Kauno apygardos teismo nuosprendis

2013-03-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-106-383-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-25
Bylos Nr.
1A-106-383-2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Kęstutis Dargužis
Nukentėjusysis
Z. A., V. A.
Nuteistasis
A. J. K.
Advokatai
Andrius Nevera
Kategorijos

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-106-383-2013

Teisėja Daiva Jankauskienė Teisminio proceso Nr. nenurodytas

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Andriui Neverai, nukentėjusiosioms Z. A. ir V. A., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Gintauto Tamulionio ir nuteistosios A. J. K. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir nuteista 50 MGL (6250 litų) bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

2002-12-11 būdama sudariusi su V. A. sutartį, pagal kurią paskolino pastarajai 35000 Lt sutartyje įrašant kitas nei žodžiu su V. A. motina Z. A. aptartos sąlygos: vietoj sutarto 10 metų paskolos grąžinimo termino mokant kas mėnesį po 1250 Lt palūkanų, sutartyje nurodant 1 mėnesio paskolos grąžinimo terminą, o negrąžinus laiku paskolos, už kiekvieną pavėluotą dieną privalomai mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos, paskolos įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui 2002-12-11 Hipotekos lakštu V. A. įkeitus asmeninės nuosavybės teise jai priklausantį 0,2889 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v. su jame esančiais gyvenamuoju namu 1A1p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitais statiniais ir priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini),

2003-03-04 būdama sudariusi su Z. A. paskolos sutartį, pagal kurią A. J. K. tariamai paskolino Z. A. 3500 Lt (realiai šių pinigų neskolino, o užskaitė kaip 2002-12-11 paskolos palūkanų sumokėjimą), bei sutartyje nurodė 1 mėnesio paskolos grąžinimo terminą, o negrąžinus laiku paskolos, už kiekvieną pavėluotą dieną privalomai mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos ir šios paskolos įpareigojimų įvykdymo užtikrinimui 2003-03-04 Hipotekos lakštu Z. A. įkeitus asmeninės nuosavybės teise jai priklausantį 1,25 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v., esantį adresu (duomenys neskelbtini);

2004-06-05 būdama sudariusi su Z. A. paskolos sutartį, pagal kurią ji tariamai paskolino pastarajai 33 000 Lt, tačiau realiai pinigų neperdavė, o užskaitė kaip 2002-12-11 ir 2003-03-04 paskolų delspinigių sumokėjimą bei sutartyje nurodė 1 mėnesio paskolos grąžinimo terminą, o negrąžinus laiku paskolos, už kiekvieną pavėluotą dieną privalomai mokėti 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos, paskolos įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui 2004-06-05 Hipotekos lakštu Z. A. įkeitus asmeninės nuosavybės teise jai priklausantį 1,7889 ha žemės sklypą, kadastriniu adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),

2004-09-09 pasirašius su Z. A. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią Z. A. pardavė A. J. K. 1,7889 ha žemės sklypą, kurio kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 33 000 litų šalių susitarimu, tačiau šių pinigų A. J. K. realiai nesumokėjo, nes minėta suma užskaityta kaip 2004-06-05 paskolos grąžinimas,

A. J. K., pasinaudodama dėl 2002-12-11 ir 2003-03-04 paskolos sutarčių sudarymo ir skolininkių nemokumo susidariusia pastarosioms nepalankia situacija, būdama jau įgijusi iš Z. A. neatlygintinai 20 000 litų vertės 1,7889 ha žemės sklypą ir žinodama, jog teisminiu keliu už 2002-12-11 ir 2003-03-04 paskolos sutarčių įsipareigojimų nevykdymą iš nukentėjusiųjų gali išsireikalauti tik paskolintas sumas bei sutartyse nurodytus delspinigius už 6 mėnesius, t. y. 73710 litus, piktnaudžiaudama Z. A. ir V. A. pasitikėjimu, melagingai nurodė joms, kaip jai mokėtiną žymiai didesnę sumą, susidedančią iš: 1) paskolintų sumų, 2) per visą laikotarpį nesumokėtų palūkanų ir 3) per visą laikotarpį susikaupusių delspinigių ir pažadėjusi nukentėjusiosioms, jog turėdama kaip papildomą paskolų grąžinimo garantą savo vardu įgaliojimus parduoti pagal aukščiau nurodytus sandorius įkeistą nekilnojamąjį turtą, ji iki 2008 metų nebereikalautų delspinigių už paskolintus pinigus,

