- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-02
- Bylos Nr.
- eA-2059-575/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02782-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Artūras Drigotas, Gintaras Kryževičius
- Pareiškėjas
- B. C. N.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Gintaro Kryževičiaus ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. C. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. C. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas B. C. N. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 23S15523 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis su savo šeima gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau 2018 m. jis privalėjo išvykti, nes pagal vietines tradicijas suaugęs asmuo privalo išsikraustyti iš savo tėvų namų bei gyventi savarankiškai. Todėl, jei asmuo nesilaiko tradicijos, neišsikrausto iš tėvų namų, jį gali užpulti džinai (mitologinė, fantastinė būtybė). Dėl šios priežasties 2018 m. pareiškėjas išvyko į (duomenys neskelbtini) miestą gyventi pas savo pusbrolį, bet ten jis neturėjo darbo, privalėjo vogti, kad turėtų ką valgyti. Be to, (duomenys neskelbtini) miestas buvo konfliktiškame regione, kur veikė (duomenys neskelbtini) kariai, situacija buvo nestabili. 2019 m. balandžio mėn. šalia namų jis su pusbroliu išgirdo sprogimą, todėl nutarė išvykti iš kilmės šalies – (duomenys neskelbtini). Iš pradžių nuvyko į (duomenys neskelbtini), po to į (duomenys neskelbtini), o iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kol 2020 m. liepos 6 d. atvyko į Maltą, o 2022 m. birželio 30 d. atvyko į Lietuvą. Pareiškėjas baimę nukentėti siejo su konfliktu rytinėje valstybės dalyje, taip pat dėl vyraujančių tradicijų, jis negali sugrįžti į savo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), kadangi tokiu atveju jį užpuls džinai.
3. Pareiškėjo manymu, jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, nes tinkamai paaiškino prieglobsčio prašyme ir apklausų metu jam kylančias grėsmes kilmės valstybėje, tačiau atsakovas jo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas apskritai nevertino jo nurodytų aplinkybių, nepagrįstai atsisakė suteikti papildomą apsaugą.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas nurodė, kad, vertinant pareiškėjo pasakojimą kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija bei atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus, padarytos pagrįstos išvados, jog nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės šalyje prieglobsčio prašytojui grėstų persekiojimas, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mieste, iš kurio yra kilęs pareiškėjas, nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjo prašyme trūko detalumo, tikslumo, konkretumo, o kai kurios jo pasakojimo detalės – prieštaringos arba prieštaraujančios kilmės valstybės informacijai. Nei apklausos metu, nei atliekant tyrimą nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog pareiškėjo nurodytų įvykių priežastis gali būti siejama su jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Pareiškėjo nurodytas įvykis yra bendros situacijos kilmės valstybėje pasekmė, t. y. išpuolis nėra individualizuotas, o grėsmė patirti šių aplinkybių pasekmes egzistuoja bendrai visiems prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietoje gyvenantiems asmenims.
7. Atsakovo vertinimu, priežastinis ryšys tarp prieglobsčio prašytojo įvardyto įvykio ir „konvencinių“ priežasčių yra būtinoji pabėgėlio statuso taikymo nuostata, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas nesudaro pagrindo suteikti jam pabėgėlio statusą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytų aplinkybių patikimumas nebuvo vertinamas, nes jis nepagrindė pabėgėlio statuso jam suteikimo bei dėl šios priežasties nėra aktualus. Todėl pareiškėjas neatitinka pabėgėlio statusui suteikti kriterijų, numatytų Įstatymo 86 straipsnyje.
8. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis bijo grįžti į savo namus, nes jį gali užpulti džinai, atsakovas nurodė, jog visų pirma, buvo atliktas kilmės valstybės informacijos tyrimas siekiant atrasti informacijos apie jo įvardytą tradiciją jauniems asmenims, tapus pilnamečiais, išsikraustyti iš savo tėvų namų ir niekada ten negrįžti, tačiau nebuvo rasta tokios informacijos. Antra, Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga yra objektyvaus pobūdžio duomenys. Todėl, nors pats pareiškėjas gali jausti subjektyvią baimę būti džinų persekiojimo auka, tačiau toks įsitikinimas niekaip negali būti susietas su faktišku poveikiu asmeniui, atitinkamai jo baimė dėl šios antgamtiškos galios yra išskirtinai subjektyvi. Dėl šios priežasties, tokio pobūdžio prieglobsčio prašytojo baimė (įsitikinimo, tariamai kilusio iš etninių tradicijų, apie mitologinės būtybės egzistavimą ir tokios būtybės motyvaciją persekioti prieglobsčio prašytoją) nesuponuoja realios rizikos prieglobsčio prašytojui egzistavimo, nepatvirtina jo deklaruojamos baimės grįžti į kilmės valstybę pagrįstumo ir nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo.
