Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro Broniaus Šiaudinio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. 2019 m. sausio 1 d., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini), vairavo jos vardu registruotą kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio –alkotesteriu jai buvo nustatytas 2,62 promilės girtumas, o pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) jos kraujyje nustatyta mažiausia 2,38 prom. etilo alkoholio koncentracija, kol 2019 m. sausio 1 d. apie 18.40 val. (duomenys neskelbtini) namu ją sulaikė policijos pareigūnai.

L. D. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, reiškė gailestį ir parodė, kad 2019 m. sausio 1 d. būdama neblaivi (duomenys neskelbtini)namu vairavo jos vardu registruotą „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. sausio 1 d. apie 18.40 val. buvo patikrinta policijos pareigūnų, kurie jai alkotesteriu nustatė 2,62 promilių girtumą, o pagal specialisto išvadą jos kraujyje buvo nustatyta 2,38 prom. etilo alkoholio koncentracija. 2018 m. gruodžio 31 d. nuo 23.00 val. iki 2019 m. sausio 1 d. ryto, kada nepamena, su draugais šventė Naujųjų metų sutikimą, ryte, kokiu laiku nepamena, nuėjo miegoti. Vėliau pabudusi jautėsi gerai, todėl sėdo į automobilį, „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nusprendė nuvažiuoti iki draugės. Nuvažiavusi iki (duomenys neskelbtini), kur netoliese gyvena jos draugė, ją suėmė miegas, tai pamanė pasnausti ir vėliau nueiti iki draugės. Automobilyje užsnūdo ir pabudo nuo beldimo į langą, į langą beldėsi pareigūnai. Vėliau ją pristatė į ligoninės priimamąjį, kur buvo paimtas jos kraujo mėginys. Labai gailisi, tai buvo pirmas ir paskutinis kartas. Pirmų apklausų metu L. D. parodė, kad kaltinime nurodytas automobilis yra jos draugo M. Š., tik registruotas jos vardu, ir tik paskutinės apklausos metu teigė, jog automobilis priklauso jai (b. l. 66-68, 77-80, 87-88).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios L. D. prisipažinimo jos kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Liudytoja M. B. apklausos metu parodė, kad ji 2019 m. sausio 1 d. dirbo kartu su vyr. patruliu J. B.. Apie 18.06 val. iš Panevėžio AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje stovi automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja galimai neblaivi, prieš tai įtartinai važiavusi. Nuvykus nurodytu adresu ją ir kolegą pasitiko M. N., kuri paaiškino, kad važiavo automobiliu ir priekyje pastebėjo įtartinai manevruojantį minėtą automobilį, kuris sustojo Piniavos k., prie parduotuvės „Pas Katiną“. Vairuotoja iš automobilio išlipusi nebuvo. Priėjus prie automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo vairuotojo sėdynėje sėdinčią moterį, kuri snaudė. Atidariusi automobilio dureles pastebėjo, kad moteris sunkiai orientavosi aplinkoje, kalba buvo nerišli, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Duomenų bazėje nustatė, kad vairuotoja yra L. D.. Alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ ARHJ0193, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), L. D. nustatė 2,62 promilių girtumą. L. D. sulaikė ir pristatė į Panevėžio VŠĮ Respublikinę ligoninę, kur buvo paimtas jos kraujo mėginys, o automobilis priverstinai buvo sulaikytas ir nuvežtas iš įvykio vietos. Kol L. D. sėdėjo automobilyje ši sakė, kad vairavo automobilį ir ji atvažiavusi miegojo laukdama draugės (b. l. 29-32).

Liudytoja M. N. apklausos metu parodė, kad 2019 m. sausio 1 d. apie 18.05 val. ji važiavo automobiliu Smėlynės gatve, link Piniavos k.. Išvažiavus iš miesto ribos pastebėjo pavojingai manevruojantį automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis klaidžiojo po kelią, vos neatsitrenkė į apsauginę kelio salelę. Jai privažiavus arčiau pastebėjo, kad automobilis nusuko į parduotuvės (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelę ir ten sustojo, tačiau variklio neišjungė. Ji paskambino pagalbos telefonu 112 ir informavo apie galimai neblaivią vairuotoją. Laukė kol atvyks policijos pareigūnai. Tuo tarpu minėto automobilio vairuotoja nebuvo išlipusi iš automobilio, o jai priėjus prie jos pastebėjo, kad vairuotoja snaudžia. Sulaukusi policijos pareigūnų, jiems nurodė, kad automobilyje sėdinti moteris vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 36-38).