2005-01-20 Kauno m. (duomenys neskelbtini) notarių biure, adresu (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudama nukentėjusiosios V. A. ir Z. A. pasitikėjimu, išgavo iš V. A. savo vardu ir iš Z. A. R. L. vardu įgaliojimus parduoti už sutartą kainą ir sąlygas V. A. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,2889 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., su jame esančiais gyvenamuoju namu 1A1 p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitais statiniais ir priklausiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), paskolos davimo metu įvertintą bendrai 48 084 litų ir Z. A. asmeninės nuosavybės teise priklausantį 1,25 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., esantį (duomenys neskelbtini), paskolos davimo momentu įvertintą 3500 litų, o 2005-03-17 įvertintą 20 000 Lt, ir V. A. turtą 2005-03-03 pardavė L. J. už 70 000 Lt bei Z. A. turtą be Z. A. žinios 2005-03-17 nupirko iš pastarosios per įgaliotinę R. L. ir 2005-11-23 pardavė V. B., gautų pinigų V. A. ir Z. A. neperdavė. Tokiu būdu A. J. K. 2005-01-20 – 2005-11-23 laikotarpiu, piktnaudžiaudama V. A. ir Z. A. pasitikėjimu, įgijo V. A. ir Z. A. nekilnojamąjį turtą, kuris įgijimo metu buvo bendros 90000 litų vertės, nors A. J. K. turėjo reikalavimo teisę į V. A. 67025 Lt ir Z. A. 6685 Lt vertės turtą, t. y. apgaule įgijo bendros 16290 litų vertės turtą, padarydama nukentėjusiosioms V. A. 2975 litų ir Z. A. 13315 litų turtinę žalą.

Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Gintautas Tamulionis skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti – A. J. K. veiksmus kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir paskirti jai 2 metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose. Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, jog nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad A. J. K. šioje byloje buvo kaltinama įgijusi teisę į nukentėjusiųjų turtą, kadangi tiek kaltinamajame akte, tiek pakeistame kaltinime, tiek ir prokuroro baigiamojoje kalboje A. J. K. buvo kaltinama apgaule įgijusi nukentėjusiosioms priklausantį nekilnojamąjį turtą, o ne teisę į šį turtą. Kaltintojo baigiamojoje kalboje akcentuota tai, jog byloje išnagrinėtų faktinių duomenų visuma yra įrodyta, kad A. J. K., panaudojusi prieš nukentėjusiąsias apgaulę (piktnaudžiaudama jų pasitikėjimu), ne tik įgijo teisę į pastarųjų turtą (įgaliojimus), bet ir šią teisę netrukus realizavo, gaudama sau iš to realios turtinės naudos. Nukentėjusiosios dėl šių A. J. K. veiksmų savo turto neteko, t. y. patyrė realią turtinę žalą, todėl, prokuroro manymu, jos veika kvalifikuotina kaip svetimo turto įgijimas apgaule.

Prokuroras taip pat nurodo, jog teismas padarė neteisingas išvadas apibrėždamas patį nusikaltimo dalyką. Nuosprendyje pagrįstai konstatavęs, kad jeigu A. J. K. būtų kreipusis į Hipoteką dėl skolos išieškojimo, jos naudai iš nukentėjusiųjų būtų buvęs išieškotas 73710 litų vertės turtas, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistoji turėjo teisę į nukentėjusiesiems priklausantį minėtos vertės (73710 litų) turtą. Prokuroro teigimu, Civilinio kodekso normų analizė rodo, jog A. J. K. buvo įgijusi ne teisę į 73710 litų vertės nukentėjusiųjų turtą, o tik teisę įstatymo nustatyta tvarka siekti hipoteka jai įkeisto nukentėjusiųjų nekilnojamojo turto pardavimo varžytinėse bei iš už parduotą turtą antstolio surinktos pinigų sumos pirmąja eile gauti jai priklausančią 73710 litų sumą. Taigi, prokuroro teigimu, nėra jokio pagrindo teigti, kad A. J. K., įgijusi 90000 litų vertės nukentėjusiųjų turtą, dalyje, sudarančioje 73710 litų sumą veikė teisėtai, todėl nusikalstamos veikos dalyku šioje byloje laikytinas visas 90000 litų vertės turtas, kurį, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, A. J. K. apgaule įgijo iš nukentėjusiųjų Z. A. ir V. A.. Dėl šios priežasties A. J. K. nusikalstama veika, prokuroro manymu, kvalifikuotina kaip didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule, t. y. kaip Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. numatytas sunkus nusikaltimas.

Šalies argumentai

Nuteistoji A. J. K. apeliaciniame skunde prašo ją dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., išteisinti Skunde apeliantė nurodo, jog šioje baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių teismo išvadą, kad nuteistosios apgaulė pasireiškė tuo, kad nukentėjusioms V. A. ir Z. A. ji nurodė neteisingas, tai yra didesnes jai priklausančių išmokų sumas, pagal nuosprendyje išvardintas notarines paskolos sutartis ir piktnaudžiaudama jų pasitikėjimu pasisavino 16290 litų. Apeliantė skunde teigia, jog priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmos instancijos teismas vertino tarp A. J. K. ir Z. A. bei V. A. susiklosčiusius civilinius – turtinius santykius, jų pagrįstumą teisėtumą protingumą ir kt., nors už netinkamą prievolių vykdymą ar nevykdymą baudžiamoji atsakomybė apskritai negali kilti, taip pat netinkamai aiškino ir taikė tokius santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, kas ir turėjo tiesioginės įtakos skundžiamo nuosprendžio neteisėtumui bei nepagrįstumui. Apeliantės teigimu, priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmos instancijos teismas padarė dvi visiškai nepagrįstas, o tuo pačiu ir neteisėtas išvadas: 1) jog A. J. K. neturėjo teisės teismine tvarka išsireikalauti iš skolininkių (nukentėjusiųjų) sutartų palūkanų ir 2) jog A. J. K. turėjo teisę reikalauti priteisti iš skolininkių (nukentėjusiųjų) delspinigius tik už šešis mėnesius. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė žinojo, jog teismine tvarka negali iš Z. A. bei V. A. išsireikalauti nurodytų sutartų palūkanų yra aiškiai nepagrįsta jokiomis teisės normomis, o padaryta vadovaujantis vien tik teisiškai nepagrįstomis prielaidomis. Apeliantės teigimu, teismo padaryta išvada, jog ji žinojo, kad neturi teisės reikalauti iš A. delspinigių už ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį, taip pat visiškai nepagrįsta.

Apeliantė skunde pažymi, jog skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatyta, kad sudarydamos nurodytus sandorius skolininkės (Z. A. ir V. A.) buvo nemokios, kas be jokios abejonės joms turėjo būti žinoma ir suprantama, ir kas leidžia pagrįstai teigti, jog sudarant nurodytas paskolos sutartis bei įsipareigojant mokėti sutartas palūkanas bei sutartyje numatytus delspinigius neturint tam netgi teorinės galimybės, būtent skolininkės apgavo A. J. K..

Apeliantės teigimu, įvertinant visas bylos aplinkybes akivaizdu, jog ji turėjo teisę reikalauti iš V. A. ir Z. A. skolos, palūkanų ir delspinigių, pagal nuosprendyje nurodytas notarine tvarka sudarytas tris paskolos sutartis, tai yra 1) 2002-12-11 dėl 35000 litų paskolos; 2) 2003-03-04 dėl 3500 litų paskolos ir 3) 2004-06-05 dėl 33000 litų paskolos, kurių bendra suma yra žymiai didesnė nei 90000 litų.

Apeliantė skunde taip pat nurodo, jog skundžiamu pirmos instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., nesant vienos iš būtinų sąlygų tokiam procesiniam sprendimui priimti, tai yra nesant nei nukentėjusiųjų, nei jų teisėto atstovo pareiškimų, nei prokuroro reikalavimo.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras palaikė Kauno apygardos prokuratūros prokuroro G. Tamulionio apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, nuteistosios A. J. K. apeliacinį skundą prašė atmesti. Nuteistosios gynėjas advokatas A. Nevera nuteistosios A. J. K. apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti – nuteistąją A. J. K. išteisinti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro G. Tamulionio apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistosios A. J. K. apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis nutartis Nr. 2K-43/2006).

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismas privalo išdėstyti įrodymus, kuriais remdamasis konstatuoja visų nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytų ir kitų svarbių bylos aplinkybių buvimą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. J. K. išteisintina iš kaltinimo:, kad ji 2002-12-11 būdama sudariusi su V. A. sutartį, pagal kurią paskolino pastarajai 35000 Lt sutartyje įrašant kitas nei žodžiu su V. A. motina Z. A. aptartos sąlygos: vietoj sutarto 10 metų paskolos grąžinimo termino mokant kas mėnesį po 1250 Lt palūkanų, sutartyje nurodant 1 mėnesio paskolos grąžinimo terminą, o negrąžinus laiku paskolos, už kiekvieną pavėluotą dieną privalomai mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos, paskolos įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui 2002-12-11 Hipotekos lakštu V. A. įkeitus asmeninės nuosavybės teise jai priklausantį 0,2889 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v. su jame esančiais gyvenamuoju namu 1A1p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitais statiniais ir priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini),

2003-03-04 būdama sudariusi su Z. A. paskolos sutartį, pagal kurią A. J. K. tariamai paskolino Z. A. 3500 Lt (realiai šių pinigų neskolino, o užskaitė kaip 2002-12-11 paskolos palūkanų sumokėjimą), bei sutartyje nurodė 1 mėnesio paskolos grąžinimo terminą, o negrąžinus laiku paskolos, už kiekvieną pavėluotą dieną privalomai mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos ir šios paskolos įpareigojimų įvykdymo užtikrinimui 2003-03-04 Hipotekos lakštu Z. A. įkeitus asmeninės nuosavybės teise jai priklausantį 1,25 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v., esantį adresu (duomenys neskelbtini);

Žemesnės instancijos teismas

2004-06-05 būdama sudariusi su Z. A. paskolos sutartį, pagal kurią ji tariamai paskolino pastarajai 33 000 Lt, tačiau realiai pinigų neperdavė, o užskaitė kaip 2002-12-11 ir 2003-03-04 paskolų delspinigių sumokėjimą bei sutartyje nurodė 1 mėnesio paskolos grąžinimo terminą, o negrąžinus laiku paskolos, už kiekvieną pavėluotą dieną privalomai mokėti 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos, paskolos įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui 2004-06-05 Hipotekos lakštu Z. A. įkeitus asmeninės nuosavybės teise jai priklausantį 1,7889 ha žemės sklypą, kadastriniu adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),

2004-09-09 pasirašius su Z. A. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią Z. A. pardavė A. J. K. 1,7889 ha žemės sklypą, kurio kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 33 000 litų šalių susitarimu, tačiau šių pinigų A. J. K. realiai nesumokėjo, nes minėta suma užskaityta kaip 2004-06-05 paskolos grąžinimas,

