Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų: Reginos Majauskienės ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, gynėjai advokatei A. V., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo J. Š., gim. (duomenys neskelbtini) Trakuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nevedusiam, nedirbančiam, neteistam, įtariamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 22 str., 129 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š., būdamas nepakaltinamoje būsenoje, tai yra negalėdamas suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti dėl lėtinio psichikos sutrikimo - paranoidinės šizofrenijos, 2012-03-06 apie 11 val. Marijampolės (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios(duomenys neskelbtini), Marijampolėje, parke, prie stadiono ribos, viešoje vietoje, turėdamas tikslą atimti gyvybę G. L., tyčia dviem peiliais sudavė mažiausiai dvylika smūgių šiam į galvą, nugarą, kairę ranką, kairę koją, tuo padarė G. L. durtines-pjautines žaizdas galvoje, veide, nugaroje, kairėje rankoje, kairėje kojoje, kas sukėlė hemoraginį šoką, mažakraujystę po nukraujavimo, tačiau veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusysis G. L. jam aktyviai pasipriešino, o įvykio vietoje buvę K. B. ir B. S. sutrukdė tęsti smurto veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Tai, kad J. Š. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką patvirtina nukentėjusiojo G. L. parodymai, liudytojo K. B. parodymai, juos patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos V. T. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, asmens atpažinimo protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktiniai įrodymai ir jų apžiūros protokolai, specialisto išvada dėl G. L. padarytų kūno sužalojimų, ekspertizės aktas, ekspertės J. D. paaiškinimai, kiti byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusysis G. L. teismo posėdžio metu parodė, kad jis ėjo iš poliklinikos į ligoninę, tai buvo 2012 m. kovo 6 d. apie 11 val. Marijampolėje praėjo Vilkaviškio tiltą ir ėjo Poezijos parkelio link. Jam praėjus pro tiltą jį puolė iš nugaros, pirma dūrė į nugarą, po to į rankas, į kojas, jis pradėjo priešintis rankomis ir kojomis, atėmė vieną peilį, kitą peilį išspyrė kitas žmogus. Po to Š. pabėgo ant tilto, atvyko policiją, užpuolikas įšoko į Šešupę. Jį ištraukė iš vandens atgaivino ir nuvežė į ligoninę, liko per plauką gyvas. Pradžioje negalėjo pajudinti rankos, negalėjo net atsisėsti. Buvo padaryta 12 dūrių. Daktarė sakė, kad gerai, kad buvo šalia ligoninės, nes greičiausiai būtų nespėję išgelbėti. Buvo visas kraujuotas.

Nukentėjusysis G. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-03-06 ryte jis Šešupės upės pakrante iš Marijampolės poliklinikos ėjo į Marijampolės ligoninę. Praėjęs po tiltu, esančiu Vilkaviškio gatvėje, Marijampolėje, įėjo į Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos parką. Čia prie jo prisiartino nepažįstamas vaikinas, kuris abiejose rankose laikė po peilį. Tas vaikinas iš karto sudavė stiprius smūgius peiliais jam į galvą, kaklą, krūtinę, nugarą. Jis susigrūmė su užpuoliku, ėmė garsiai šauktis pagalbos. Grumtynių metu jis išmušė vaikinui iš rankos vieną peilį, abu pargriuvo ant žemės. Netrukus prie jo ir užpuoliko pribėgo nepažįstamas vyriškis, kuris jį apgynė. Vaikinas nuo jo pasitraukė, nubėgo ant tilto. Tada, pamatęs atvykusius policijos pareigūnus, šis nušoko nuo tilto į upę. Vaikino sulaikymo momento jis nematė, nes iki to laiko buvo išvežtas greitosios pagalbos darbuotojų į ligoninę. Smūgių sudavimo metu vaikinas nieko nesakė, jokių jo daiktų nepaėmė (t. 1, b.l. 17-18).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 323/12(09) nurodyta, kad G. L. konstatuotos durtinės-pjautinės žaizdos galvoje, veide, nugaroje, kairėje rankoje ir kairėje kojoje, hemoraginis šokas, mažakraujystė po nukraujavimo. Sužalojimai padaryti dvylika poveikių smailiu aštriu duriančiai-pjaunančio tipo įrankiu. Sužalojimai padaryti galimai 2012-03-06, artimu laiku. Konstatuoti sužalojimai, tiek vertinant atskirai, tiek visumoje, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Voke Nr. 1 esančio buitinio peilio ilgis 32,5 cm, geležtės ilgis 20,6 cm, voke Nr. 2 išlikusio buitinio peilio, kurio geležtės dalis nulaužta skersai, ilgis 20 cm, geležtės ilgis 8 cm, vokelyje Nr. 4 vienos geležtės dalies ilgis 3,5 cm, kita dalis 6,5 cm, vokelyje Nr. 5 geležtės dalis, kurios ilgis 2 cm (t. 1, b.l. 21-22).