9. Įvertinus pareiškėjo pasakojimo trūkumus, jis vertintinas kritiškai, nelaikytinas patikimu įrodymu, o įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo pasakojimo formos ir turinio trūkumus nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Todėl pareiškėjo pasakojimas nepagrindė jam tariamai kilusios grėsmės realumo, o jo deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.
10. Nors (duomenys neskelbtini) ir vyksta ginkluotas konfliktas, tačiau pagal surinktą ir įvertintą informaciją, šis smurtas yra lokalizuotas vakarų (duomenys neskelbtini) bei šiaurės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teritorijose, o asmenims gyvenantiems pareiškėjo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) regione, rizika patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra minimali. Todėl, atsižvelgus į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nevyksta, pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjo B. C. N. skundą atmetė.
12. Teismas nustatė, kad 2022 m. birželio 30 d. pareiškėjas buvo perkeltas į Lietuvos Respubliką iš Maltos Respublikos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 628 „Dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją“. Prieš jį perkeliant, 2022 m. balandžio 13 d., Maltoje, Migracijos departamento darbuotojų buvo atlikta pareiškėjo apklausa, padarytas apklausos garso įrašas. Apklausos metu pareiškėjas prašė sutekti prieglobstį, nes (duomenys neskelbtini) yra nesaugu dėl vietinių tradicijų, kadangi jis negali grįžti gyventi pas savo tėvus. Apklausos metu jis taip pat paaiškino, kad su savo šeima gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, tačiau 2018 m. jis privalėjo išvykti, nes pagal vietines tradicijas suaugęs asmuo privalo išsikraustyti iš savo tėvų namų ir gyventi savarankiškai. Jei asmuo nesilaiko tradicijos, jį gali užpulti džinai (mitologinė, fantastinė būtybė). Dėl šios priežasties 2018 m. pareiškėjas išvyko į (duomenys neskelbtini) miestą, gyventi pas savo pusbrolį, kur neturėjo darbo, privalėjo vogti, kad turėtų ką valgyti, be to, (duomenys neskelbtini) miestas buvo konfliktiškame regione kur veikė (duomenys neskelbtini) kariai, todėl situacija ten buvo nestabili. Atsakovas, įvertinęs surinktą medžiagą, 2023 m. vasario 12 d. Sprendimu nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos).
13. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl bombos sprogimo (duomenys neskelbtini) mieste, teismas pažymėjo, kad nei apklausos metu, nei atliekant tyrimą nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog pareiškėjo įvardytų įvykių priežastis gali būti siejama su jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Pareiškėjo nurodytas įvykis yra bendros situacijos kilmės valstybėje pasekmė, t. y. išpuolis nėra individualizuotas, o grėsmė patirti šių aplinkybių pasekmes egzistuoja bendrai visiems kilmės valstybės gyvenamojoje vietoje gyvenantiems asmenims. Atsižvelgęs, kad priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodyto įvykio ir „konvencinių“ priežasčių yra būtinoji pabėgėlio statuso taikymo nuostata, pareiškėjo nurodytą argumentą teismas laikė nesudarančiu pagrindo suteikti pabėgėlio statusą. Be to, pareiškėjo paaiškinimas dėl sprogimo (duomenys neskelbtini) mieste, nepateikiant apskritai jokių įrodymų, nepagrindė pabėgėlio statuso suteikimo. Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjas neatitinka pabėgėlio statusui suteikti kriterijų, numatytų Įstatymo 86 straipsnyje. Dėl baimės grįžti į namus, nes jį gali užpulti džinai, teismas nurodė, jog Migracijos departamentas atliko kilmės valstybės informacijos tyrimą, siekiant atrasti informacijos apie prieglobsčio prašytojo įvardytą tradiciją jauniems asmenims, tapus pilnamečiais, išsikraustyti iš savo tėvų namų ir niekada ten negrįžti, tačiau nebuvo rasta tokios informacijos. Nors pareiškėjas jaučia subjektyvią baimę būti džinų persekiojimo auka, tačiau toks įsitikinimas niekaip negali būti susietas su faktišku poveikiu asmeniui, todėl jo baimė dėl šios antgamtiškos galios yra išskirtinai subjektyvi. Taigi pareiškėjo baimė (įsitikinimo, tariamai kilusio iš etninių tradicijų, apie mitologinės būtybės egzistavimą ir tokios būtybės motyvaciją persekioti prieglobsčio prašytoją) nesuponuoja realios rizikos prieglobsčio prašytojui egzistavimo, nepatvirtina jo deklaruojamos baimės grįžti į kilmės valstybę pagrįstumo ir nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismo vertinimu, atsakovas tyrimo metu ištyręs pareiškėjo nurodytus argumentus, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo pateikti paaiškinimai nelemia pabėgėlio statuso jam suteikimo, o pareiškėjo nurodyta įvykių chronologija neatitinka kilmės valstybės informacijos, nes jo paaiškinimai, kuriais grindė savo prašymą suteikti prieglobstį yra abstraktūs, nedetalūs, bendro pobūdžio, jie nėra pagrįsti kitais (be paaiškinimų) įrodymais, nėra tikėtini. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju savaime nepagrindė realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės.
