Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. P., institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovams Brigitai Trepšienei ir Mantui Sližauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal A. P. skundą dėl Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos įgaliotas pareigūnas adv. A. P. atžvilgiu 2006 m. gruodžio 19 d. surašė priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo protokolą už tai, kad tą dieną administracinėse patalpose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebuvo pirminių gaisro gesinimo priemonių, užrašo (ženklo), nurodančio gesintuvo laikymo vietą; administracinėse patalpose neįrengta automatinė gaisro aptikimo sistema. Tuo pažeidė Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, 624 p. Pastatų ir statinių priešgaisrinės automatikos RSN 138-92* 2 priedą (b. l. 22). 2007 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 17-7-304 už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 192 str. 1 d., padarymą skyrė 1050 Lt baudą (b. l. 25).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundu (b. l. 2-3) prašo:

1) pripažinti, kad jis už Pastatų ir statinių priešgaisrinės automatikos RSN 138-92* reikalavimų pažeidimą nubaustas nepagrįstai ir šioje dalyje nutarimą panaikinti bei bylą nutraukti;

2) panaikinti nutarimą dalyje dėl 1050 Lt baudos ir paskirti nuo­baudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą.

A. P. teigimu, advokatas ATPK 14 str. 1 d. prasme nėra nei įmonė, nei įstaiga, nei organizacija. Darbo kodekso 16 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuo­savybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal šio kodekso 14 str. turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad darb­davys taip pat gali būti kiekvienas fizinis asmuo. Iš šių nuostatų matyti, kad įmonė, įstaiga, organizacija, individualių įmonių savi­ninkai, fiziniai asmenys ir kt. gali būti, bet ne būtinai yra darbdaviai. Nurodytos struktūros tampa darbdaviais nuo to momento, kai jie įgyvendina savo darbinį teisnumą ir veiksnumą, sudarydami darbo sutartis su samdomais darbuotojais. Kitoks šios normos aiškinimas reikštų, kad bet koks pilietis atsakytų pagal ATPK 192 str. 1 d. kaip pareigūnas (darbdavys), nes kiekvienas pilietis yra potencialus darbdavys. Todėl jo negalima laikyti darbdaviu.

Pastatų ir statinių priešgaisrinės automatikos RSN 138-92* preambulėje nustatyta, kad šios normos taikomos projektuojant ir įrengiant automatinius gaisro gesinimo ir signalizacijos įrenginius Respublikoje. Teisėje galioja principas „įstatymas atgal negalioja“. Pastatas Kalvarijų g. 143 Vilniuje baigtas statyti 1986 m., o projektuojamas buvo dar ankščiau. Pagal tuo metu galiojusias teisės normas automati­nės gaisro aptikimo signalizacijos įrengimas nebuvo privalomas. Pastatas adresu Kal­varijų g. 143, Vilniuje, buvo nustatyta tvarka pripažintas tinkamu naudoti. Taigi, jis atitiko tuo me­tu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Visi vėliau atsiradę reikalavimai gali būti taikomi tik naujai projektuojamiems, rekonstruojamiems ir statomiems statiniams, todėl už Pastatų ir statinių priešgaisrinės automatikos RSN 138-92* reikalavimų pažeidimą buvo nubaustas nepagrįstai.

Teismo posėdyje A. P. skundą palaikė jame nurodytais motyvais.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovai teisminio nagrinėjimo metu su A. P. skundu nesutiko, prašė jo netenkinti.

B. Trepšienė paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo patalpas įsigijo 2002 m. Jos teigimu, pagal Advokatūros įstatymą advokatas turi teisę samdyti darbuotojus.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 191 str. 1 d. nustatyta, kad priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimas arba jų nevykdymas, išskyrus šio kodekso 77, 121 straipsniuose ir šio straipsnio antroje dalyje numatytus pažeidimus, taip pat priešgaisrinės saugos norminių aktų pažeidimas arba jų nevykdymas projektuojant ir statant statinius, užtraukia baudą piliečiams nuo 25 Lt iki 250 Lt ir pareigūnams (darbdaviams) – nuo 100 Lt iki 2000 Lt.

Vienas iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (ATPK 248 str.). Organas (pareigūnas), nagrinėdamas teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str.).

ATPK 14 str. 1 d. numatyta, kad pareigūnais šiame kodekse laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą. Iš šios teisės normos analizės darytina išvada, jog pareigūnais pagal ATPK laikomi asmenys: 1) kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas; 2) kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu; 3) kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą.

Šiuo atveju nėra įrodymų apie tai, kad Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos įgalioti pareigūnai būtų domėjęsi, ar pats A. P. buvo atsakingas už pažeidimo protokole paminėtų taisyklių laikymąsi, ar jis buvo įgaliojęs kitą asmenį vykdyti priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų priežiūrą. Byloje nėra surinkta duomenų apie tai, kad A. P. yra pasamdęs darbuotojų kontoros veiklai užtikrinti, todėl nepagrįstai buvo prilygintas darbdaviui.

A. P. atžvilgiu 2006 m. gruodžio 19 d. surašius teisės pažeidimo protokolą nurodyta, jog jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 192 str. 1 d. Ši teisės norma blanketinė ir nukreipia į priešgaisrinės saugos taisykles bei kitus priešgaisrinę saugą reglamentuojančius norminius aktus. Pažeidimo protokole nurodyta, jog A. P. pažeidė Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, 624 p. Pastatų ir statinių priešgaisrinės automatikos RSN 138-92* 2 priedą. Gi skundžiamame nutarime pažeistų teisės aktų ratas išplėstas: nurodyta, kad A. P. pažeidė Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 622, 624 p., Gaisrinės automatikos eksploatavimo taisyklių GAET-06-95 1.4 p., Pastatų ir statinių priešgaisrinės automatikos RSN 138-92* 2 priedo reikalavimus. Administracinė byla nagrinėjama tik administracinio teisės pažeidimo protokole suformuotų kaltinimų (tiek administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, tiek įvardijamos pažeistosios teisės normos konstatavimo prasme) apimtyje. Bet koks kaltinimo pakeitimas nutarimu laikytinas esminiu administracinių teisės pažeidimų teisenos pažeidimu. Nustačius tokį pažeidimą, nutarimas naikintinas ir byla grąžintina Institucijai naujam nagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. rugsėjo 22 d. konsultacija). Be to, pažymėtina, kad pažeidimo fiksavimo momentu Gaisrinės automatikos eksploatavimo taisyklių GAET-06-95 1.4 p. nebegaliojo.

Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad institucijos priimtas nutarimas neatitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijų. Tuo remiantis pripažintina, kad yra pagrindas naikinti šį nutarimą ir grąžinti pažeidimo bylą Vilniaus miesto priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai tirti iš naujo.

Teisėja, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 4 p., 128 str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. P. skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2007 m. sausio 4 d. nutarimą Nr. 17-7-304, kuriuo A. P. (a/k (duomenys neskelbtini)) skirta 1050 Lt bauda, panaikinti ir grąžinti bylą įgaliotai institucijai tirti iš naujo.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.