Liudytojas K. B. bylos nagrinėjimo teisme metu teismui parodė, kad šių metų kovo 6 d. prie Vilkaviškio tilto, jis su moterimi buvo nusiųsti dirbti viešuosius darbus, rinko šakas, tvarkė aplinką. Moteriškė nuėjo atlikti gamtinius reikalus, o jis liko toliau rinkti šakas. Išgirdo riksmą ,,Žmonės padėkit“, atsisukęs pamatė, kad nuo jo gal apie 200 metrų atstumu, prie upės grumiantis du vyrus, jis nubėgo padėti. Nukentėjusysis ir kaltinamasis sukosi kūlversčiais, abu murzini ir kruvini, atėmė vieną peilį iš kaltinamojo ir numetė jį link medžių. Nukentėjusysis buvo užgriuvęs ant kaltinamojo, todėl jis matė tik vieną peilį. Kaltinamajam užmynė su koja ant rankos ir atėmė peilį. Priėjo moteriškė, liepė jai skambinti policijai. Atsisukęs pamatė, kad nukentėjusysis guli ant žemės, o kaltinamasis nubėgo ant tilto. Tuo metu atvažiavo policija. Kaltinamasis pamatęs policiją nušoko nuo tilto į upę.

Liudytojas K. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-03-06 nuo 9 val. su B. S. dirbo viešuosius darbus Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos parke. Apie 11 val. B. S. nuėjo į tualetą, o jis parke rinko medžių šakas. Tuo metu pro šalį ėjo nepažįstamas pagyvenęs vyriškis, su kuriuo trumpai pasikalbėjo apie viešuosius darbus. Tas vyriškis nuėjo link tilto, o jis toliau dirbo. Netrukus išgirdo pagalbos šauksmą ir netoliese pamatė ant žemės besigrumiančius du vyriškius. Vienas iš jų, vyresnis, buvo tas pats vyriškis, su kuriuo prieš tai kalbėjo. Antras vyriškis, jaunesnis, buvo apsirengęs tamsios spalvos striuke su gobtuvu, turėjo šviesiai mėlynos spalvos kuprinę. Kai jis prisiartino, vyresnis vyriškis buvo užgulęs jaunesnį vyriškį, o šis kairėje rankoje laikė didelį virtuvinį peilį. Vyresnis vyriškis sušuko, kad buvo užpultas, kad užpuolikas turi du peilius. Vyresnis vyriškis buvo kruvinas, žolė šalia grumtynių vietos taip pat buvo kruvina. Jis koja prispaudė prie žemės jaunesnio vyriškio rankos riešą ir rankomis ištraukė iš šio rankos virtuvinį peilį. Tą peilį numetė prie medžio. Tada sušuko pareinančiai B. S., kad ši iškviestų policijos pareigūnus. Tuo metu jaunesnis vyriškis nustūmė nuo savęs vyresnį vyriškį ir nuėjo prie tilto. Po to užlipo laiptais ant tilto, užsidėjo ant galvos gobtuvą. Netrukus, atvykus policijos pareigūnams, jaunesnis vyriškis nušoko nuo tilto į upę. Policijos pareigūnai šį ištraukė iš vandens kitame upės krante. Grumtynių vietoje jis matė peilį nulaužta geležte ir nulūžusios geležtės dalis. Smūgių sudavimo peiliu nematė (t. 57-59)

Savo parodymus K. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 60-67).

Byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti teismo posėdyje dėl svarbios priežasties (išvyko gyventi į užsienį) nedalyvavusios liudytojos V. T. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. T. parodė, kad 2012-03-06 apie 11 val. Vilkaviškio gatvėje, Marijampolėje, pastebėjo ant laiptų, vedančių link Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos parko, stovintį nepažįstamą jaunuolį. Jis dėvėjo tamsiai mėlynos spalvos striukę, juodos spalvos sportines kelnes, pilkos spalvos megztą kepurę. Vaikinas turėjo kuprinę. Tuo metu laiptų apačioje ėjo nepažįstamas vyresnio amžiaus vyriškis. Jaunuolis skubiai nulipo laiptais žemyn ir prisiartino prie to vyriškio. Tada jaunuolis ištraukė savo rankas iš striukės kišenių, sugriebė vyriškio kairį petį ir, dešinėje rankoje laikydamas peilį, smogė juo į nugarą. Po suduoto smūgio vyriškis nukrito ant žemės. Jaunuolis suėmė vyriškį už drabužių ir ėmė tempti šį link medinio bokštelio. Ji išsigandusi parbėgo namo, pranešė apie įvykį policijai. Iš savo namų kiemo matė, kad jaunuolis buvo užgulęs vyriškį, darė kažkokius judesius. Tiksliai nurodyti jaunuolio veiksmų negali, negalėjo jų gerai matyti dėl vizualinių kliūčių. (t. 1, b.l. 68)

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytoja V. T. atpažino J. Š. (t. 1, b.l. 69-72).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Š. parodė, kad sūnus grįžo iš Anglijos rugsėjo ar spalio mėnesį. Jis grįžo į Lietuvą, kadangi susipyko su panele. Jam pasiūlė apsigyventi Marijampolėje, Pradžioje neatrodė, kad su juo sunku susikalbėti. Nuvykus į Marijampolę jam ir jo broliui pasirodė J. keistas, kadangi jis su jais nenorėjo kalbėti. Jam kilo mintis, kad sūnus gal serga, arba naudoja narkotikus. Pasiūlė kreiptis pas gydytoją, tačiau jis į tai nieko neatsakė. Jis pasikeitė po grįžimo iš Anglijos. Jam jo brolis sakė, kad jis kažkoks keistas, sakė, kad J., iš ,,Facebook“ ištrynė visus draugus, su juo taip pat nebendrauja. Sūnus pas psichiatrus nesilankė. Anksčiau jokios diagnozės nustatyta nebuvo, jis buvo normalus vaikas, išskirtinis nebuvo.

2012-03-06 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad Marijampolės (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios(duomenys neskelbtini), Marijampolėje, parke, prie stadiono ribos, buvo rasta grumtynių vieta, iš kurios paimtas peilis su sutepimais, panašiais į kraują, peilis su nulūžusia geležte, trys peilio geležtės nuolaužos ir peilio plastikinės rankenos nuolauža, keturi į kraują panašių sutepimų pavyzdžiai, megzta juodos spalvos kepurė, megzta pilkos spalvos kepurė (t. 1, b.l. 5-12).

2012-03-06 daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad iš VšĮ Marijampolės ligoninės priėmimo skyriaus buvo paimti G. L. priklausantys drabužiai: striukė, megztinis, marškiniai, kelnės, marškinėliai, apatinės kelnės, kelnaitės (t. 1, b.l. 25).

2012-03-26 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad striukės, megztinio, marškinių, kelnių, marškinėlių, apatinių kelnių konstatuoti daugybiniai mechaniniai pažeidimai, sutepimai, panašūs į kraują (t. 1, b.l. 27-28).

2012-03-06 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad 2012-03-06 11 val. 10 min. VšĮ Marijampolės GMPS medikus telefonu iškvietė policijos budėtojas. Kortelėje nurodyta, kad įvykio vietoje rastas G. L., jog nepažįstamo asmens buvo sužalotas peiliu (t. 1, b.l. 118).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-27/2012 nurodyta, kad J. Š. veikos padarymo metu (2012-03-06) sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija; negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu jis serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija; negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; negali duoti parodymų. J. Š. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis. J. Š. elgesys neprognozuojamas, jis yra socialiai pavojingas (t. 1, b.l. 160-167).

Teismo posėdyje ekspertė J. D. teismui paaiškino, kad J. Š. nusikaltimo padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jis ir dabar serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali duoti parodymų ikiteisminio tyrimo metu. Jam rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis, tai yra Rokiškyje. Jam nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje, nes tai gali pabloginti jo psichikos būklę. Nusikaltimo padarymo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jam buvo klausos haliucinacijos, ilgą laiką nešiojosi peilius, šios ligos pasėkoje jis padarė nusikaltimą. Motyvų jam tai daryti nebuvo, jam tai padaryti liepė balsai jo galvoje, jis aiškindavo, kad į jį įlįsdavo kažkas ir darydavo veiksmus kurių jis nenorėdavo daryti. Pas jį buvo ir baimė, ir įtampa, jo liga galėjo sąlygoti tuos veiksmus, agresyvumą. Ekspertai vertino kompleksiškai ligos dinamiką, jis nė karto nesigydė. Jam reikalingas ilgalaikis gydymas. Bendro stebėjimo stacionare nebūtų pasiekti gydymo tikslai. Ekspertė šios ligos negali prognozuoti, kadangi neaišku, kaip pasiduos ši liga gydimui. Bus viskas stebima dinamikoje. Komisija sprendžia ar pasiduoda gydimui. Gydymui reikia metų ar dviejų

J. Š. neteistas (t. 1, b.l. 125), vienerių metų laikotarpyje iki veikos padarymo administracine tvarka nebaustas (t. 1, b.l. 126-127), priklausomybės ligų ir psichikos sveikatos centruose neregistruotas (t. 1, b.l. 130, 131, 133).

2012-03-06 11 val. 10 min. J. Š. laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. numatyta tvarka (t. 2, b.l. 1); 2012-03-07 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi jam skirta kardomoji priemonė suėmimas trijų mėnesių laikotarpiui (t. 2, b.l. 23-24); 2012-06-04 ši kardomoji priemonė pratęsta trims mėnesiams, iki 2012-09-07. (t. 2, b.l. 28-29). Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas byloje buvo pradėtas 2012-06-26 (t. 1, b.l. 1, 2); 2012-06-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi J. Š. perkeltas iš VTP prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę (t. 1, b.l. 171-172).

Teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad J. Š. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 22 str., 129 str. 1 d., t. y. jis durdamas peiliais, pasikėsino tyčia nužudyti nukentėjusįjį G. L..

Valstybinis kaltintojas J. Š. veiką kvalifikavo pagal BK 22 str., 129 str. 2 d. 8 p. kaip pasikėsinimą nužudyti iš chuliganiškų paskatų. Bylą nagrinėjantis teismas su tokia veikos kvalifikacija nesutinka. BK 129 str. 2 d. 8 p. inkriminuojamas tik nustačius, kad nužudymo motyvas – būtent chuliganiškos paskatos. Nenustačius šio motyvo, inkriminuoti šį punktą nėra pagrindo. J. Š. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl neturėjo aiškaus motyvo nužudyti iš chuliganiškų paskatų (aiškaus visuomenės negerbimo, moralės normų niekinimo motyvais). Šiuo atveju neužtenka vien tik objektyvių J. Š. veiksimų įvertinimo. Teismas iš J. Š. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos aprašymo šalina tai, kad J. Š. veiką padarė be jokios dingsties, nes tuo valstybinis kaltintojas grindžia pasikėsinimą nužudyti iš chuliganiškų paskatų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 ,,Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 6 punkto 2 dalyje išaiškinta, kad veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti. Minėto nutarimo 6 punkto 4 dalyje nurodyta, jog apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia, atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą ir po jo padarymo.