15. Dėl papildomos apsaugos pareiškėjui Lietuvos Respublikoje suteikimo teismas pažymėjo, kad atsakovas surinko informaciją apie kilmės valstybę, todėl, įvertinus surinktą informaciją, prieglobsčio prašytojas nėra pažeidžiamas asmuo. Pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, todėl tos pačios aplinkybės buvo vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios grėsmės prieglobsčio prašytojui grįžimo į kilmės valstybę atveju. Atitinkamai, nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Bylos medžiaga nepatvirtino, kad pareiškėjo nurodytoje kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, nagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, aktyviai rinko įrodymus, tačiau surinkti duomenys nepatvirtino hipotetinio pobūdžio teiginių dėl galimo pavojaus pareiškėjui.
Žemesnės instancijos teismas
16. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad atsakovas nebendradarbiavo su pareiškėju, jog pašalintų pareiškėjo pasakojime nustatytus trūkumus, todėl abejonės turėjo būti vertinamos pareiškėjo naudai, teismas nurodė, jog Migracijos departamentas atliko išsamų situacijos vertinimą vadovaudamasis tiek byloje pateiktais duomenimis, tiek viešai prieinamais duomenimis dėl situacijos (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs atsakovo surinktą informaciją apie kilmės valstybę, sprendė, kad nors (duomenys neskelbtini) ir vyksta ginkluotas konfliktas, tačiau pagal surinktą ir įvertintą informaciją, šis smurtas yra lokalizuotas vakarų bei šiaurės (duomenys neskelbtini) teritorijose, o asmenims gyvenantiems pareiškėjo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) regione, rizika patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra minimali.
III.
17. Pareiškėjas B. C. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
18. Pareiškėjas teigia, kad nei atsakovas, nei teismas neatliko pareiškėjo apklausų metų nurodytų aplinkybių analizės, todėl buvo nepagrįstai nuspręsta, jog pareiškėjo pasakojimas nėra tikėtinas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Migracijos departamentas nesiekė išsiaiškinti pareiškėjo pasakojimo nedetalumo ir abstraktumo priežasčių, neteikė jam pakankamai klausimų, kurie leistų išplėsti pasakojimą iki pakankamo detalumo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, esant netiksliems, net logiškai nepagrįstiems prieglobsčio prašytojų paaiškinimams, Migracijos departamentas turi dėti pastangas netikslumams bei neaiškumams pašalinti, o kilę neaiškumai, nesant galimybių jų pašalinti, turi būti vertinami prieglobsčio prašytojo naudai. Kadangi teismas, pareiškėjo nuomone, neišsamiai atliko pareiškėjo situacijos vertinimą, todėl teismo sprendimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu.
19. Nors teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jo pasakojimo detales pagrindžiančių įrodymų, tačiau, pareiškėjo vertinimu, tokia aplinkybė neturėtų būti laikoma trūkumu nagrinėjant jo situacija, nes rašytinių įrodymų neturėjimas nėra neįprasta aplinkybė prieglobsčio prašytojų atveju ir vien tai savaime nesudaro pagrindo prieglobsčių prašytojų pasakojimus laikyti nepatikimais. Nei Migracijos departamentas, nei teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas kilmės šalį paliko kilus (duomenys neskelbtini) karių išpuoliams, todėl natūralu, jog paliekant šalį prioritetas nebuvo skiriamas įrodymams, kurie galėtų pagrįsti jo prašymą. Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų klaidinęs tyrimą, o kilusių prieštaravimų tarp pareiškėjo pasakojimo ir kilmės valstybės informacijos, atsakovas nesistengė pašalinti.
20. Pareiškėjas pažymi, jog grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei (duomenys neskelbtini) dėl beatodairiško smurto yra, todėl jam turėtų būti suteikta papildoma apsauga.
