Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-07-08 · Civilinė byla Nr. 2-1293-178/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-08
Bylos Nr.
2-1293-178/2015
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-02068-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Alvydas Poškus, Egidija Tamošiūnienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Pramonės energija“
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1293-178/2015Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02068-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 126.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios akcinės bendrovės „Biofuture“ ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pramonės energija“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pramonės energija“ prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą, bankrutuojančios akcinės bendrovės „Biofuture“ bankroto byloje Nr. B2-981-265/2015.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl kreditorinio reikalavimo dalies, sudarančios 2 136 409,64 Eur netesybas, patvirtinimo bankroto byloje.

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Pramonės energija“ prašė atsakovo bankroto byloje patvirtinti kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro 1 018 698,42 Eur skola, 65 771,93 Eur delspinigiai ir 2 136 409,64 Eur netesybos. Nurodė, kad įsiskolinimą sudaro neapmokėtos sąskaitos už sunaudotą šilumos energiją, taip pat delspinigiai, kurie skaičiuojami pagal Šilumos energijos pirkimo pardavimo ir gamybos atliekų perdirbimo sutartį Nr.02-2005 (toliau – Sutartis) už laiku neapmokėtas sąskaitas. Prašydamas priteisti netesybas nurodė, kad pagal Sutarties 7.3 punktą, nutraukus sutartį dėl AB „Biofuture“ kaltės, pastaroji per 22 dienas turėjo išpirkti katilinę už likutinę buhalterinę vertę. Nustatytu terminu AB „Biofuture“ neišpirko katilinės, todėl pareiškėjas pagal Sutarties 7.4 punktą įgijo teisę reikalauti netesybų, kurios dydis apibrėžtas katilinės buhalterine verte. Šis dydis nustatytas įvertinus aplinkybę, jog katilinė buvo projektuota atsižvelgiant į specifinius AB „Biofuture“ reikalavimus ir skirta tik jos poreikių tenkinimui. Šios elektrinės panaudojimas kitais tikslais yra neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi UAB „Pramonės energija“ pareiškimą tenkino iš dalies ir AB „Biofuture“ bankroto byloje patvirtino UAB „Pramonės energija“ finansinį reikalavimą, kurį sudaro: 1 018 698,42 Eur skola, 65 771,93 Eur delspinigiai, 1 410 030,36 Eur netesybos.

Teismas nustatė, kad atsakovas su reikalavimais dėl skolos ir delspinigių patvirtinimo sutiko, todėl šią reikalavimo dalį patvirtino (ĮBĮ 26 str. 1 d.).

Prašymą patvirtinti 2 136 409,64 Eur netesybas pareiškėjas kildino iš Sutarties 7.3 ir 7.4 punktų, kuriuose numatyta, kad atsakovas, nutraukus Sutartį dėl jo kaltės, privalo per 22 dienas nupirkti katilinę iš tiekėjo (pareiškėjo) už buhalterinę vertę, o nenupirkus privalo sumokėti buhalterinės vertės dydžio baudą. Atsakovas nuo reikalavimo patvirtinti netesybas gynėsi tuo, kad jis negavo tinkamai suformuoto reikalavimo išpirkti katilinę bei aplinkybe, kad tapo nemokus ir netesybos jam negali būti skaičiuojamos. Teismas pažymėjo, kad katilinės išpirkimas yra tik netinkamo Sutarties vykdymo pasekmė ir jis turi būti vykdomas tik tuo atveju, jeigu Sutartis nutraukiama dėl atsakovo kaltės. Iš pareiškėjo rašto teismas sprendė, kad jis Sutartį su atsakovu nutraukė vadovaudamasis 7.2 punktu, kuris suponuoja atsakovo pareigą arba išpirkti elektrinę, arba mokėti netesybas. Teismas sprendė, kad aplinkybė, kada atsakovas tai turėjo padaryti - ar iki bankroto bylos iškėlimo, ar jai iškėlus bankroto bylą - neturi teisinės reikšmės. Jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartinius įsipareigojimus, pareiškėjas Sutarties nebūtų nutraukęs ir jos nuostatų dėl katilinės išpirkimo arba netesybų mokėjimo taikyti nebūtų pagrindo. Teismas sprendė, kad esminę reikšmę turi pats Sutarties pažeidimas ir tai, jog tuo pagrindu nutraukta Sutartis, o šių juridinių faktų visuma įvyko iki nutarties atsakovui iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo. Teismas nustatė ir tai, kad šalys Sutartyje numatė katilinės išpirkimo ir netesybų mokėjimo tikslinę paskirtį - Sutartyje numatyta, kad katilinė yra unikaliai suprojektuota ir sumontuota atsižvelgiant į specifinius atsakovo pageidavimus bei yra skirta tik jo poreikių tenkinimui. Dėl to teismas pateisino pareiškėjo lūkestį nutraukus Sutartį dėl atsakovo kaltės gauti investicijų grąžą, kuri apibrėžta katilinės buhalterine verte, o bankroto bylos iškėlimo faktas negali eliminuoti teisinių pasekmių, kurios kyla iš Sutarties iki tol, kol atsakovui buvo iškelta bankroto byla. Todėl teismas nesutiko su atsakovo argumentu dėl draudimo skaičiuoti netesybas po bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatyta nuostata, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo netesybų skaičiavimo nutraukimas reiškia, kad nutraukiamas tolimesnis periodinių netesybų skaičiavimas, tačiau iki bankroto bylos iškėlimo susidariusios netesybos turi būti mokamos, o įsipareigojimai vykdomi. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nesuformulavo tinkamo reikalavimo pirkti katilinę, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.

