Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio, teisėjų Arūno Kisieliaus, Jurgitos Kolyčienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. B. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 59-239, kuriuo netaikytas nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2015-05-14 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

2015-11-19 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu (apeliacine tvarka) pakeistas 2015-05-14 Kauno apylinkės teismo nuosprendis: panaikintas LR BK 75 str. taikymas, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia: 2016-01-14. Bausmės pabaiga: 2017-01-12 (įskaitytos 2 d.). 1/3 bausmės atliko: 2016-05-12. Neatliktos bausmės dalis 2016-09-29 - 3 mėnesiai 13 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2016 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 59-239 nutarė netaikyti nuteistajam V. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistasis V. B. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė nuteistojo V. B. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 59-239, kuriuo netaikytas nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-09 nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad pas jį žema 38 balai nusikalstamo elgesio rizika, pataisos namuose dirba, bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė, mokosi, susitaikė su sugyventine (nukentėjusiąja). Pažymima, kad dėl Vilniaus pataisos namų administracijos aplaidumo nuteistajam V. B. buvo atimta teisė į lygtinį paleidimą. Nuteistasis V. B. nurodo, jog nori pradėti naują gyvenimą, įrodyti, kad moka laikytis įstatymų, įsipareigoja sąžiningai vykdyti visus teismo bei probacijos tarnybos įsipareigojimus.

Atsiliepimo į skundą negauta.

Nuteistojo V. B. skundas atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis teisėta ir pagrįsta.

Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinanti nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šio termino suėjimas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, atlikta pagal OASys metodiką bei kitos aplinkybės. (Lietuvos Respublikos BVK 164 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su teismui pateikta medžiaga ir nuteistojo skundu konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek komisija tinkamai įvertino visas aplinkybes bei jų pagrindu priėmė teisingus ir motyvuotus sprendimus. Priešingai nei teigia nuteistasis V. B., jam buvo suteikta teisė kreiptis dėl lygtinio paleidimo ir jis ta teise pasinaudojo. Šiuo atveju nuteistojo teisės, įstatymų reikalavimai ir nuostatos pažeisti nebuvo.

Vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai svarbus yra materialiojo BVK 157 str. 1 d. kriterijaus nustatymas – ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistojo V. B. nusikalstamo elgesio rizika yra žema - 38 balai, nuobaudų neturi, pradėjo dirbti pataisos namuose, charakterizuojamas teigiamai, dėl įvykdyto nusikaltimo savo kaltę pripažįsta, įstaigos keliamus reikalavimus suvokia ir stengiasi juos vykdyti, nelinkęs konfliktuoti. Apygardos teismas atsižvelgia į visas šias, skunde išdėstytas aplinkybes ir vertina teigiamai, bet jos nėra pakankamos priimti sprendimą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos. Šiuo atveju pataisos namų komisija, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą nuteistojo V. B. atžvilgiu, būtina atsižvelgti į asmens kriminalinę patirtį, ankstesnius teistumus. Nuteistasis V. B. praeityje teistas 7 kartus, jam jau buvo 3 kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, bet jis 3 kartus sąlygas pažeidė, 1 kartą taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis sąlygas pažeidė, nusikaltimams būdingas modelis, tik pradėtas dengti ieškinys. Nors nuteistasis apeliuoja į tai, kad jis lygtinai nepaleidžiamas, kadangi atsižvelgiama į jo ankstesnius teistumus, tačiau sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl ankstesnio teistumo ar nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Vis tik aukščiau paminėtos aplinkybės rodo, jog V. B. turi polinkį nusikalsti, kadangi teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nepateisino pasitikėjimo, vėl darė naujus nusikaltimus, nėra linkęs keisti gyvenimo būdo, laikytis įstatymų reikalavimų, visuomenėje nustatytų moralės normų. Pažymėtina, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga. Aukštesnės instancijos teismas mano, jog bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, tarp kurių yra siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, negali būti pasiekti šiuo metu taikant nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, be to nebūtų patenkinti ir nukentėjusiųjų lūkesčiai dėl teisingumo įgyvendinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo laikyti ją niekine.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.