Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su nuteistojo A. G. ir jo gynėjo advokato Ramūno Girevičiaus kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nuosprendžio bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 22 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis A. G. ir jo gynėjas prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir bylą A. G. atžvilgiu nutraukti, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 3 dalį) ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl to nepagrįstai konstatavo, kad A. G. padarė veikas, turinčias BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymių. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 5 dalį, in dubio pro reo principą, o apeliacinės instancijos teismas – ir BPK 324 straipsnio 6 dalį, 320 straipsnio 3 dalį, 332 straipsnio 3, 5 dalis.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis, 376 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai tinkamai neįvertino specialisto išvados sąlyginio pobūdžio ir išvadą surašiusios specialistės D. B. paaiškinimų, o teisminio nagrinėjimo metu ištirti liudytojų parodymai specialisto išvadą paneigia, be to, nesutinkama su skundžiamuose teismų sprendimuose nurodytais teiginiais, kad iš esmės visi teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus dėl jiems grynaisiais išmokėto darbo užmokesčio. Kasatoriai kelia versiją, kad liudytojams, buvusiems UAB „A.“ darbuotojams, buvo oficialiai mokami grynieji pinigai pagal kasos išlaidų orderius, o liudytojai galimai neprisiminė apie jų pasirašytus apskaitos dokumentus. Be to, kasaciniame skunde teigiama, kad teismai išvadas darė, nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, prieštaravimams pašalinti, nepaskyrė naujų ekspertinių tyrimų. Kasaciniame skunde netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas siejamas su kasatorių nuomone, kad byloje nesurinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Taigi netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas grindžiamas ne teismų galimai padarytomis teisės aiškinimo ir taikymo klaidomis, bet nesutikimu su įrodymų (liudytojų parodymų, specialistės paaiškinimų, specialisto išvados) vertinimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o tokie teiginiai nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Be kita ko, kasacinio apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas yra ne bet kokie BPK reikalavimų pažeidimai, o tik esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju įrodymų vertinimo tinkamumą pagal nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus patikrino apeliacinės instancijos teismas. Kasacinio skundo teiginiai dėl nurodomų apeliacinės instancijos teismo padarytų baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimų yra iš esmės deklaratyvūs. Nors skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalį, nes prieštaravimams pašalinti neatliko įrodymų tyrimo, tačiau, kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo turinio, gynyba ir neprašė atlikti įrodymų tyrimo (9 t., b. l. 75). Kasaciniame skunde pateikti argumentai neduoda pagrindo manyti, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo esminių apeliacinio skundo argumentų, o šio teismo išvados yra neteisėtos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo A. G. ir jo gynėjo advokato Ramūno Girevičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.