Teismas, įvertinęs prašomų tvirtinti netesybų dydį, nurodė, jog teismui priklauso diskrecijos teisė mažinti neprotingai dideles netesybas. Teismas nustatė, kad Sutartis buvo sudaryta 25 metų laikotarpiui, o iki jos nutraukimo praėjo daugiau nei trečdalis viso laiko. Dėl to teismas, įvertinęs Sutartyje numatytą netesybų tikslinę paskirtį, konstatavo, jog pareiškėjo investicijos iš dalies atsipirko, katilinė buvo naudojama trečdalį Sutarties laiko, todėl netesybas mažino 1/3 ir tvirtino pareiškėjo reikalavimą dėl 1 410 030,36 Eur netesybų.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

BAB „Biofuture“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarties dalį dėl 1 410 030,36 Eur netesybų panaikinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pareiškėjas 2014 m. spalio 15 d. pranešimu Nr. 195-10/2014 nepateikė aiškiai išreikšto siūlymo (ofertos) katilinės pirkimo - pardavimo sutarčiai sudaryti ir tuo pačiu, būdamas turto savininku, neišreiškė jokio ketinimo, kuris galėtų būti suprantamas, kad ketina sudaryti ir būti saistomas pirkimo-pardavimo sutartimi. Pagal 2014 m. spalio 15 d. pranešimą Nr. l 95-10/2014 Sutartis laikoma nutraukta nuo 2014 m. lapkričio 20 d. Taigi, atsakovas jau po 5 darbo dienų po Sutarties nutraukimo turėjo sumokėti katilinės ar jos dalies buhalterinę vertę. Tuo tarpu visos katilinės ir katilinės atskiro turto buhalterinė vertė buvo žinoma tik pareiškėjui, kuris pasibaigus 5 darbo dienų po Sutarties nutraukimo (2014-11-27) ir 22 darbo dienų terminui, per kurį turėjo būti pasirašyta katilinės pirkimo pardavimo sutartis (2014-12-19), nesikreipė ir jokiais kitais būdais nereikalavo sumokėti katilinės ar jai priskirto atskiro turto dalies buhalterinės vertės kainos, nepateikė jokio siūlymo sudaryti katilinės pirkimo - pardavimo sutartį. Taigi, pareiškėjas nesinaudojo teise numatyta Sutarties 7.3 punkte - parduoti katilinę ar jos dalį už katilinės buhalterinę vertę.Pareiškėjas, nutraukęs Sutartį, neturėjo jokių ketinimų parduoti katilinę ar jos dalį. Šią aplinkybę patvirtina 2014 m. lapkričio 10 d. pareiškėjo raštas AB „Lesto“ su prašymu išduoti prisijungimo sąlygas prijungti atskira jungtimi katilinę prie AB „Lesto“ skirstomųjų tinklų, t. y. pareiškėjas siekė autonomiško katilinės statuso.Atsakovui nutraukus veiklą (nuo 2014 vasario mėn.), pareiškėjas tik 2014 m. rugsėjo 10 d. raštu įspėjo, kad gali naudotis teise vienašališkai nutraukti Sutartį ir siūlė inicijuoti šalių susitikimą. Susitikimas įvyko 2014 m. rugsėjo 23 d., tačiau šalys tarėsi tik dėl skolos grąžinimo, ką patvirtina rašytinis susitarimas, pateiktas kartu su jo 2014 m. rugsėjo 24 raštu Nr. 183-09/2014. Pareiškėjas paskelbė viešai apie katilinės ir jos įrangos pardavimą, kas patvirtina, kad jis, nutraukęs Sutartį, katilinę ar atskirą katilinei priskirtą turtą ketino parduoti kitiems asmenis, o ne atsakovui. Sutarties nutraukimas net ir dėl atsakovo kaltės ne visais atvejais sąlygoja jo prievolę pirkti katilinę ar jos dalį. Pagal Sutarties sąlygas atsakovas privalo pirkti katilinę tik tuo atveju, kai tokį ketinimą ar pasiūlymą parduoti turtą aiškiai pareiškia pareiškėjas, o nepareiškus tokio ketinimo, atsakovas negali būti laikomas pažeidusiu numatytą Sutartyje įsipareigojimą pirkti katilinę ar jos dalį, todėl jam negali būti taikomos netesybos numatytos Sutartyje.

Šalies argumentai

UAB „Pramonės energija“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartį pakeisti ir patvirtinti UAB „Pramonės energija“ kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro: 1 018 698,42 Eur skola pagal neapmokėtas sąskaitas; 65 771,93 Eur delspinigiai; 2 136 409,64 Eur baudinės netesybos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismo taikytas investicijų atsipirkimo skaičiavimo principas galėtų būti taikomas tik esant dviem sąlygoms: pirma, jei Sutarties šalys nebūtų susitarusios netesybų dydžio apskaičiavimui taikyti specialios tvarkos; antra, jei pareiškėjas visas investicijas į katilinės kompleksą būtų atlikęs vienu metu Sutarties pradžioje. Šalys susitarė netesybų dydžio apskaičiavimą susieti su katilinės kompleksą sudarančio turto likutine buhalterine verte netesybų apskaičiavimo dienai. Taip pat šalys susitarė skaičiuoti katilinės kompleksą sudarančio turto likutinę buhalterinę vertę nuo skirtingų laikotarpių - turto, kurį pareiškėjas perėmė pagal atskirą tarp Sutarties šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, likutinė buhalterinė vertė skaičiuojama nuo turto perėmimo pagal pirkimo –pardavimo sutartį dienos (2005-09-16), o turto, kurį pareiškėjas įsipareigojo įrengti pagal su atsakovu suderintus projektinius dokumentus, - nuo faktinės turto įrengimo dienos. Didžioji dalis katilinės komplekso turto buvo įrengta 2009 m. gegužės mėn. ir nuo šios datos buvo pradėtas skaičiuoti turto nusidėvėjimo laikotarpis. Taigi, didžiajai daliai katilinės kompleksą sudarančio turto nusidėvėjimas buvo skaičiuojamas ne daugiau kaip 5 metus. Todėl teismo teiginys, kad katilinės komplekso turtas buvo naudojamas trečdalį Sutarties galiojimo laikotarpio neatitinka bylos faktinių aplinkybių.Pagal byloje pareiškėjo pateiktą katilinės komplekso buhalterinės vertės skaičiavimo lentelę jis Sutarties galiojimo laikotarpiu viso į katilinės turto kompleksą investavo 4 653 269,90 Eur. Nuo Sutarties galiojimo pradžios iki 2014 m. spalio 30 d. apskaičiuota katilinės komplekso nusidėvėjimo vertė sudarė 2 516 860,25 Eur, o turto likutinė buhalterinė vertė, pagal kurią nustatomas netesybų dydis, – 2 136 409,64 Eur. Todėl teismo motyvas sumažinti netesybas vadovaujantis tuo, kad katilinės turtas jau tam tikrą laiką buvo naudojamas ir atsipirko, yra nepagrįstas, nes pareiškėjo atliktų ir atsipirkusių investicijų dydį atspindi katilinės komplekso nusidėvėjimo vertė (2 516 860,25 Eur).Teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo suformuotą taisyklę, jog teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. 2015 m. balandžio 20 d. nepriklausomo turto vertintojo UAB korporacijos „Matininkai“ parengta Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 10A0-1504-0024 pagrindžia, kad katilinės kompleksas įvertintas rinkos verte atsižvelgiant į tai, kad katilinės kompleksą sudarantis turtas jo buvimo vietoje neturi jokių alternatyvaus panaudojimo perspektyvų, o katilinės kompleksą sudarančio turto panaudojimas kitoje nei jo buvimo vietoje taip pat iš esmės negalimas, nes Lietuvoje yra labai mažai potencialių klientų tokio tipo garo katilams ir didžioji jų dalis jau turi sąlyginai naujas biokuro katilines, kuriose įrengtiems katilams rangovai ir/ar gamintojai paprastai suteikia garantijas.Pareiškėjas 2014 m. kovo 6 d. dviejuose Lietuvos dienraščiuose patalpino skelbimus dėl katilinės komplekso pardavimo, tačiau jokių pasiūlymų iš potencialių pirkėjų negavo. Taigi jis negali panaudoti katilinės komplekso pagal tikslinę paskirtį arba parduoti šio turto ir tokiu būdu bent iš dalies kompensuoti atliktas investicijas ir neabejotinai patyrė realių nuostolių. Sumažinta netesybų dalis nepadengia minimalių nuostolių, patirtų dėl atsakovo netinkamai įvykdytos prievolės.