A. J. K., pasinaudodama dėl 2002-12-11 ir 2003-03-04 paskolos sutarčių sudarymo ir skolininkių nemokumo susidariusia pastarosioms nepalankia situacija, būdama jau įgijusi iš Z. A. neatlygintinai 20 000 litų vertės 1,7889 ha žemės sklypą ir žinodama, jog teisminiu keliu už 2002-12-11 ir 2003-03-04 paskolos sutarčių įsipareigojimų nevykdymą iš nukentėjusiųjų gali išsireikalauti tik paskolintas sumas bei sutartyse nurodytus delspinigius už 6 mėnesius, t. y. 73710 litus, piktnaudžiaudama Z. A. ir V. A. pasitikėjimu, melagingai nurodė joms, kaip jai mokėtiną žymiai didesnę sumą, susidedančią iš: 1) paskolintų sumų, 2) per visą laikotarpį nesumokėtų palūkanų ir 3) per visą laikotarpį susikaupusių delspinigių ir pažadėjusi nukentėjusiosioms, jog turėdama kaip papildomą paskolų grąžinimo garantą savo vardu įgaliojimus parduoti pagal aukščiau nurodytus sandorius įkeistą nekilnojamąjį turtą, ji iki 2008 metų nebereikalautų delspinigių už paskolintus pinigus,

2005-01-20 Kauno m. (duomenys neskelbtini) notarių biure, adresu (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudama nukentėjusiosios V. A. ir Z. A. pasitikėjimu, išgavo iš V. A. savo vardu ir iš Z. A. R. L. vardu įgaliojimus parduoti už sutartą kainą ir sąlygas V. A. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,2889 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), su jame esančiais gyvenamuoju namu 1A1 p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitais statiniais ir priklausiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), paskolos davimo metu įvertintą bendrai 48 084 litų ir Z. A. asmeninės nuosavybės teise priklausantį 1,25 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paskolos davimo momentu įvertintą 3500 litų, o 2005-03-17 įvertintą 20 000 Lt, ir V. A. turtą 2005-03-03 pardavė L. J. už 70 000 Lt bei Z. A. turtą be Z. A. žinios 2005-03-17 nupirko iš pastarosios per įgaliotinę R. L. ir 2005-11-23 pardavė V. B., gautų pinigų V. A. ir Z. A. neperdavė. Tokiu būdu A. J. K. 2005-01-20 – 2005-11-23 laikotarpiu, piktnaudžiaudama V. A. ir Z. A. pasitikėjimu, įgijo V. A. ir Z. A. nekilnojamąjį turtą, kuris įgijimo metu buvo bendros 90000 litų vertės, nors A. J. K. turėjo reikalavimo teisę į V. A. 67025 Lt ir Z. A. 6685 Lt vertės turtą, t. y. apgaule įgijo bendros 16290 litų vertės turtą, padarydama nukentėjusiosioms V. A. 2975 litų ir Z. A. 13315 litų turtinę žalą. Tai yra A. J. K. išteisintina iš kaltinimo pagal LR BK 182 str. 1d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė tokiais rašytiniais įrodymais:

Daiktų, daiktų pateikimo protokolu Z. A. pateikė rankraštį su jame esančiu tekstu: I p 35,000 II p. 3,500, III p. 14,000 33000 palūkanos 3,25 procento Viso paskolinta: 52,5000+800 Viso mokėti 1732,- Lt visada 08 01 d 1732 – palūkanos 275- draudimas 168 – d. 2175 (1 t., 70-71 b.l.).

Specialisto išvada nustatyta, jog šiame tyrimui pateiktame lapelyje įrašai yra atlikti A. J. K. ranka (1 t., 119-120 b.l.).

Žemės sklypo su pastatais dovanojimo sutartimi 2002 10 07 V. A. ir Z. A. dovanoja V. A. 2889 kv.m žemės sklypą bei jame esančius gyvenamąjį namą ir kiemo statinius. (1 t., 121-122 b.l.).

2002 12 11 sutartimi A. J. K. paskolino V. A. 35000 litų, kuriuos V. A. įsipareigojo grąžinti iki 2003 01 11. Laiku negrąžinus paskolos, už kiekvieną pavėluotą dieną skolininkė privalo mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos. (1 t., 123 b.l.).

2002 12 11 hipotekos lakštu pagal 2002 12 11 paskolos sutartį įkeistas skolininko V. A. turtas, kuris įvertintas 56,000 litų, nurodytas prievolės įvykdymo terminas 2003 01 11 d. (1 t., 124-125 b.l.).

2004 03 26 rašytas ir 2004 04 02 Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriuje gautas A.J. K. prašymas pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš V. A.. Nurodytas išeiškojimo pagrindas – skolininkė neįvykdė laiku prievolės pagal 2002 12 11 paskolos sutartį, nurodant, jog 2004 03 26 skolininkė skolinga 35000 Lt. paskolos ir 32025 Lt. delspinigių (bendra suma 67 025 Lt ) (1 t., 128 b.l.).

2004 06 21 Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriuje gautas A.J. K. pareiškimas, kuriuo prašo panaikinti areštą, uždėtą Hipotekos teisėjo nutartimi 2004 04 27 (1 t., 130 b.l.).