Teismas J. Š. veiką kvalifikuoja pagal BK 22 str. 129 str. 1 d., kaip pasikėsinimą nužudyti kitą žmogų, vertindamas J. Š. objektyvius veiksmus: J. Š. naudojo du buitinius peilius, kurių geležtės dydis apie 20 cm ilgio, pirmus smūgius peiliu nukentėjusiajam sudavė į nugarą, nukentėjusiajam pasipriešinus J. Š. toliau bandė suduoti ir sudavė smūgius peiliais, viso sudavė nemažiau 12 smūgių peiliu, iš kurių jis sudavė smūgius peiliais ir į gyvybiškai svarbias kūno vietas – nugarą, galvą. J. Š. savo veiką nutraukė tik dėl nukentėjusiojo G. L. aktyvaus pasipriešinimo, kuris sulaužė vieną peilį ir liudytojo K. B. veiksmų, kuris atbėgo į pagalbą nukentėjusiajam ir atėmė iš J. Š. kitą peilį. Tokie J. Š. aktyvūs ir intensyvūs veiksmai rodo, kad J. Š. siekė nužudyti nukentėjusįjį. J. Š. veikė tikslingai ir kryptingai. Padarytų kūno sužalojimų laipsnį, pavojingos veikos pasekmes galėjo sumažinti nukentėjusiojo drabužiai: dirbtinės odos striukė, megztinis, džinsinės kelnės. Nenutraukus J. Š. intensyvios pavojingos veikos jis nužudytų nukentėjusįjį G. L.. Vertinant visas šias aplinkybes darytina išvada, kad J. Š. siekė būtent nužudyti nukentėjusįjį, o ne jį sužaloti.

J. Š. nurodytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas. VTP tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-27/2012 nurodyta, kad J. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu J. Š. sirgo ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu, dėl kurio baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

LR BK 17 str. nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

Byloje nustatyta, kad J. Š. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str., 129 str. 1 d., padarė būdamas nepakaltinamas ir jis neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam taikytina LR BK 98 str. 1 d. 3 punkte numatyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. J. Š. negali būti taikomas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis, nes ekspertai padarė išvadą, kad įvykdytas sunkus nusikaltimas, J. Š. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, jo elgesys neprognozuojamas, jis yra socialiai pavojingas ir dėl to jam rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis.

Nukentėjusiojo G. L. pateiktas civilinis ieškinys dėl 300 litų dydžio turtinės ir 10 000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 23), paliekamas nenagrinėtu.

LR BPK 109 straipsnis reglamentuoja, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. LR baudžiamojo kodekso 15 ir 16 straipsniai, apibūdinantys nusikalstamų veikų rūšis, numato, kad veikos pripažįstamos nusikalstamomis, jei jas darantis asmuo suvokė savo veikų pavojingą pobūdį arba bent jau numatė ar pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti veikimo ar neveikimo padarinius. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad J. Š. veikos padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Todėl nėra pagrindo šioje byloje taikyti LR BPK 109 straipsnio nuostatų ir nagrinėti pareikštą civilinį ieškinį. Nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nėra tokias pat teisines pasekmes sukeliantis procesinis sprendimas - išteisinamasis nuosprendis, kai kaltinamasis išteisinamas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, tačiau LR baudžiamojo proceso kodeksui nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo, šiuo atveju taikytina artimiausia teisės norma, t.y. LR BPK 115 str. 3 d. 2 punktas ir civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Daiktai, turintys reikšmės veikai tirti ir nagrinėti, kurie yra saugomi Marijampolės apskrities VPK daiktų saugojimo patalpose (t.1, b.l. 14, 50-51), sunaikintini. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403, 404 straipsniais, nutaria :

Rezoliucinė dalis

J. Š. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Iki šios nutarties įsiteisėjimo J. Š. laikyti Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Nukentėjusiojo G. L. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Daiktus, turinčius reikšmės veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Marijampolės apskrities VPK patalpose (peilis su sutepimais, panašiais į kraują, peilis su nulūžusia geležte, trys peilio geležtės nuolaužos ir peilio plastikinės rankenos nuolauža, keturi į kraują panašių sutepimų pavyzdžiai, megzta juodos spalvos kepurė, megzta pilkos spalvos kepurė, nukentėjusiojo G. L. striukė, megztinis, marškiniai, kelnės, marškinėliai, apatinės kelnės, kelnaitės) sunaikinti.

Nutartis asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiojo, jo atstovo ir prokuroro per 20 dienų gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.