- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-11
- Bylos Nr.
- 2A-147-527/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Albinas Čeplinskas, Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- S.A.M.
- Ieškovas
- A. P.
pirmosios instancijos teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė
2008 m. vasario 11 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Raimondo Buzelio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S.A.M. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-280-643/2007 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei S.A.M. dėl skolos priteisimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas ieškiniu (b.l.17-18), vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau CK) 6.37 str., 6.53 str. 2 d., 6.210 str., prašė priteisti iš atsakovės 1.100,00 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį, išlaidas advokato pagalbai bei kitas teismo išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2005-07-11 jis atsakovei (dukrai, kuriai ieškovas yra perleidęs beveik visą savo turtą, tikintis, kad ji juo rūpinsis ir prižiūrės) paskolino 1.100,00 Lt ir gavo iš atsakovės raštelį, kuriame nurodyta, kad atsakovė paėmė nurodytą pinigų sumą. Kokiam tikslui atsakovė paėmė pinigus, raštelyje nenurodyta, tačiau atsakovė pinigus paėmė savo reikmėms, tai nėra dovana. Raštelyje nenurodoma pinigų grąžinimo data, todėl ieškovas mano, kad atsakovė privalo juos grąžinti jam pareikalavus.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2007-10-24 sprendimu (b.l.83-83) ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovės ieškovui 1.100,00 Lt skolos, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 50,00 Lt žyminio mokesčio, 500,00 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 127,57 Lt transporto išlaidų bei valstybei 29,50 Lt pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovas atsakovei yra tėvas, kuris apie du metus gyveno pas atsakovę, vedė bendrą ūkį, kartu dirbo žemę. Už tai, kad atsakovė rūpinasi juo, ieškovas jai yra atidavęs jam priklausiusią žemę. Ir anksčiau ieškovas yra davęs pinigų atsakovei įvairiems ieškovo poreikiams tenkinti. Pasak atsakovės, ginčo pinigų sumą ieškovas jai davė jos vyro M. M. akivaizdoje, savo iniciatyva kaip dovaną, sakydamas: „turiu parinkęs pinigų, imk, tu mane visur vežiojai“. Šie pinigai buvo išleisti ieškovo reikmėms: jo namo ir jo šunų priežiūrai, benzinui, ieškovo kelionėms į gydymo įstaigas, o raštelis buvo surašytas tam, kad ieškovas žinotų, kur padėjo pinigus, nes ieškovas yra senyvo amžiaus ir daug ką pamiršta. Liudytojas M. M. parodė, kad ieškovas atsakovei pinigus davė už rūpinimąsi jo šunimis ir sodyba, žemės apdirbimą, jo keliones pas gydytojus ir pas gimines. Liudytoja G. J. paaiškino, kad atsakovas ieškovei davė pinigų už jo nuvežimą pas gydytojus ir gimines. Atsakovė patvirtino faktą, kad paėmė iš ieškovo pinigus, tačiau nesutinka su sandorio vertinimu, mano, kad tai yra dovana, o ne paskola.
Teismas nustatė, kad pagal CK nuostatas pinigų perleidimas kitam asmeniui tiek dovanojimo, tiek ir paskolos sutartimi nereikalauja sutarties rašytinės formos (CK 6.469 str. 1 d. ir 6.871 str. 1 d.). Ieškovo pateiktas atsakovės 2005-07-11 surašytas raštelis neatitinka sutarties sampratos: nei dovanojimo, nei paskolos (CK 6.154 str., 6.465 str. ir 6.870 str.), todėl, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nustatyti tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, be to, turi būti nustatytos visos sutarties sąlygos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 str.). Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas, gyvendamas pas atsakovę, prisidėdavo prie savo paties pragyvenimo, periodiškai duodamas atsakovei pinigų, tačiau nereikalaudavo už tai pasirašyti, todėl teismas tiki ieškovo teiginiu, kad jis 2005-07-11 atsakovei pinigus paskolino, o ne dovanojo. Ieškovo teismui pateiktas atsakovės pasirašytas raštelis yra CK 6.871 str. 3 d. numatytas paskolos raštelis, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (atsakovei), kas atitinka paskolos sutarties rašytinės formos reikalavimus. Teismas abejojo, ar liudytojams M. M. ir G. J. galėjo būti žinoma apie tikruosius šalių ketinimus, apie šalių sudarytos sutarties esmę, tikslą ir jos sudarymo aplinkybes, nes ieškovas nurodė, kad atsakovė pasirašė raštelį tik jo akivaizdoje. Be to, atsakovė nepateikė teismui nė vieno objektyvaus įrodymo, kad 2005-07-11 iš ieškovo paimtus pinigus ji išleido ieškovo reikmėms. Teismas konstatavo, kad 2005-07-11 paskolos sutarties pagrindu tarp ieškovo ir atsakovės yra teisiniai prievoliniai santykiai. Pagal CK 6.38 str. 1 ir 3 d., 6.256 str. 1 d. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Kadangi atsakovė šios pareigos nevykdo, ieškinys tenkintinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l.88-89) atsakovė prašo teismo sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad 2005-07-11 ieškovo pateiktas ir jos pasirašytas raštelis, remiantis CK 6.871 str. 3 d., laikytinas paskolos rašteliu. Tokią išvadą teismas padarė tik remdamasis ieškovo paaiškinimas ir tuo pažeidė šalių lygybės civiliniame procese principą. Atsakovė remiasi liudytojų M. M. ir G. J. parodymais, kurie patvirtina, kad atsakovė pinigus paėmė ne kaip paskolą, o būtent tėvo reikmėms tenkinti. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad byloje dalyvavusių liudytojų parodymai vertintini kritiškai, yra nepagrįsti. Tarp jos ir tėvo susiklostė tokie tarpusavio santykiai, kad kiekvienas pinigų paėmimo – atidavimo faktas buvo surašomas rašytine forma (atsakovė pasirašytinai atiduodavo tėvui pensiją ir kt.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.93-94) ieškovas prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nesutinka su atsakovės teiginiu, kad teismas neteisingai taikė materialinės teisės normą, traktuodamas raštelį kaip paskolos dokumentą. Ieškovo nuomone, 2005-07-11 raštelis yra įrodymas, kad pinigai gauti pagal paskolos sutartį, nes pagal CK 6.871 str. 1 d. fizinių asmenų paskola iki 2.000 Lt neįpareigoja rašytinės sutarties formos, šiuo gi atveju ieškovas paėmė iš atsakovės pinigų gavimo raštelį. Šis sandoris turi būti traktuojamas kaip paskola, taikomos CK 6.873 str. nuostatos. Ieškovas taip pat remiasi liudytojo M. M. parodymu, kad „ieškovas anksčiau ir taip duodavo pinigų po šimtą litų“, kas įrodo, kad tais pinigų davimo atsakovei atvejais ieškovas pinigus dovanodavo, nereikalaudamas jokių raštelių. Šiuo gi atveju, jis paėmė rašytinį dokumentą. Ieškovas mano, kad apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo yra atmestini. Apeliantė nenurodė jokių konkrečių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, neargumentavo, kaip tie pažeidimai pasireiškė, o tai neatitinka CPK 306 str. 1 d. 3 p. reikalavimų. Įrodymų vertinimas vyksta visos bylos nagrinėjimo metu, todėl darytina išvada, kad atsakovės nurodyti pažeidimai yra tik prielaidos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
CK 6.65 str. 2 d. numatyta, jog jeigu skolininkas yra kreditoriui išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, - nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įrašas apie prievolės įvykdymą grąžinamame skolos dokumente. Jeigu įvykdoma ne visa prievolė arba jeigu skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, jis turi teisę pasilikti skolos dokumentą, tačiau privalo skolininkui duoti pakvitavimą. Šio straipsnio 3 d. numato, kad jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimą, grąžinti skolos dokumentą arba pažymėti pakvitavime, kad negali šio dokumento grąžinti, skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, iki jam bus išduotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė 2005-07-11 savo ranka parašė, kad ji iš tėvo paėmė vienuolika šimtų, ir šis skolos dokumentas be jokių papildomų įrašų apie prievolės įvykdymą yra pas ieškovą. Atsakovė neįrodinėjo, kad ji ieškovo turimame ir teismui pateiktame 2005-07-11 raštelyje nurodytų 1.100 Lt negavo, tačiau teigė, kad tai buvo ne jai paskolinti pinigai, o tėvo duoti pinigai jo reikmėms tenkinti (nupirkti vaistų, nuvežti pas gimines, į kapus ir kitoms panašioms reikmėms). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai įvertino šiuos atsakovės atsikirtimus ir pagrįstai nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji šiuos iš ieškovo paimtus pinigus išleido jo reikmėms. Nors atsakovės iniciatyva apklausti liudytojai M. M. ir G. J. patvirtino, kad pinigai buvo duoti už rūpinimąsi ieškovo šunimis, sodyba, žemės apdirbimu, už vežiojimą pas gimines ir pas daktarus, tačiau, kolegijos nuomone, šių liudininkų parodymus pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vertino kritiškai, neimdamas juos už pagrindą atsakovės atsikirtimams pagrįsti, kadangi šie liudininkai nekalbėjo apie jokias konkretaus dydžio ieškovo reikmėms turėtas išlaidas. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog būtent liudytojo M. M. parodymai apie tai, kad ieškovas anksčiau ,,duodavo ir taip pinigų, bet niekada nereikalaudavo raštelio“, paneigia apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, jog tarp atsakovės ir jos tėvo (ieškovo) buvo susiklostę tokie tarpusavio santykiai, kad kiekvienas pinigų paėmimo – atidavimo faktas buvo surašomas rašytine forma (atsakovė pasirašytinai atiduodavo tėvui pensiją ir kt.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, kad išvadą apie faktų buvimą teismas gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl jo buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų laidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. Vilniaus m. valstybinė mokesčių inspekcija, Nr.3k-3-945/1999, kategorija 32), konstatuoja, kad daug labiau tikėtina yra būtent ieškovo nurodyta aplinkybė, kad ieškinyje nurodyti 1.100 Lt atsakovei nebuvo padovanoti. Kadangi 2005-07-11 skolos dokumentas yra pas ieškovą, jame jokio ieškovo įrašo apie prievolės įvykdymą nėra, taip pat nėra pateiktas ir CK 6.65 str. nurodytas pakvitavimas, o atsakovė net neįrodinėjo, kad ieškovas atsisako duoti jai pakvitavimą, grąžinti skolos dokumentą arba pažymėti pakvitavime, kad negali šio dokumento grąžinti, todėl kolegija pripažįsta, jog atsakovė neįrodė įvykdžiusi prievolę pagal 2005-07-11 skolos dokumentą, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai patenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovės ieškovui jo pareikalautą grąžinti 1.100 Lt skolą prievolės įvykdymui (CPK 6.38 str. 1 ir 3 d., 6.256 str. 1 d.), CK 6.210 str. numatytas palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija nepagrįstą apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2007-10-24 sprendimą palikti nepakeistą.