2004 12 06 Utenos m. apylinkės teismo Hipotekos skyriuje gautas A.J. K. prašymas pradėti priverstinį išieškojimą. Nurodo, jog skolininkė laiku neįvykdė prievolės pagal 2002 12 11 paskolos sutartį. Nurodo, jog 2004 12 03 skolinga 35000 Lt paskolos ir 32025 Lt delspinigių (1 t., 131 b.l.).

2005 01 26 Hipotekos skyriuje gautas A.J. K. pareiškimas, kuriuo prašo nuimti areštą, paliekant įkeitimą nuo žemės sklypo su gyvenamuoju namu (1 t., 132 b.l.).

2005 02 01 Utenos Rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi, pagal A.J. K. prašymą panaikinta areštas, uždėtas 2004 12 09 nutartimi V. A. turtui (1 t., 133 b.l.).

2005 03 03 pareiškimu A.J. K. Hipotekos skyriui nurodė, jog skolinis įsipareigojimas įvykdytas, todėl hipoteka išregistruota (1 t., 134 b.l.).

2003 03 04 sutartimi Z. A. pasiskolino iš A.J. K. 3500 litų, kuriuos Z. A. įsipareigojo grąžinti iki 2003 04 04. Laiku negrąžinus paskolos, už kiekvieną pavėluotą dieną skolininkė privalo mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos (1 t., 45 b.l.).

2003 03 04 hipotekos lakštu pagal 2003 03 04 paskolos sutartį įkeistas skolininko Z. A. turtas, kuris įvertintas 3500 litų, nurodytas prievolės įvykdymo terminas 2003 04 04 (1 t., 142 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

2004 12 03 prašymu A.J. K. kreipėsi į Utenos m. apylinkės teismo Hipotekos skyrių, prašydama pradėti priverstinį skolos išieškojimą, pagal 2003 03 04 paskolos sutartį. Nurodė, jog skolininkė skolinga 3500 litų paskolos ir 3202 litų delspinigių (1 t., 145 b.l.).

2005 01 26 pareiškimu K. prašo nuimti areštą, paliekant įkeitimą nuo Z. A. įkeisto turto (1 t., 146 b.l.).

2005 02 01 Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutartimi panaikintas areštas Z. A. turtui – 1,25 ha sklypui (1 t., 147 b.l.).

2005 03 17 pagal A.J. K. pareiškimą išregistruota šio sklypo hipoteka (1 t., 148 b.l.).

2003 11 12 Z. A. pardavė, o S. J. nupirko žemės sklypą (1,03 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Sutartyje nurodyta sklypo kaina 1000 litų (1 t., 152 -154 b.l.).

2004 06 05 sutartimi Z. A. iš A. J. K. pasiskolino 33000 litų, kuriuos Z. A. įsipareigojo grąžinti iki 2004 07 05. Laiku negrąžinus paskolos, už kiekvieną pavėluotą dieną skolininkė privalo mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos (1 t., 156 b.l.).

2003 03 04 hipotekos lakštu pagal 2003 03 04 paskolos sutartį įkeistas skolininko Z. A. turtas, kuris įvertintas 3500 litų, nurodytas prievolės įvykdymo terminas 2003 04 04 (1 t., 142 b.l.).

2004 06 05 Hipotekos lakštu įkeistas šalių susitarimu 33000 litų įvertinas 1,7889 ha žemės sklypas (1 t., 157 b.l.).

2004 09 09 pirkimo-pardavimo sutartimi Z. A. pardavė, o A.J. K. nupirko 1,7889 ha žemės sklypą. Sutartyje nurodyta vidutinė žemės sklypo rinkos vertė 3147 Lt., Šalių susitarimu sklypas parduodamas už 33000 Lt (1 t., 159-160 b.l.). Pasirašytas šio sklypo perdavimo priėmimo aktas (1 t., 161 b.l.), 2005 04 19 šio sklypo hipoteka išregistruota (1 t., 162 b.l.). 2005 11 23 pirkimo pardavimo sutartimi A. J. K. pardavė, o V. B. nupirko 1,7889 ha žemės sklypą už 33 000 Lt. (1 t., 163166 b.l.), prie šios sutarties pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas (1 t., 167 b.l.).

2005 01 20 V. A. įgaliojo A. J. K. parduoti nuosavybės teise priklausantį 0,2889 ha žemės sklypą su jame esančiu gyv. namu ir priklausiniais bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui už įgaliotinės sutartą kainą ir sąlygomis (1 t., 169 b.l.).

Daiktų pateikimo protokolai L. J. pateikė 2005 03 03 pirkimo pardavimo sutarties tarp V. A. ir L. J. bei turto perdavimo priėmimo akto bei žemės sklypo ir gyv. namo su kitais statiniais pirkimo-pardavimo sutarties ir turto perdavimo akto kopijas (1 t., 170, 179 b.l.).

2005 03 03 pirkimo pardavimo sutartimi V. A. atstovaujama įgaliotinės A.J. K. pardavė, o L. J. nupirko 0,2889 ha sklypą su gyv. namu ir kt. už 70000 litų (1 t.,171 176 b.l.). Perdavimo-priėmimo akte nurodyta, jog sutarties pasirašymo dieną pirkėjui perduoti statinių raktai, visu būtini žemės sklypo ir statinių dokumentai, nekilnojamojo turto registro bylą (1 t., 177-178 b.l.). 2005 07 13 L. J. pardavė, o D. B. nupirko žemės sklypo ir gyvenamąjį namą su kiemo ir kitais statiniais už 70000 litų (1 t., 180-183 b.l.). Perdavimo akte nurodyta, jog pardavėjas perduoda pirkėjui gyvenamojo namo ir kitų statinių raktus, žemės sklypo planą, techninę dokumentaciją ir visus kitus su žemės sklypo ir gyv. namo su kiemo ir kitais statiniais disponavimo teise susijusius dokumentus (1 t., 183 b.l.).

2005 01 20 įgaliojimu Z. A. įgaliojo R. L. parduoti 1,25 ha žemės sklypą bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, už įgaliotinės sutartą kainą ir sąlygomis (1 t., 187 b.l.).

2005 03 17 Z. A., atstovaujama įgaliotinės R. L. pardavė, o A. J. K. nupirko 1,25 ha ploto žemės sklypą už 4000 litų. R. L. pasirašė, jog pinigus gavo. (1 t., 198-200 b.l.); perdavimo priėmimo aktu Z. A., atstovaujama R. L. perdavė A.J. K. šį žemės sklypą (1 t., 201 b.l.).

2005 11 23 pirkimo-pardavimo sutartimi A. J. K. pardavė, o V. B. nupirko 1.25 ha žemės sklypą už 7000 litų (1 t., 184-190 b.l.), perdavimo –priėmimo aktu perdavė žemės sklypo dokumentus, žemės sklypo planą (1 t., 191 b.l.).

Kratos metu A.J. K. gyv. vietoje rasta ir paimta: pažymėjimas apie hipotekos registruotą dokumentą, 2004 03 26 prašymas dėl priverstinio išieškojimo (2 t., 46-47, 48, 49 b.l.).

Daiktų pateikimo protokolu Z. A. pateikė du popieriaus lapelius su rankraštiniais įrašais (2 t., 12 b.l.). Viename lapelyje ranka parašytas tekstas ,,atsiskaityti iki vasario 11 d. (duomenys neskelbtini)“ (2 t., 13 b.l.); kitame lapelyje ranka parašytas tekstas: ,,G. D. (duomenys neskelbtini) įgal. L. J. savininkas asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Kitoje lapelio pusėje rankraštinis tekstas ,, G. asmens kodas (duomenys neskelbtini)2 t.,14 b.l.).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolais A.J. K. pateikė pažymėjimus apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turo registre 2004 10 26, registro Nr. (duomenys neskelbtini); 2005 04 20, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (kopijos); sutartis tarp A.J. K. ir Z. A. dėl pirkėjo įsipareigojimo pirkti žemės sklypą (kopija), verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės registravimo pažymėjimą, draudėjo registravimo pažymėjimą, turto vertės nustatymo ataskaitą, turto vertės nustatymo ataskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 15-16, 29 b.l.) Daiktų pateikimo metu pateikto pažymėjimo kopija nustatyta, jog A.J. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypai: 1.7889 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypas 1.25 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (2 t., 17, 18 b.l.).

2004 m. sutartimi (data nenurodyta) A.J. K. ir Z. A. susitarė, jog įsipareigoja A.J. K. nupirkti, o Z. A. parduoti 1,7889 ha žemės sklypą. Numatoma sutarties pasirašymo data iki 2004 08 30 (2 t., 19 b.l.).

Iš byloje esančių dokumentų nuorašų matyti, jog ieškiniu Kauno m. apylinkės teismui ieškovė Z. A. prašo pripažinti negaliojančiais 2005 03 17 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2032 ir 2005 m. kovo 17 priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2034, kaip turinčius valios trūkumų, sudarytus dėl apgaulės, ekonominio spaudimo ir šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ir taikyti restituciją (2 t., 189-191 b.l.).

Ikiteisminis tyrimas teismui pateikė teismų nutartis ir sprendimus, kuriais spręsti ieškiniai, pareikšti A. šeimos nariams: Utenos raj. apyl. teismo nutartimi ieškovės atsisakymas nuo ieškinio V. A. dėl 1840 Lt skolos priimtas, byla nutraukta (3 t., 145 b.l.). 2002 09 06 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu iš Z. A. priteista UAB ,,M.“ 611,61 Lt skolos ir 30,58 Lt žyminio mokesčio (3 t., 146 b.l.); 2002 10 01 Utenos raj. apylinkės teismo sprendimu iš Z. A. priteista 900 Lt skolos (3 t., 147 b.l.); 2002 11 25 teismo įsakymu nutarta išieškoti iš V. A. 660,26 Lt skolos (3 t., 148 b.l.); 2003 07 02 sprendimu iš V. A. priteista 4400 Lt skola, 200 litų netesybų ir 138 litų bylinėjimosi išlaidų (3 t., 149 b.l.); 2005 06 23 teismo įsakymu nutarta iš V. A. išieškoti 13507 Lt. 80 ct. skolos( 3 t., 150 b.l.); 2005 09 16 teismo įsakymu nutarta išieškoti iš Z. A. 3000 litų skolos (3 t., 151 b.l.); 2005 10 03 teismo įsakymu nutarta iš V. A. ir G. J. solidariai išieškoti 3993 Lt skolos, 556 Lt palūkanų ir kt. (3 t., 152 b.l.); 2006 11 15 teismo įsakymu nutarta išieškoti iš Z. A. 5519 Lt. skolos ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (3 t., 153 b.l.); 2006 12 14 teismo įsakymu nutarta išieškoti iš Z. A., ir V. A. solidariai 1000 Lt. skolos, 6 procentus metinių palūkanų (3 t., 154 b.l.) 2006 12 28 teismo įsakymu nutarta išieškoti iš Ž. A. 1689,69 Lt skolos, 402,50 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 t., 155 b.l.); 2006 12 28 teismo įsakymu nutarta išieškoti iš Z. A. 7641 Lt. skolos, 1271,92 Lt delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos (3 t., 156 b.l.); Utenos rajono apylinkės teisme užvesta civilinė byla pagal ieškovės B. G. ieškinį V. A. dėl 4466,35 JAV dolerių ir 62 745 Lt skolos, pagal 2002 07 22 sutartį bei V. G. ieškinį V. A. dėl 4000 Lt skolos pagal 2002 07 22 sutartį (3 t., 159-160 b.l.).