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio J. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. sausio 1 d. apie 18.06 val. iš budėtojų gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje stovi automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja galimai neblaivi, prieš tai įtartinai važiavo. Pranešė, kad laukia policijos pareigūnų. Nuvykus pasitiko M. N., kuri paaiškino, kad važiavo automobiliu ir priekyje pastebėjo įtartinai manevruojantį nurodytą automobilį, kuris sustojo (duomenys neskelbtini), ties parduotuve (duomenys neskelbtini) aikštelėje. Liudytojos teigimu, vairuotoja, kai sustojo, nebuvo išlipusi iš automobilio. Priėjus prie automobilio, vairuotojo sėdynėje sėdėdama miegojo vairuotoja, nuo kurios sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Nustatyta, kad vairuotoja yra L. D., kuriai alkotesteriu „Drager Alkotest 7510“ nustatė 2,62 promilių girtumą. Vairuotoja buvo sulaikyta ir pristatyta į Panevėžio Respublikinę ligoninę, kur buvo paimtas jos kraujo tyrimas, po to – į laikino sulaikymo patalpas (b. l. 26).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. D. kraujyje, paimtame 2019 m. sausio 1 d. 19.40 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,38 promilės etilo alkoholio (b. 1. 39).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra L. D. (b. l.15).

Iš VŠĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilis „Audi A4“, pasirinkti 2007 m., vidutinė kaina Lietuvoje 2019 m. vasario mėn. 3736 eurų be PVM mokesčio ir 4520 eurų su PVM mokesčiu (b. l. 16).

Teismas pastebi, kad kaltinamoji L. D. visų apklausų metu nuosekliai tvirtino, kad kaltinime nurodytas automobilis registruotas jos vardu, tačiau kam jis priklauso, ji nurodė skirtingai – pirmų dviejų apklausų metu ji parodė, kad automobilis yra jos draugo M. Š., o paskutinės apklausos metu teigė, jog automobilis priklauso jai (b. l. 77-80, 87-88). Kad minėtas automobilis priklauso M. Š., L. D. nurodė ir 2019-01-07 prašyme dėl automobilio grąžinimo. Prie pastarojo prašymo pridėtoje automobilio pirkimo pardavimo sutartyje taipogi nurodytas M. Š.. Tuo tarpu iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas yra L. D. (b. l.15). Pastarieji nevienareikšmiai, skirtingi duomenys, be kita ko atsižvelgiant ir į tai, jog VĮ „Regitra“ atliekama transporto priemonių registracija neįtvirtina transporto priemonės nuosavybės, o yra tik administracinis pagrindas transporto priemonei patekti į viešąjį eismą, teismo vertinimu, neleidžia užtikrintai tvirtinti, kad kaltinime nurodytas automobilis priklauso būtent kaltinamajai L. D.. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes teismas sprendžia, kad byloje esantys duomenys leidžia tik daryti išvadą, kad kaltinime nurodytas automobilis yra registruotas kaltinamosios L. D. vardu, o išvadai dėl faktinio, tikrojo automobilio savininko duomenų byloje nepakanka. Todėl ši kaltinimo esmingai nekeičianti ir veikos kvalifikavimui reikšmės nedaranti, kaltinamajai žinoma aplinkybė tikslintina, nurodant, kad kaltinamoji vairavo jos vardu registruotą automobilį.

Iš kaltinimo šalintina aplinkybė dėl L. D. Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimo dalyje dėl numatyto draudimo vairuoti transporto priemonę neturintiems šios teisės, nes ši aplinkybė nepatenka į jai inkriminuojamos BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Kaltinamosios L. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nors prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaip kaltinamosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę nurodė tai, jog kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką būdama apsvaigusi nuo alkoholio, teismas šios aplinkybės sunkinančia nepripažįsta. BK 60 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Nagrinėjamu atveju veikos padarymas esant apsvaigus nuo alkoholio yra kaltinamajai inkriminuojamos BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl papildomai kaltinamajai ši aplinkybė kaip atsakomybę sunkinanti neinkriminuojama.

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, asmenybę, į vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas byloje esančias svarbias aplinkybes. L. D. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta, ji ankščiau neteista (b. l. 41-42), administracine tvarka nebausta (b. l. 49), dirba UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 50), psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų įskaitose neregistruota (b. l. 45, 48). Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajai už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – prokuroro pareiškime siūlomą baudą, kurios dydis nustatomas mažesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis. Siūloma bauda savo dydžiu atitinka teisingumo bei proporcingumo principus, skirti mažesnę baudą pagrindo nėra. Atsižvelgiant į baudos dydį, kaltinamosios prašymą, jos finansinę padėtį, baudos sumokėjimo terminas jai išdėstomas 24 mėnesių laikotarpiui.

Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamoji pripažino padariusi nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokuroras kaltinamajai L. D. prašo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams. Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Įvertinus tai, kad L. D. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis, nei 1,5 promilės girtumas, taip keldama didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrinti visuomenės saugumą ir vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas laiko tikslinga jai skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei tai, kad L. D. teisiama pirmą kartą, anksčiau nėra padariusi administracinių nusižengimų, ji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė savo kaltės, todėl uždraudimas naudotis specialia teise nustatomas ne prokuroro siūlomam maksimaliam 3 metų uždraudimo naudotis specialia teise laikotarpiui, bet 2 metų laikotarpiui. Šis terminas skaičiuotinas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2019-01-02 (b.l. 94-99).

Prokuroras taip pat prašo kaltinamajai skirti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. turto konfiskavimą, konfiskuojant valstybės nuosavybėn automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), arba išieškant valstybės nuosavybėn automobilio rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą su PVM – 4520 eurus. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Aukščiau nurodytais motyvais, kurių teismas nebekartoja, konstatuota, kad byloje esantys duomenys leidžia tvirtinti tik apie tai, kad kaltinime nurodytas automobilis yra registruotas kaltinamosios L. D. vardu, tačiau bylos duomenys nepakankami išvadai dėl tikrojo, faktinio automobilio savininko – ar automobilis priklauso kaltinamajai L. D., ar jos draugui M. Š.. Esant dėl to abejonėms, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra tikslinga skirti automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą, tą vertę nustatant remiantis VŠĮ „Emprekis“ nurodyta vidutine transporto priemonės kaina Lietuvoje, tačiau be PVM, t. y. 3736 eurus. Mažinti šią sumą nėra teisinio pagrindo.

Teismo vertinimu, šiuo atveju tiek transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, tiek ir specialios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas yra tarpusavyje derančios baudžiamojo poveikio priemonės ir jų abiejų skyrimas neprieštarauja suformuotai teismų praktikai.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas L. D. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. sausio 1 d. 18.45 val. iki 2019 m. sausio 2 d. 15.15 val. (1 para) (b. l. 57-58, 60-61).

Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas (b. l. 91-93, 94-96) – iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paliktinos galioti, o jam įsiteisėjus – panaikintinos, paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas prie bylos (b. l. 99), perduotinas VĮ „Regitra“.

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo pripažinti proceso išlaidomis 36,30 Eur automobilio priverstinio nuvežimo išlaidas bei 0,28 Eur už kiekvieną automobilio saugojimo dieną iki sprendimo priėmimo byloje ir šias išlaidas priteisti iš L. D. Panevėžio apskrities VPK naudai. Iš byloje esančio nutarimo dėl automobilio pridavimo saugojimui ir tarnybinio pranešimo dėl proceso išlaidų paskaičiavimo (b. l. 13-14, 17, 19) matyti, kad kaltinime nurodytas automobilis į UAB (duomenys neskelbtini) aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti nuo 2019 m. sausio 1 d., todėl automobilio saugojimo išlaidos skaičiuojamos nuo 2019 m. sausio 1 d. ir teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienai jos sudaro 16,52 Eur (0,28 x 59 d.). Bendra automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų suma šioje byloje yra 52,82 Eur (36,30 Eur + 16,52 Eur), jos BPK 103 str. 5 p. pagrindu laikytinos proceso išlaidomis, jos pagrįstos ir priteistinos iš kaltinamosios Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris saugomas UAB (duomenys neskelbtini) aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui grąžintinas L. D..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

L. D. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį ir paskirti jai 60 MGL dydžio, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. D. galutinę bausmę – 40 MGL dydžio, t. y. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu ir BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. sausio 1 d. 18.45 val. iki 2019 m. sausio 2 d. 15.15 val. (1 para) ir laikyti, kad L. D. yra sumokėjusi 2 MGL, o likusi nesumokėta bauda – 38 MGL dydžio, t. y. 1900 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai eurų).

Paskirtą baudą sumokėti per 24 mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB“ bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, ar kitą VMI interneto svetainėje skelbiamą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius apie baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, L. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2019 m. sausio 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi L. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant valstybės naudai automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 3736 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus trisdešimt šešis eurus).

L. D. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti, o vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti VĮ „Regitra“.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris saugomas UAB (duomenys neskelbtini) aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui grąžinti L. D..

Priteisti iš L. D. 52,82 Eur (penkiasdešimt du eurus 82 euro centus) proceso išlaidų už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai, nurodant jas įmokėti į Panevėžio AVPK, Tulpių g. 60, Panevėžys, įstaigos kodas (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas.

Išaiškinti L. D., kad ji, nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.