Atsiliepimas
21. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
22. Atsakovo vertinimu, buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai bei pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus įrodymus, surinktą kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais. Prieglobsčio prašymo pagrįstumą lemia ne tik pasakojimo turiniui keliami reikalavimai, bet ir jo neprieštaravimas kilmės valstybės informacijai bei atitikimas tarptautinės apsaugos statusui gauti kriterijų elementams, o nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pareiškėjo pasakojimas yra bendro pobūdžio, pateikti faktai abstraktūs, paremti hipotetiniais pareiškėjo vertinimais. Vertindamas prieglobsčio prašytojo pasakojimą apie bombos sprogimą (duomenys neskelbtini) mieste, atsakovas pažymi, kad nei apklausos metu, nei atliekant tyrimą nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog prieglobsčio prašytojo įvardytų įvykių priežastis gali būti siejama su jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Pareiškėjo nurodytas įvykis yra bendros situacijos kilmės valstybėje pasekmė, t. y. išpuolis nėra individualizuotas, o grėsmė patirti šių aplinkybių pasekmes egzistuoja bendrai visiems prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietoje gyvenantiems asmenims. Nagrinėjamu atveju prieglobsčio prašytojo pateikto įrodymo (jo pasakojimo) patikimumas nevertintinas, kadangi jis savaime nepagrindžia pabėgėlio statuso jam suteikimo bei dėl šios priežasties nėra aktualus. Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka pabėgėlio statusui suteikti kriterijų, numatytų Įstatymo 86 straipsnyje.
23. Atsakovo įsitikinimu, nors pats prieglobsčio prašytojas gali jausti subjektyvią baimę būti džinų persekiojimo auka, tačiau toks įsitikinimas niekaip negali būti susietas su faktišku poveikiu asmeniui, todėl atitinkamai prieglobsčio prašytojo baimė dėl šios antgamtiškos galios yra išskirtinai subjektyvi. Dėl šios priežasties, tokio pobūdžio prieglobsčio prašytojo baimė (įsitikinimo, tariamai kilusio iš etninių tradicijų, apie mitologinės būtybės egzistavimą ir tokios būtybės motyvaciją persekioti prieglobsčio prašytoją) nesuponuoja realios rizikos prieglobsčio prašytojui egzistavimo, nepatvirtina jo deklaruojamos baimės grįžti į kilmės valstybę pagrįstumo ir nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo.
24. Tyrimo metu pagrįstai nebuvo identifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Įvertinus prieglobsčio prašytojo pasakojimo trūkumus, jis vertintinas kritiškai bei nelaikytinas patikimu įrodymu. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo pasakojimo formos ir turinio trūkumus nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Atitinkamai, prieglobsčio prašytojo pasakojimas nepagrindžia jam tariamai kilusios grėsmės realumo, o jo deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta.
25. Pareiškėjo atveju nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Nors (duomenys neskelbtini) ir vyksta ginkluotas konfliktas, tačiau pagal surinktą ir įvertintą informaciją, šis smurtas yra lokalizuotas vakarų bei šiaurės (duomenys neskelbtini) teritorijose, o asmenims gyvenantiems prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) regione, rizika patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra minimali. Atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nevyksta, konstatuotina, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 23S15523, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis bei papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nurodęs, jog pareiškėjo nurodytas įvykis (bombos sprogimas (duomenys neskelbtini) mieste) yra bendros situacijos kilmės valstybėje pasekmė, t. y. išpuolis nėra individualizuotas, o grėsmė patirti šių aplinkybių pasekmes egzistuoja bendrai visiems kilmės valstybės gyvenamojoje vietoje gyvenantiems asmenims, be to, pareiškėjo baimė (įsitikinimo, tariamai kilusio iš etninių tradicijų, apie mitologinės būtybės egzistavimą ir tokios būtybės motyvaciją persekioti prieglobsčio prašytoją) nesuponuoja realios rizikos prieglobsčio prašytojui egzistavimo, nepatvirtina jo deklaruojamos baimės grįžti į kilmės valstybę pagrįstumo ir nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo.
28. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Pareiškėjo vertinimu, kilmės šalies informacija patvirtina apie grėsmę jo gyvybei, sveikatai ir saugumui.
29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
30. Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose įtvirtintos nuostatos reglamentuoja teisinius santykius dėl prašomo prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo.
31. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, atitinkamo tikėjimo išpažinimo, konstatavimu. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat turi atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).
32. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-438/2018). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
33. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
34. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).
35. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir detaliai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo reguliuojančias teisės normas, todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pasisako tais aspektais, kuriais grindžiamas pareiškėjo apeliacinis skundas.