Apylinkės teismui pateiktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta jog A. šeima, nusprendusi pasiskolinti pinigų ūkiui plėsti, pradėjo ieškoti privataus asmens paskolai gauti ir kreipėsi į A. J. K.. Susitarė, jog A. užstatys namą ir už tai gaus 35 000 litų paskolą. 2002 12 11 A.J. K. ir V. A. pasirašė 35000 litų paskolos sutartį, o žodžiu sutarė kitokias, nei rašytinėje sutartyje numatytos, sąlygas - susitarė, jog A. šeima, gauta iš A.J. K. paskola, galės naudotis nors ir 10 metų (A. nurodė, jog būtent tokiam laikotarpiui jiems ir reikalinga paskola), jeigu kas mėnesį mokės žodžiu sutartas 3,25 procentų mėnesines palūkanas, kas nuo paskolintų 35000 litų sudarė 1137,50 lito. Notarinėje sutartyje buvo nurodyta, jog paskola duodama 1 mėnesio laikotarpiui ir laiku negrąžinus paskolos, skolininkas sumoka 0,5 procento delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Tiek A., tiek A.J. K. laikėsi žodinio susitarimo, t.y. A. mokėjo palūkanas, o A.J. K. nereikalavo po mėnesio grąžinti paskolos. Po paskolos paėmimo 2002 12 11 A. paskolos paėmimo dieną sumokėjo palūkanas už vieną mėnesį į priekį, po to mokėjo 2003 02 07. Sumokėtų palūkanų sumos iš esmės sutampa ir pagal A. K. pateiktą lentelę ir V. A. pateiktus paskaičiavimus.

2003 03 04 sutartimi Z. A. K. paskolino 3500 litų (šiai paskolai užtikrinti Z. A. įkeitė žemės sklypą), tačiau šių pinigų realiai nedavė, bet abipusiu sutarimu užskaitė juos už nemokėtas palūkanas ir tuo pačiu Z. A. skola K. padidėjo nuo 35000 litų iki 38 500 litų. Nuo 2003 03 04 A.J. K. palūkanas skaičiavo nuo minėtos 38 500 litų skolos, kas sudarė 1251,25 Lt per mėnesį. Šias palūkanas A. taip pat mokėjo ne kas mėnesį ir įvairiomis sumomis, o nuo 2003 11 13 dienos iš viso nustojo mokėti.

Taigi, neginčijamai nustatyta, jog nuo 2002 12 11 tarp V. A. ir A. J. K., o nuo 2003 03 04 tarp Z. A. ir A.J. K., sudarius notarines paskolos sutartis, susiklostė civiliniai teisiniai santykiai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog, vertindamas byloje surinktus įrodymus, apylinkės teismas šiuos reikalavimus pažeidė, kadangi, pripažindamas A. J. K. kalta dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 1 d., padarymo, neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, reikšmingų nuteistosios padarytos veikos kvalifikavimui, ir vertindamas įrodymus, padarė klaidingą išvadą.

Nagrinėjamoje byloje A. J. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteista pagal BK 182 str. 1 d. už tai, kad, piktnaudžiaudama nukentėjusiųjų V. A. ir Z. A. pasitikėjimu, išgavo iš jų įgaliojimus parduoti joms nuosavybės teise priklausantį turtą, šį turtą pardavė ir gautų pinigų nukentėjusiosioms neperdavė. Teismas pripažino, kad tokiu būdu A. J. K., piktnaudžiaudama nukentėjusiųjų V. A. ir Z. A. pasitikėjimu, įgijo nukentėjusiųjų nekilnojamąjį turtą, t. y. apgaule įgijo bendros 16 290 Lt vertės turtą.

Teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su nukentėjusiojo įtraukimu į jam nenaudingą sandorį, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-81/2011, 2K-133/2010, 2K-78/2009 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instacijos teismo nuosprendyje iš esmės liko neįvertinta, ar nuteistosios A. J. K. veiksmai gaunant iš nukentėjusiųjų V. A. ir Z. A. įgaliojimą parduoti jų turtą, šio turto pardavimas ir gautų pinigų pasisavinimas nereiškia nuteistosios tikros ar tariamos teisės į šį turtą realizavimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad iki minėtų veiksmų padarymo nuteistoji su nukentėjusiomis buvo sudariusi paskolos sutartis, pagal kurias joms buvo paskolinusi atitinkamas pinigų sumas, o nukentėjusiosios šių pinigų, paskolos delspinigių ir palūkanų A. J. K. nebuvo grąžinusios. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. J. K. pinigus, gautus pagal įgaliojimą pardavus V. A. ir Z. A. nuosavybės teise priklausantį turtą, užskaitė už paskolą, paskolos delspinigius bei palūkanas, ir laikė, jog A. A. J. K. nieko neskolingi. Šiame kontekste pažymėtina, jog sukčiavimo dalykas yra tik svetimas turtas ir tokie kaltininko veiksmai, kai jis panaudodamas apgaule užvaldo kitam asmeniui nuosavybes teise priklausantį turtą, siekdamas realizuoti tikrą ar tariamą teisę į šį turtą, paprastai negali būti kvalifikuojami pagal BK 182 straipsnį. Be to, pažymėtina ir tai, kad skolininkų turtinių prievolių dydžio nustatymas paprastai yra teismo, nagrinėjančio civilinę bylą, kompetencija.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad A. J. K., savo veiksmais įtraukdama nukentėjusiuosius į jiems nenaudingą sandorį, kuris lėmė jiems nuosavybės teise priklausančio turto praradimą, sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusiosios negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti pažeistų teisių arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas. Būtent tai yra svarbios aplinkybės atskiriant civilinį deliktą nuo BK 182 straipsnyje numatyto sukčiavimo. Pažymėtina, kad vien tai, jog kreditorius, sudarydamas sutartis su skolininku bei reikalaudamas vykdyti iš jų kylančias prievoles, elgiasi nesąžiningai ir taip siekia pasipelnyti, dar savaime nereiškia, kad civiliniai teisiniai santykiai įgavo baudžiamąjį teisinį pobūdį. Tokiam konstatavimui būtina nustatyti, kad šiuo atveju buvo panaudota apgaulė, kuri buvo esminė įtraukiant nukentėjusįjį į jam nenaudingus sandorius bei iš šių sandorių gaunant atitinkamą turtinę naudą ir kad nukentėjusiojo pažeistų teisių atkūrimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis yra esmingai pasunkėja arba tampa neįmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-255/2012). Tuo tarpu iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad tuo metu, kai nuteistoji A. J. K. pagal sudarytus sandorius iš nukentėjusiųjų Z. A. bei V. A. reikalavo sumokėti atitinkamas pinigų sumas, šie sandoriai nebuvo ginčijami teismine tvarka, jie nebuvo pripažinti negaliojančiais. Priešingai, iniciatyva sudaryti sandorius kildavo iš nukentėjusiųjų, kurios faktiškai sutikdavo su sandoriuose nustatytomis sąlygomis, jokių kliūčių joms ginčyti šiuos sandorius teismine tvarka nebuvo nustatyta. Šiame kontekste pažymėtina, kad visi ginčai, kylantys dėl sandorių vykdymo, inter alia ginčai, susiję su paskolos dydžiu, palūkanų, delspinigių skaičiavimu, paprastai turi būti sprendžiami civilinio proceso nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad iš apylinkės teismui pateiktų rašytinių įrodymų – teismo sprendimų – matyti, kad Z. A. yra linkusi skolintis pinigus iš kitų asmenų ir negrąžinti skolos. Šie teismo sprendimai patvirtina priverstinius skolos išieškojimus.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas apie nuteistosios A. J. K. padarytos veikos atitikimą BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymiams faktiškai sprendė tik pagal objektyviuosius veikos požymius, neįvertinęs nuteistosios tyčios turinio. Tyčios turinį esant sukčiavimui, kai apgaule įgyjamas svetimas turtas ar turtinė teisė, sudaro kaltininko suvokimas, kad apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, numatė, kad dėl jį ar kitą asmenį neteisėtai praturtinančios veikos nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir norėjo tokių padarinių. Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. J. K., nepradėjusi skolos išieškojimo per hipoteką, o gavusi įgaliojimus ir pagal juos pardavus turtą neperdavusi įgaliotojui gautų pinigų, tokiu būdu turėjo ketinimą atgauti tai, kas, jos manymu, jai priklauso pagal paskolos sutartis (paskolintus pinigus, paskolos delspinigius bei palūkanas). Šią aplinkybę patvirtina A. J. K. parodymai, kad, gaunant įgaliojimą, ji A. pasakė, jog jei jie nemokės pinigų, įgaliojimas bus panaudotas, ir jie su tuo sutiko.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog A. J. K. inkriminuotoje veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 1 d., požymių. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog nukentėjusiųjų pažeistų teisių atkūrimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis yra esmingai apsunkintas ar tapo neįmanomas, todėl tarp A. J. K. ir Z. A. bei V. A. iškilęs ginčas spręstinas civilinio proceso tvarka.

Kadangi nuteistosios skundas tenkintinas, ji išteisintina nepadarius nusikaltimo, tai prokuroro apeliacinio skundo motyvai yra nenagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – A. J. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos primininkas Valdas VitunskasTeisėjai Svetlana JurgaitienėKęstutis Dargužis