Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-04-07 · Civilinė byla Nr. e2YT-1168-1054/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-07
Bylos Nr.
e2YT-1168-1054/2020
Teisminio proceso Nr.
2-38-3-00068-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Kandratavičienė
Pareiškėjas
A. J.
Suinteresuotas asmuo
G. J., R. K., I. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1168-1054/2020Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00068-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; (S) 3.4.5.2
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 7 d.Skuodas

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. J., R. K., I. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad jis priėmė mirusio tėvo F. J. palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad 1994 m. liepos 17 d. tėvas sudarė namo perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį, kuria pareiškėjui perleido gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, o jis įsipareigojo savo nedarbingiems tėvams iki gyvos galvos teikti pilną išlaikymą. Mama B. J. mirė (duomenys neskelbtini). 2005 m. sausio 19 d. tėvas F. J. žemės sklypo dovanojimo sutartimi padovanojo pareiškėjui 1449/2849 dalį 28,4900 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2005 m. vasario 17 d. mirė F. J., jo palikimą sudaro 1,0 ha žemės sklypas (miškas), esantis (duomenys neskelbtini). Tėvas F. J. savo palikimui testamento nebuvo sudaręs, po jo mirties niekas nesikreipė per įstatymų nustatytą terminą į notarų biurą dėl jo palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nėra užvesta. Pareiškėjas nurodo, kad jis naudojasi šiuo mišku, atlieka jame sanitarinį valymą, reguliariai šalina sausuolius ir nebetinkamus medžius. Pareiškėjas turi brolį G. J. ir seserį R. K., tačiau jie šiuo žemės sklypu nesinaudoja ir nelaiko jo kaip savo bei neprieštarauja pareiškėjo prašymui. Po tėvo mirties pareiškėjas jo palikimą sudarantį turtą pradėjo valdyti kaip savo ir laiko save turto savininku, siekia išsaugoti jį ir išlaikyti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu neprieštarauja, kad teismas tenkintų pareiškėjo prašymą, jei byloje visapusiškai išnagrinėjus visus esančius duomenis, teismui nekils jokių abejonių dėl to, kad A. J. faktiniu valdymu priėmė savo tėvui F. J. priklausantį turtą. Nurodė, kad institucija nėra gavusi jokios informacijos apie galimą F. J. palikimo perėjimą valstybei.

Suinteresuoti asmenys G. J., R. K., I. J. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka ir pretenzijų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas A. J. yra F. J. (gim. 1921 m. gegužės 18 d.) sūnus. F. J. turėjo dar vieną sūnų G. J. ir dukrą R. K., o sutuoktinė B. J. yra mirusi 2002 m. rugsėjo 25 d.

Teismas konstatuoja:

prašymas dėl juridinio fakto nustatymo tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu, nes per įstatymo nustatytą terminą palikimo nepriėmė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas A. J. (pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas)) po jo tėvo F. J. mirties išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į jo paveldimą turtą, pareiškėjas šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku – pareiškėjas tėvą ir jo turtą prižiūrėjo iki jo mirties, tėvo turtu ir toliau rūpinasi. Teismas abejoti pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais neturi pagrindo, taigi pripažįsta, kad pareiškėjas po jo tėvo F. J. mirties (duomenys neskelbtini). atliko aktyvius veiksmus, siekiant įgyti nuosavybę į paveldimą turtą, ir priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmenys priėmė palikimą faktiškai pradėję jį valdyti nėra registruojami.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, formuojamai teismų praktikai bei į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, pareiškimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad pareiškėjas priėmė F. J., mirusio 2005 m. vasario 17 d., palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjo prašymą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė F. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.

Teisėja Giedrė Kandratavičienė