Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2020-07-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A17.-194-963/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-07-31
Bylos Nr.
A17.-194-963/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01800-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Nutraukti bylą.
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė (pirm.)
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A17.-194-963/2020
Proceso Nr. 4-06-3-01800-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 18.13.; 21.3.3.; 21.9.9.; 21.9.10.; 21.9.11.; 21.11.3.;
Registro objektas ROIK: 19103147849(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. liepos 31 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, gyvenamąją vietą deklaravusiai ir faktiškai gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. L. 2019 m. lapkričio 14 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji 2019 m. birželio 14 d. 5.58 val., (duomenys neskelbtini), suprasdama, kad policijos pagalba nereikalinga ir būdama įspėta dėl nereikalingo policijos kvietimo, iškvietė policiją adresu (duomenys neskelbtini), pranešdama, kad kaimynai garsiai vaikšto, piktybiškai tranko durimis, ji girdi kojų dundesius, negali miegoti. D. L. kaimynų kojų žingsnius girdi dėl prastos garso izoliacijos. Jokių tyčinių veiksmų, kuriais būtų siekiama sutrikdyti asmenų ramybę ir poilsį, kaimynai neatlieka. Atvykę policijos pareigūnai triukšmo negirdėjo. Tokiu būdu D. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 493 straipsnio 2 dalį.

Į teismo posėdį 2020 m. liepos 23 d. 13.30 val. D. L. neatvyko, 2020 m. liepos 23 d. pateikė prašymą nagrinėti jos bylas jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Pažymėtina, kad administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Nagrinėjant galimą nusižengimą, yra būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. D. L. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

ANK 493 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą, žinant, kad pagalba nereikalinga. Ginčo dėl to, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2019 m. birželio 14 d. 5.58 val. iškvietė policiją, nėra, tačiau D. L. tvirtinimu pareigūnų iškvietimas nebuvo melagingas. Teismo posėdyje šioje administracinio nusižengimo byloje, vykusiame 2019 m. lapkričio 27 d., D. L. kaltės nepripažino, teigė, kad policijos pareigūnus kvietė pagrįstai, o kaimynai iš tikrųjų anksti ryte garsiai trepsėjo kojomis, taip trukdydami jai ilsėtis. Pažymėtina, kad ANK 493 straipsnio 2 dalis saugo normalų specialiųjų tarnybų, taip pat ir policijos, darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą.

Minėti išaiškinimai aktualūs, sprendžiant dėl asmens patraukimo atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos, visgi, negali būti aiškinamos plečiamai, todėl ANK 493 straipsnio 2 dalyje pateikta formuluotė „suprasdama, kad pagalba nereikalinga“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip tikrovės neatitinkantis pranešimas, melagingas pranešimas. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį negalima. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad 2019 m. birželio 14 d. 5.58 val. D. L. iškvietė policiją, pranešdama, kad adresu (duomenys neskelbtini), kaimynai garsiai vaikšto, piktybiškai tranko durimis, ji girdi kojų dundesius, negali miegoti (b. l. 12). Atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad joks triukšmas iš 49 buto nesklinda. Iš 49 buto išėjęs vyras paaiškino, kad ruošiasi į darbą. (b. l. 18-19).

Taip pat ankstesniame posėdyje, vykusiame 2019 m. gruodžio 4 d., liudytoja V. Z., neigė 2019 m. birželio 14 d. apie 6.00 val. tyčia triukšmavusi. Paaiškino, kad kartu su sutuoktiniu anksti keliasi, ruošiasi į darbą. D. L. nuolat kviečia policijos pareigūnus dėl neva jų keliamo triukšmo, bet ji, liudytoja, bausta dėl to nebuvo. Teigia, kad D. L. trukdo absoliučiai visi garsai. Teisme apklaustas liudytojas policijos pareigūnas N. M. paaiškino, kad D. L. nuolat skundžiasi dėl kaimynų garsaus vaikščiojimo, kitų jų skleidžiamų garsų. Visi jos pareiškimai nepasitvirtino, nustatyta, kad kaimynų vaikščiojimas jos bute girdimas dėl prastos garso izoliacijos, todėl D. L. buvo oficialiai įspėta, kad jeigu ateityje kvies policiją dėl iš kaimynų buto sklindančių tabako dūmų ar kitų kvapų, bute veikiančio gartraukio, jų vaikščiojimo virtuvėje, kalbėjimo, jai bus skiriama administracinė nuobauda. Pagal D. L. 2019 m. birželio 14 d. iškvietimą triukšmas nepasitvirtino. Į įvykio vietą nuvykę policijos pareigūnai nurodė, kad jokio triukšmo negirdėjo.