36. Byloje nustatyta, kad prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pareiškėjas grindė tuo, jog jis negali grįžti į kilmės valstybę (duomenys neskelbtini), nes jis gali nukentėti nuo konflikto rytinėje valstybės dalyje, taip pat, jo įsitikinimu, dėl vyraujančių tradicijų, jis negali grįžti į savo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), kadangi jį užpuls džinai.
37. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, pareiškėjo paaiškinimus, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo padėties kilmės valstybėje tyrimą ir priėjo prie pagrįstų išvadų, jog nei pareiškėjo paaiškinimai, nei bendro pobūdžio informacija apie jo kilmės valstybę nesuponuoja prielaidos, kad pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina faktinių duomenų, pagrindžiančių persekiojimo grėsmę, o tai yra būtina sąlyga norint gauti prieglobstį Lietuvoje. Pareiškėjas, turėdamas pareigą pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį ir Migracijos departamento suteiktas galimybes tikslinti paaiškinimuose iškilusius neaiškumus bei prieštaravimus, argumentų, galinčių patvirtinti jo teiginius apie atsakovo surinktos informacijos neaktualumą, nepateikė. Ne Migracijos departamentas, o pareiškėjas turi pareigą pagrįsti savo prieglobsčio prašymą. Pareiškėjo individuali situacija nepatvirtina galimo persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Pareiškėjas prieglobsčio procedūros metu objektyviais duomenimis neįrodė jo atžvilgiu vykdomo individualaus persekiojimo, tokio pobūdžio duomenų nėra ir apeliaciniame skunde. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl bombos sprogimo (duomenys neskelbtini) mieste, kaip jau nurodė atsakovas ginčijame Sprendime, yra bendros situacijos kilmės valstybėje pasekmė, t. y. išpuolis nėra individualizuotas, o grėsmė patirti šių aplinkybių pasekmes egzistuoja visiems prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietoje gyvenantiems asmenims.
38. Dėl prieglobsčio prašytojo baimės grįžti į savo namus, nes jį gali užpulti džinai (mitologinė, fantastinė būtinybė), pažymėtina, kad Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą apie kilmės valstybę, nerado jokios informacijos apie egzistuojančią tradiciją jauniems asmenims, tapus pilnamečiais, išsikraustyti iš tėvų namų ir negalėjimą ten sugrįžti. Nors pats prieglobsčio prašytojas gali jausti subjektyvią baimę būti džinų persekiojimo auka, tačiau toks įsitikinimas niekaip negali būti susietas su poveikiu asmeniui, todėl ši prieglobsčio prašytojo baimė laikytina subjektyvia ir nesuponuoja realios rizikos egzistavimo, nepatvirtina jo deklaruojamos baimės grįžti į kilmės valstybę pagrįstumo ir nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo.
39. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta faktinių aplinkybių, jų nepateikė ir pareiškėjas, kad jam kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat nėra aplinkybių, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė. Taigi tyrimo metu nenustačius persekiojimo požymių, t. y. neidentifikavus faktinių aplinkybių, kurios lemtų prielaidą, jog pareiškėjui jo gyvenamojoje vietovėje – (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) regione, grėsė arba gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, pagrįstai konstatuota, jog prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
40. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Remiantis duomenimis apie kilmės valstybę, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikoje veikia vyriausybinės pajėgos, kurios konfrontuoja su įvairiomis ginkluotomis grupėmis, taigi (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas, tačiau smurtas yra lokalizuotas vakarų ir šiaurės (duomenys neskelbtini) teritorijose, o asmenims, gyvenantiems prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) regione, rizika patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra minimali. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas, ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra, todėl pagrįstai konstatuota, jog prieglobsčio prašytojas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, įtvirtintų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.
41. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tyrimą atliko netinkamai. Priešingai, atsakovas surinko ir ištyrė naujausią, aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją. Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje (jo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) mieste) tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad kilmės valstybėje gali būti persekiojamas ar kiltų kokia nors grėsmė. Be to, iš atsakovo pateiktos apklausos transkripcijos matyti, kad Migracijos departamentas atliko pakankamai detalią pareiškėjo apklausą, sudarė sąlygas pateikti papildomus argumentus ir įrodymus apie, jo manymu, reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus, siūlė detalizuoti nurodytus teiginius. Atsakovas tinkamai atliko prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje vertinimą ir vadovaudamasis pagrįstos tikimybės principu bei atsižvelgdamas į apklausų metu pateiktą informaciją, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo pasakojimas nepatvirtina jo pagrįstos baimės buvimo sąlygos. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, todėl atsakovas neturėjo pareigos rinkti daugiau papildomų duomenų.
42. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Ginčijamas Sprendimas priimtas nepažeidus priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.
43. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo B. C. N. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.