Atsiliepimas

BAB „Biofuture“ atsiliepime prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarties dalį dėl 1 410 030,36 Eur netesybų panaikinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas, nusprendęs mažinti pernelyg dideles pareiškėjo reikalaujamas netesybas, nutartyje nesiejo netesybų dydžio mažinimo su konkrečiu katilinės ar jos atskiro turto naudojimo laikotarpiu pagal Sutartį. Teismas tik nurodė, kad nuo Sutarties sudarymo iki jos nutraukimo praėjo daugiau nei trečdalis viso laiko, todėl teismas pareiškėjo reikalaujamas netesybas sumažino trečdaliu. Nuo Sutarties sudarymo (2005-05-23) iki jos nutraukimo (2014-11-20) yra praėję kiek daugiau nei 9 metai ir tai faktiškai sudaro daugiau nei trečdalį nuo viso 25 metų sutarties galiojimo laikotarpio. Teismas neturėjo sieti netesybų mažinimo su faktiniu atsakovo katilinės komplekso naudojimo laikotarpiu pagal Sutartį.Pareiškėjas neketino ir niekaip nerealizavo savo teisės pagal Sutartį parduoti katilinę ar jos dalį.Pareiškėjo ataskaita, remiantis kuria jis įrodinėja, kad reikalaujamų netesybų suma laikytina minimaliais nuostoliais, byloje neturi jokios reikšmės. Ataskaitoje turto vertė nustatyta su prielaida, kad katilinės kompleksas bus likviduojamas (ataskaitos 1.7 p.). Pareiškėjas vertinimą atliko tik tam, kad nustatytų, kiek kainuotų katilinės komplekso demontavimas.Katilinės kompleksas gali būti atskiras pirkimo-pardavimo objektas. Be to, ataskaitos duomenimis nustatyta, kad katilinės biokuro katilai, rezerviniai skysto kuro katilai ir kita pagalbinė įranga gali būti demontuojami ir parduodami kaip atskiri katilinės komplekso objektai, ką patvirtina skelbimai dienraštyje „Verslo žinios“ Taigi pareiškėjas, nutraukęs Sutartį, naudojasi teise parduoti jam priklausančią katilinę ar kitą jai priskirtą turtą kaip atskirus objektus ne atsakovui, o tretiesiems asmenims.