Vien ta aplinkybė, kad 2019 m. birželio 14 d. atvykus policijos pareigūnams 6.08 val. nebuvo nustatytas triukšmo faktas, nesuteikia pagrindo daryti kategoriškos išvados, jog 2019 m. birželio 14 d. 5.58 val. D. L. negirdėjo triukšmo, sklindančio iš virš jos gyvenančių kaimynų buto Nr. 49, ir tai, kad D. L., 2019 m. birželio 14 d. 5.58 val. skambindama į BPC ir kviesdama policijos pareigūnus, žinojo, kad pagalba jai nėra reikalinga, t. y. policijai pranešė apie tikrovėje neegzistuojančias aplinkybes. Priešingai, D. L. tvirtina, kad ji kvietė policijos pagalbą, nes jai tuo metu ši pagalba buvo būtina. Iš anksto asmeniui negali būti žinoma, koks sprendimas bus priimtas dėl neva kaimynų sukelto triukšmo, ar bus atliekamas tyrimas. Draudimas kreiptis pagalbos, kai asmeniui tokia pagalba, jo nuomone, yra reikalinga, reikštų asmens konstitucinių teisių suvaržymą.

Vien ta aplinkybė, jog D. L. bute kaimynų keliamas triukšmas girdisi dėl prastos garso izoliacijos, savaime nereiškia, kad D. L. tokio triukšmo negirdėjo ir jai pagalba buvo nereikalinga. Pažymėtina, jog, sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, svarbu, kaip įvykio aplinkybes suvokia atsakomybėn traukiamas asmuo. Nagrinėjamu atveju D. L. tiek įvykio dieną atvykus pareigūnams, tiek ankstesniame posėdyje, vykusiame 2019 m. lapkričio 27 d., tvirtino, jog policijos pareigūnų melagingai nekvietė, o kaimynai iš tiesų kėlė triukšmą. Šiuo atveju taip pat yra reikšmingi D. L. parodymai apie tai, jog kaimynai triukšmą kelia ne pirmą kartą, dėl ko esant panašioms aplinkybėms ar D. L. jas suvokiant kaip panašias, ar analogiškas, ji dėl susijaudinimo ir įtampos galėjo neteisingai suprasti ir įvertinti įvykio aplinkybes. Ankstesnės patirtys galbūt lemia pernelyg jautrią reakciją, sustiprina galimo triukšmo kilimo pavojaus suvokimą ir vertinimą. Šiuo atveju nenustatyta, kad D. L. kvietė policijos pagalbą tyčia, sąmoningai telefonu nurodydama melagingą informaciją, kuri neatitinka tikrovės.

Byloje esančiame 2020 m. gegužės 12 d. – birželio 2 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-62/2020 konstatuota, kad nėra duomenų, jog D. L. byloje nagrinėjamo įvykio metu, t.y. 2019 m. birželio 14 d., būtų sirgusi psichikos sutrikimu, neserga ir šiuo metu, ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Manytina, jog D. L. galėjo netinkamai įvertinti susiklosčiusią situaciją, per jautriai reaguoti ir klaidingai vertinti susiklosčiusią situaciją, kaimynų bute girdimus garsus. Kiekviena versija turi būti nuodugniai ištirta ir patikrinta, o kilę prieštaravimai ir abejonės turi būti pašalinti. Nesant galimybės jų pašalinti – laikomasi in dubio pro reo principo ir visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai. Administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, nagrinėjamu atveju, D. L. įsitikinimas pranešimo teisingumu nėra paneigtas, tai reiškia, jog byloje neįrodyta administracinio nusižengimo sudėties subjektyvioji pusė – tyčia, kuri yra būtinas nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnyje, požymis. Nesant nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, sudėties, administracinio nusižengimo byla nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas, konstatuoja, kad šiuo atveju D. L. įsitikinimas pranešimo teisingumu nėra paneigtas, tai reiškia, jog byloje neįrodyta administracinio nusižengimo sudėties subjektyvioji pusė – tyčia, kuri yra būtinas nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnyje, požymis. Nesant nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, sudėties, administracinio nusižengimo byla D. L. atžvilgiu, padarius administracinį nusižengimą, nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

administracinio nusižengimo teiseną D. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalį, nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė