareiškėjo teisinį statusą, jo teises ir pareigas, teisėtus interesus.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje bei kituose straipsniuose, kurie nustato procesinio pobūdžio aplinkybes, kurioms esant gali vykti teismo procesas (skundo padavimo teismui prielaidas ir sąlygas), nėra tiesiogiai įtvirtintas kaip būtina procesinė prielaida kreiptis į teismą teisinis suinteresuotumas, tačiau jo vertinimas, ypač tais atvejais, kai jis nėra akivaizdus, bent jau preliminarus vertinimas, yra reikšmingas sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Šalies suinteresuotumo klausimas yra susijęs su viena iš ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų procesinių prielaidų ir sąlygų kreiptis į teismą, būtent su tuo, ar skundas (prašymas, pareiškimas) nėra nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo aspektu skundo priėmimo stadijoje gali būti naudinga visų pirmą nustatyti terminą trūkumams pašalinti, įpareigojant pareiškėją pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą, nurodyti tokį reikalavimą, kurio patenkinimas būtų jam naudingas, kaip nors apgintų jo teises.

Minėta, kad pareiškėjai, paduodami teismui skundą, motyvavo savo teisinį suinteresuotumą Orhuso konvencija, t. y. savo kreipimąsi grindė kaip „suinteresuota visuomenė“, kaip tai yra suprantama pagal šią konvenciją ir pagal nacionalinės teisės aktus, kuriuose įtvirtinta iš esmės analogiška sąvoka. Minėta, kad pagal Orhuso konvenciją „suinteresuota visuomenė“ – tai, be kita ko, visuomenė, kuriai daro įtaką arba gali daryti įtaką aplinkosaugos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų priėmimo procesu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, be pagrindo nevertino vieno iš esminių nagrinėjamam atvejui klausimo dėl pareiškėjų teisinio suinteresuotumo, būtent nevertino, ar jo pagrindimas yra aiškus ir pakankamas, ar nereikėtų pareiškėjams suteikti galimybę papildomai pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą.

Teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, visais atvejais turėtų pirmiausia įvertinti skundo atitikimą bendriems reikalavimams ir tik įvertinus, skundo atitikimą bendriems reikalavimams, gali būti sprendžiama, ar asmens kreipimasis į teismą atitinka specialius reikalavimus, nustatytus tam tikroms bylų kategorijoms, konkrečiu atveju grupės skundo padavimui. ABTĮ normos, įtvirtinančios grupės skundo padavimą, įtvirtina tik specialius reikalavimus – grupės skundo padavimo teismui prielaidas ir sąlygas, specialius reikalavimus, taikomus grupės skundo formai ir turiniui, nustato nagrinėjimo ypatumus ir pan., tačiau šios normos nepaneigia būtinumo taikyti bendrąsias normas ir šių (specialių) normų įgyvendinimas nepagrindžia visų procesinių aspektų, kurias įtvirtina bendrosios proceso normos.

Nagrinėjamu atveju tiek pareiškėjai, tiek teismas rėmėsi tik specialiomis teisės normomis, reguliuojančiomis grupės skundo padavimą. Nagrinėjamu atveju nebuvo vertinamas klausimas, ar yra bendros procesinės prielaidos ir sąlygos kreiptis į teismą, ar jų buvimą pagrindžia pareiškėjų paduotas skundas. Neįvertinus šio aspekto – bendrųjų procesinių prielaidų ir sąlygų kreiptis į teismą buvimo, negali būti vertinamas grupės skundo padavimo teismui prielaidų ir sąlygų buvimas, t. y. specialių sąlygų, nustatytų tam tikroms bylų kategorijoms, buvimas.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neteisingai taikė įstatymų nuostatas, reguliuojančias skundo priėmimą, todėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartis naikinama ir pareiškėjų grupės skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 154 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų D. A.-K., E. L., D. A., N. A. ir kitų atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasVeslava RuskanDalia Višinskienė