Atsiliepimas

UAB „Pramonės energija“ atsiliepime prašo atsakovo BAB „Biofuture“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Pareiškėjas, laikydamasis Sutarties sąlygų, neturėjo teisės (o tuo labiau pareigos) anksčiau laiko, t. y. 2014 m. spalio 15 d. pranešime Nr. 195-10/2014 siūlyti atsakovui įvykdyti sutarties 7.3 punkte numatytus įsipareigojimus. Atsakovas galėjo (ir privalėjo) įsitikinti, kad jis yra atleidžiamas nuo pareigos vykdyti Sutarties 7.4 punkte numatytus įsipareigojimus, taip pat kreiptis į pareiškėją dėl reikalingos įsipareigojimų tinkamam įvykdymui informacijos pateikimo, tačiau elgėsi nesąžiningai ir savo neveikimu tikėjosi išvengti aiškiai apibrėžtos prievolės vykdymo.Pareiškėjas kaip katilinės savininkas siekė pasirūpinti, kad katilinėje būtų elektra, reikalinga būtinosioms reikmėms ir kreipėsi į AB Lesto. Ši aplinkybė neturi jokio sąsajumo su ketinimais dėl katilinės pardavimo AB „Biofuture“.Aplinkybė, kad pareiškėjas viešai paskelbė apie katilinės pardavimą šalies dienraščiuose neturi jokios teisinės reikšmės. Atsakovui laiku neįvykdžius Sutartyje aiškiai apibrėžto įsipareigojimo išpirkti katilinę už Sutarties šalių nustatyta tvarka apskaičiuotą vertę, pagal 7.4 punktą kilo pareiga sumokėti netesybas, o pareiškėjas savo turtu disponuoti nėra suvaržytas. AB „Biofuture“ atstovas teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad joks bankrutuojančios įmonės vadovas tokioje situacijoje nebūtų priėmęs sprendimo sudaryti katilinės pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl net ir tuo atveju, jei pareiškėjas būtų pateikęs atsakovui aiškiai išreikštą pasiūlymą pirkti katilinę, teismas pagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nesuformulavo tinkamo reikalavimo pirkti katilinę, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi, kaip nurodė atsakovas, katilinės jis nebūtų pirkęs.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Atsakovo atskirasis skundas tenkintinas. Pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės

Pareiškėjo kreditorinis reikalavimas atsakovo bankroto byloje yra kildinamas iš Sutarties (t. 1, b. l. 27-48), kuria pareiškėjas (tiekėjas) įsipareigojo tiekti šilumos energiją ir užtikrinti sutartyje nurodytą galią, o atsakovas (vartotojas) įsipareigojo pirkti šilumos energiją, reikalingą gamybiniams poreikiams, patalpų šildymui ir karšto vandens paruošimui, neviršijant sutartyje nustatytos galios (2.1 punktas). Įsipareigojimams pagal Sutartį įvykdyti pareiškėjas įsipareigojo savo sąskaita Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka pastatyti katilinę pagal šalių suderintą projektą. Šalys sulygo ir tai, kad katilinė yra ir išlieka pareiškėjo nuosavybė (2.7 punktas). Sutarties nutraukimą reglamentuoja jos 7 skyriaus nuostatos. Šalys nustatė, kad vartotojas, nutraukus Sutartį 7.2 punktuose nurodytais pagrindais, per 22 darbo dienas įsipareigoja pasirašyti katilinės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią tiekėjas turi teisę parduoti katilinę ar jos dalį vartotojui už katilinės buhalterinę vertę, o vartotojas privalo ją nupirkti (7.3 punktas). Sutarties 7.4 punktas nustato, kad vartotojui nevykdant įsipareigojimo sudaryti katilinės pirkimo-pardavimo sutartį 7.3 punkte nustatytomis sąlygomis, vartotojas privalo sumokėti tiekėjui baudą, lygią katilinės likutinei buhalterinei vertei ir atlyginti tiekėjo nuostolius.

Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybių, kad atsakovas sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, dėl ko susidarė 3 517 361,92 Lt skola bei 226 323,94 Lt delspinigiai (t. 1, b. l. 55-75). Todėl pareiškėjas 2014 m. spalio 15 d. pranešimu Nr. 195-10/2014 informavo atsakovą, kad Sutartis nutraukiama nuo 2014 m. lapkričio 20 d. (t. 1, b. l. 74). Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartimi atsakovui iškelta bankroto byla, paskirtas bankroto administratorius, dėl ko sprendžiamas pareiškėjo kreditorinio reikalavimo, kurį sudaro 1 1018 698,42 Eur skola, 65 771,93 Eur delspinigiai ir 2 136 409,64 Eur netesybos, tvirtinimo klausimas. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo Sutarties 7.3 ir 7.4 punktų pagrindu reikalaujamomis baudinėmis 2 136 409,64 Eur netesybomis.

Dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo

Įstatymas numato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymui (CK 6.156 str. 1 d.). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.). Sutarties nevykdymo teisiniai padariniai – sutartinė civilinė atsakomybė – kyla, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 3 d.).

Jau minėta, kad Sutartis nutraukta nuo 2014 m. lapkričio 20 d. vienašališku pareiškėjo sprendimu dėl atsakovo kaltės šiam vėluojant mokėti už pateiktą energiją (Sutarties 7.2. punktas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, jog pareiškėjas pagrįstai reikalauja netesybų (baudos) už netinkamą Sutarties vykdymą, tačiau, įvertinęs netesybų tikslinę paskirtį, sumažino jų sumą 1/3, t. y. iki 1 410 030,36 Eur sumos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl to, kad bankroto bylos atsakovui iškėlimo faktas neeliminuoja teisinių pasekmių, kurios kyla iš Sutarties iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau nesutinka su išvadomis dėl atsakovo pareigos mokėti pareiškėjui netesybas baudos forma egzistavimo Sutarties 7.3, 7.4 punktų pagrindu.

Sutarties 7.4 punktas nustato, kad „katilinė yra unikaliai suprojektuota ir sumontuota atsižvelgiant į specifinius vartotojo pageidavimus ir yra skirta tik vartotojo poreikiams tenkinti, o katilinės išmontavimas ir gabenimas iš vartotojo teritorijos yra labai brangus, todėl vartotojui nevykdant įsipareigojimo sudaryti katilinės pirkimo-pardavimo sutartį 7.3 punkte nustatytomis sąlygomis, vartotojas privalo sumokėti tiekėjui baudą, lygią katilinės likutinei buhalterinei vertei ir atlyginti tiekėjo nuostolius“. Taigi, iš aptartos sąlygos matyti, kad priešingai nei interpretuoja pareiškėjas bei aiškino pirmosios instancijos teismas, baudos mokėjimas (kaip sankcija) yra numatytas ne dėl Sutarties nutraukimo (esant atsakovo kaltei), o būtent dėl atsakovo įsipareigojimo sudaryti katilinės (jos dalies) pirkimo-pardavimo sutartį nevykdymo, kitaip tariant, pareiga mokėti baudą kyla ne iš Sutarties nutraukimo dėl atsakovo kaltės fakto, o iš atsakovo pareigos sudaryti katilinės (jos dalies) pirkimo pardavimo sutartį po Sutarties nutraukimo pažeidimo fakto. Šiame kontekste teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo nuorodas į Sutarties 7.3.1 punktą – baudą už įsipareigojimo sudaryti katilinės pirkimo pardavimo sutartį numato ne šis, o būtent Sutarties 7.4 punktas, tuo tarpu Sutarties 7.3.1 punktas apibrėžia kainos mokėjimo tvarką katilinės išpirkimo atveju, ką netiesiogiai patvirtina ir Sutarties 7.6 punktas („pagal Sutarties 7.3 punktą vartotojui išperkant katilinę... „). Todėl spręstina, ar atsakovas atliko neteisėtus veiksmus dėl katilinės (jos dalies) neišpirkimo. Byloje pateikta medžiaga, teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia daryti išvadų, jog atsakovas pažeidė Sutarties 7.3 punkte jam numatytą pareigą sudaryti katilinės pirkimo-pardavimo sutartį (CPK 185 str.).

