- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-01
- Bylos Nr.
- 2S-914-527/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06298-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- G. O. A.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės G. O. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14355-638/2014 pagal ieškovės 32-osios butų savininkų bendrijos ieškinį atsakovei G. O. A. dėl įsiskolinimo bendrijai priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
ieškovė ieškinyje (b. l. 25–27) prašė priteisti iš atsakovės 5 355,39 Lt skolą ir delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014-11-13 sprendimu (b. l. 101–104) ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės ieškovei 5 355,39 Lt (kas atitinka 1 551,03 Eur) skolą ir delspinigius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-04-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 461 Lt (kas atitinka 133,51 Eur) bylinėjimosi išlaidų bei valstybei 16 Lt (kas atitinka 4,63 Eur) pašto išlaidų.
Šalies argumentai
Atsakovė 2014-12-15 pateikė apeliacinį skundą (b. l. 105–110), kuriame prašė Kauno apylinkės teismo 2014-11-13 sprendimą panaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014-12-17 nutartimi (b. l. 112) nustatė atsakovei 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 160 Lt (kas atitinka 46,33 Eur) žyminį mokestį.
Kauno apylinkės teismas 2015-01-14 nutartimi (b. l. 116) atsakovės apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad teismo 2014-12-17 nutartis dėl apeliacinio skundo trūkumų pašalinimo atsakovei buvo siųsta du kartus tuo pačiu adresu, kaip ir visi kiti procesiniai dokumentai – (duomenys neskelbtini), tačiau grąžinti teismui su žyma „neatsiėmė“. CPK 121 straipsnio 1 dalis įpareigoja dalyvaujantį byloje asmenį nedelsiant pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Teismas pažymėjo, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d.). Teismas sprendė, kad atsakovei buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, tačiau jai įteikti šios nutarties nėra galimybės, todėl atsakovės apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
II. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovė atskirajame skunde (b. l. 119–121) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-01-14 nutartį ir užtikrinti konstitucinę teisę kreiptis į teismą. Atsakovė, 2015-01-16 gavusi Kauno apylinkės teismo 2015-01-14 nutartį ir sužinojusi apeliacinio skundo trūkumus, juos pašalino per nustatytą terminą, t. y. 2015-01-20 sumokėjo žyminį mokestį. Tai, kad teismo 2015-01-14 nutartį atsakovė gavo 2015-01-16, yra įrodymas, kad, kai paštininkas gauna iš pašto laišką, tai jį ir įteikia, o, jeigu iš pašto negauna laiško, tai ir neatneša. Atsakovės nuomone, paštas, ar savavališkai, ar įtakojamas, neduodamas paštininkui laiško, pažeidžia CPK 122 str. 1 d. ir 123 str. 1 d. Atsakovė yra silpnos sveikatos ir vyresnio amžiaus, proceso nevilkino, todėl negali pastoviai dalyvauti teismo procese. Pirmosios instancijos teismas neturi teisės atimti atsakovės konstitucinių teisių, t. y. neleisti apskųsti neteisingo antikonstitucinio teismo sprendimo. Atsakovė įrodė, kad 2014-12-17 nutartis atsakovei nebuvo įteikta, nes pažeista CPK 122 str. 1 d., 123 str. 1 d., 124 str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Byloje keliamas teisėtumo ir pagrįstumo klausimas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas apeliacinį skundą laikė nepaduotu, atsakovei nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų ir nesumokėjus žyminio mokesčio pagal teismo 2014-12-17 nutartį, kuri du kartus apeliantei buvo siųsta jos nurodytu adresu, tačiau grįžo neįteikta.
Bylos duomenys patvirtina, jog teismo 2014-12-17 nutartis dėl apeliacinio skundo trūkumų pašalinimo atsakovei buvo siųsta du kartus tuo pačiu apeliaciniame skunde nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau buvo grąžinta teismui su žyma „neatsiėmė“ (b. l. 114–115). Sodros duomenimis, atsakovė nedirba.
CPK 121 straipsnio 1 dalis įpareigoja dalyvaujantį byloje asmenį nedelsiant pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. CPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais.
Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisė yra pažeista, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymo leidėjas ne tik suteikė proceso dalyviams tam tikras procesines teises (CPK 5, 42 str.), bet ir nustatė pareigas, tarp jų: rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str.), bendradarbiauti su teismu (CPK 8 str.), nedelsiant pranešti teismui apie procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą (CPK 121 str. 1 d.).
Nors apeliantė skunde nurodė, kad dėl pašto netinkamo savo pareigų atlikimo (laiško paštininkui neatidavimo), ji negavo teismo siųstų procesinių dokumentų, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad kas nors iš pašto darbuotojų netinkamai atliko savo pareigas. Be to, apeliantė nepateikė jokių įrodymų ir apie tai, kad nuo 2014-12-15 (kai pateikė apeliacinį skundą) ji pati domėjosi proceso eiga (tuo labiau, kad apeliacinį skundą pateikė be advokato, dėl ko turėjo būti ypač budri), aiškinosi, ar jos apeliacinis skundas buvo priimtas ir kada, taip pat, kad informavo teismą apie jai siunčiamų procesinių dokumentų įteikimo kliūtis, kad ėmėsi priemonių kitais būdais gauti teismo procesinius dokumentus, o svarbiausia – kad, iš 2015-01-16 gautos Kauno apylinkės teismo 2015-01-14 nutarties sužinojusi apie 2014-12-17 nutartį, būtų tinkamai pašalinusi apeliacinio skundo trūkumus ir sumokėjusi teismo nurodyto dydžio žyminį mokestį. Spręstina, jog apeliantė, pati būdama nepakankamai rūpestinga, tokiu būdu šioje situacijoje privalo prisiimti ir neigiamas procesines pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovė taip pat turi bendrąją pareigą domėtis savo pradėtu apeliaciniu procesu, sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdama į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismo procesiniai dokumentai apeliantei, kuri pagal Sodros duomenis nėra dirbanti, jos nurodytu gyvenamosios vietos adresu (kuris nurodytas ir Gyventojų registre) buvo siųsti nepažeidžiant procesinės teisės normų (CPK 122 str. 1 d.), į tai, jog pati apeliantė, pati (be advokato) surašiusi ir padavusi apeliacinį skundą, buvo nepakankamai aktyvi ir nesirūpino išsiaiškinti, ar jos apeliacinis skundas neturi trūkumu, tokiu būdu nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str.), nesistengė bendradarbiauti su teismu (CPK 8 str.), ir, svarbiausia, įvertindamas tai, kad apeliantė iki šiol nėra pašalinusi apeliacinio skundo trūkumų, nurodytų 2014-12-17 nutartyje (nes atsakovė 2015-01-20 sumokėjo tik 4,63 Eur žyminį mokestį, kuris yra dešimt kartų mažesnis už žyminį mokestį, kurį apeliantei teismas buvo nurodęs sumokėti), sprendžia, jog nėra jokio pagrindo pagal atskirojo skundo argumentus naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai pritaikęs procesinės teisės normas, vadovaudamasis CPK 121 straipsnio 2 dalies nuostata, visiškai pagrįstai laikė, jog 2014-12-17 nutartis, apeliantei du kartus siųsta paskutiniu žinomu adresu, apeliantei yra įteikta. Kadangi 2014-12-17 nutartį, apeliantei pakartotinai išsiųstą 2015-01-03, teismas pagrįstai laikė įteikta, todėl apeliantei per septynias dienas nuo nutarties įteikimo nesumokėjus teismo nurodyto dydžio žyminio mokesčio, apeliacinės instancijos teismo nuomone, buvo visos sąlygos apeliacinį skundą, nors ir paduotą asmens, kuris yra pensijinio amžiaus, laikyti nepaduotu (CPK 115 str. 3 d.). Pažymėtina, jog analogiškos praktikos laikosi ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2015-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr.2S-402-392/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2013-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1298/2013; Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-84-372/2013).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, visiškai teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą, o atskirąjį skundą atmeta.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.