Katilinės (jos dalies) pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sąlygos aptartos 7.3 punkte, kuriame nustatyta: „nutraukus sutartį 7.2 punktuose nurodytais pagrindais, vartotojas per 22 darbo dienas įsipareigoja pasirašyti katilinės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią tiekėjas turi teisę parduoti katilinę ar jos dalį vartotojui už katilinės buhalterinę vertę, o vartotojas privalo ją nupirkti“. Taigi, kaip matyti iš šio (7.3) punkto nuostatos atsakovui nustatytas imperatyvus įpareigojimas sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau pareiškėjo atžvilgiu šio punkto reglamentavimas yra dispozityvus, t. y. pastarajam nustatyta ne „pareiga“, o „teisė“ parduoti Sutartyje įvardintą turtą. Dar daugiau, 7.3 punktu pareiškėjui buvo leista spręsti ir dėl šios teisės įgyvendinimo apimties, nes pagal šio punkto formuluotę jis ne tik gali turto atsakovui neparduoti apskritai, t.y. nesinaudoti jam suteikta teise parduoti turtą atsakovui, bet ir parduoti gali savo nuožiūra nustatyta turto apimtimi – tiek visą katilinę, tiek dėl jos dalį. Vadovaujantis į bylą pateiktu pareiškėjo 2014 m. spalio 15 d. pranešimu, Sutartis laikoma nutraukta nuo 2014 m. lapkričio 20 d., taigi 7.3 punkte nustatytas 22 darbo dienų terminas, įpareigojantis atsakovą sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį baigėsi 2014 m. gruodžio 22 d. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas per šį terminą būtų kokiu nors būdu būtų išreiškęs valią dėl naudojimosi teise parduoti atsakovui visą katilinę ar jos konkrečią dalį. Pareiškėjas ir neneigia aplinkybės, jog neteikė siūlymų (ofertos) atsakovui dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, jo veiksmai leidžia labiau tikėtinai spręsti apie jo ketinimus perleisti katilinę ne atsakovui, o tretiesiems asmenims. Antai, byloje pateiktas 2015 m. kovo 3 d. pareiškėjo direktoriaus įsakymas, organizuoti katilinės komplekso pardavimą (t. 1, b. l. 146), 2015 m. kovo 6 d. dienraščiuose buvo išspausdinti skelbimai dėl garo katilinės pardavimo (t. 1, b. l. 148, 149). Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas teisminį procesą dėl sutarties sąlygų pažeidimo atsakovo atžvilgiu inicijavo dar 2014 m. spalio 15 d. ir prašė išduoti teismo įsakymą dėl skolos ir delspinigių priteisimo (t. 1, b. l. 2), 2014 m. lapkričio 25 d., t.y. jau Sutarčiai esant nutrauktai, ieškiniu pareiškėjas taip pat neprašė baudinių netesybų, o reikalavo tik skolos bei delspinigių priteisimo (t. 1, b. l. 23-25) ir tik po bankroto bylos atsakovui iškėlimo pareiškėjas bankroto administratoriui 2015 m. sausio 19 d. pareiškė kreditorinį reikalavimą ir dėl baudinių netesybų (t. 1, b. l. 107-108). Tokia pareiškėjo pozicija neleidžia spręsti turėjus pagrįstų ketinimų ar, juo labiau, bandymo sudaryti katilinės (jos dalies) pirkimo-pardavimo sutartį būtent su atsakovu. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtina atsižvelgti ir į tai, kad pats pareiškėjas, prašydamas baudos dėl pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo, į bylą pateikė katilinės komplekso likutinės buhalterinės vertės apskaičiavimą, sudarytą tik 2015 m. sausio 19 d. (t. 1, b. l. 36), o terminas įpareigojimui sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį pasibaigė, kaip minėta, dar 2014 m. gruodžio 22 d. Akivaizdu, kad pirkimo pardavimo sutartis gali būti sudaryta tik tuo atveju, jei visų pirma pats pardavėjas išreiškia iniciatyvą parduoti konkretų turtą konkrečiomis sąlygomis, tuo tarpu pirkėjas vienašališkai tokios sutarties bet kokiu atveju sudaryti negali. Taigi, atsakovas, pareiškėjui ne tik nenurodžius nė vienos iš pirkimo-pardavimo sutarties esminių sąlygų – kainos bei dalyko (visos katilinės ar jos dalies perleidimo), bet ir nepareiškus valios dėl turto pardavimo atsakovui apskritai, negalėjo vienašališkai įvykdyti Sutarties 7.3 punkte nustatyto įpareigojimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį per šiame punkte nustatytą terminą. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo ir pirmosios instancijos teismo argumentu, kad aptariamos atsakovo pareigos pažeidimą patvirtina bylos nagrinėjimo metu atsakovo administratoriaus pareikšta nuomonė, jog atsakovas katilinės nebūtų pirkęs, nes šiuo atveju sprendžiama, ar pareiga sudaryti turto pardavimo - pirkimo sutartį per 22 dienas po Sutarties nutraukimo buvo pažeista, o ne tai, kas būtų buvę, jei pareiškėjas būtų pasinaudojęs turto pardavimo atsakovui teise Sutartyje numatytomis sąlygomis. Juo labiau, kad bauda yra numatyta ne už atsisakymą išpirkti turtą apskritai, o būtent už įsipareigojimo nevykdymą sudaryti pirkimo pardavimo sutartį Sutarties 7.3 punkte numatytomis sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo reikalavimą atsakovui dėl baudinių netesybų, iš esmės analizavo tik pastarajam Sutartyje nustatytus įsipareigojimus, tačiau nevertino, ar jie paties pareiškėjo veiksmų kontekste turėjo būti vykdomi, ir vien tik dėl to, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovo bankroto administratorius nurodė, kad atsakovas nebūtų pirkęs katilinės, teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo veiksmai nesuformuluojant pasiūlymo nėra reikšmingi.

Įvertinusi nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad atsakovas pažeidė nustatytą pareigą– įsipareigojimą sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį Sutarties 7.3 punkte nurodytomis sąlygomis, dėl ko pagal Sutarties nuostatas kiltų sutartinė civilinė atsakomybė. Todėl pareiškėjas neįgijo teisės reikalauti iš atsakovo sumokėti Sutartyje numatytas netesybas baudos forma. Dėl to skundžiamos nutarties dalis, kuria iš dalies buvo patenkinta ši pareiškėjo kreditorinio reikalavimo dalis, naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, šią reikalavimo dalį atmetant (CPK 330 str., 337 str. 1 d. 4 p.). Pastebėtina, kad tai nepanaikina pareiškėjo teisės reikalauti nuostolių, kilusių dėl atsakovo kaltės nutraukus Sutartį, atlyginimo bendraisiais įstatyme nustatytais pagrindais (CK 6.221 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1, 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį), paskirsto bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, o taip pat išsprendžia bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme klausimą (CPK 93 str. 5 d., 98 str. 3 d.).

Atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 1 815 Eur išlaidų už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą bei tripliką dėl pareiškėjo kreditorinio reikalavimo (t. 1, b. l. 143-145). Kadangi kreditorinis reikalavimas tenkintas iš dalies, atsakovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, kompensuotinos atitinkamai netenkinta (66 proc.) dalimi (CPK 98 str. 1 d.).

Atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepagrįstas tokių išlaidų faktą bei dydį patvirtinančiais įrodymais, todėl negali būti tenkinamas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartį pakeisti: nutarties dalį dėl uždarosios akcinės bendrovės „Pramonės energija“ 1 410 030,36 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo panaikinti ir šį reikalavimą atmesti.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Pramonės energija“ (juridinio asmens kodas 300073802) 1 198 (vienas tūkstantis vienas šimtas devyniasdešimt aštuoni) Eur bylinėjimosi išlaidų bankrutuojančiai akcinei bendrovei „Biofuture“ (juridinio asmens kodas 300515042).

Teisėjai Konstantinas GurinasAlvydas PoškusEgidija Tamošiūnienė