- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-13
- Bylos Nr.
- I-2608-602/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- J. Z.
- Atsakovas
- Priešgaisrinės apsaugos
- Trečiasis asmuo
- Priešgaisrinės apsaugos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Veslava Ruskan, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Z. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl priemokų už viršvalandinį darbą priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2008-01-07 kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 6935 Lt nepriemoką už viršvalandinį darbą, dirbtą laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2008-01-01; priteisti iš Zarasų priešgaisrinės tarnybos 5 proc. procesines palūkanas nuo reikalaujamos sumos, skaičiuojant nuo pareiškimo priėmimo nagrinėti dienos iki pilno reikalavimo įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-7). Paaiškino, kad jam nėra sumokėtos priemokos už viršvalandinį darbą, dirbtą tarnybos metu. Vidaus tarnybos statuto 29 str. nustatyta, kad pareigūnų, išskyrus tam tikrų kategorijų pareigūnus, darbo laiko norma negali būti ilgesnė kaip 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį). Tačiau esant tam tikriems Vidaus tarnybos statute numatytiems pagrindams, vidaus reikalų įstaigos vadovas savo sprendimu pareigūnui gali pavesti dirbti ilgiau nei nustatyta savaitės darbo laiko norma. Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 val. pamainos trukmė, viršijanti 40 val. per savaitę darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 val. per savaitę darbo laiko norma. Šių pareigūnų darbas kiekvieną savaitę neviršijantis 48 val. darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Darbo kodekse įtvirtinta, kad darbo laiko norma per savaitę negali būti ilgesnė kaip 40 val. Sistemiškai taikant specialiąsias ir Darbo kodekso nuostatas, pareiškėjo nuomone, galima daryti išvadą, kad pareigūnai, kurie dirba pamainomis, gali dirbti 24 val. per parą ir 48 val. per savaitę ir tai nebus laikoma viršvalandiniu darbu, tačiau per apskaitinį laikotarpį (per vieną mėnesį) dirbtų valandų ir poilsio laikas turi išsilyginti taip, jog vidutiniškai dirbtas laikas neviršytų 40 val. per savaitę. Statutas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1150 reglamentuoja pareigūnų savaitės darbo laiko normą, tačiau juose nėra nurodyta, koks turėtų būti apskaitos laikotarpis ir kokia turėtų būti bendra darbo laiko norma per šį apskaitos laikotarpį. Dėl šios priežasties, pareiškėjo nuomone, šiuo atveju turi būti laikomasi Darbo kodekso nuostatų. Pagal savo esmę norma, nustatanti maksimalią darbo laiko trukmę, yra garantinio pobūdžio, kuri yra įstatymų leidėjo užtikrinama visiems darbuotojams, nepaisant įmonės, įstaigos ar organizacijos rūšies bei nuosavybės formos. Konstitucinis teismas savo 2001-12-18 nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą apskritai reiškia, kad valstybės tarnautojų darbo užmokestis, turi būti nustatomas įstatymu ir mokamas įstatymu nustatytu laiku. Darbo valandų skaičių Lietuvos Respublikoje dirbantiems ir valstybės tarnautojams nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministras, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650. Ši funkcija nėra perduota Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas) direktoriui. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymai, nustatantys pamainų darbo grafikus bei savaičių kiekvienų metų sausio –gruodžio mėnesiais darbo laiko normas, kurios skiriasi nuo Socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamų dydžių, prieštarauja minėtam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui. Be to, minėti įsakymai neskelbti ,,Valstybės žiniose”, todėl yra niekiniai. Dėl šios priežasties atsakovas privalo kompensuoti pareiškėjui už visus išdirbtus viršvalandžius, kurie susidarė laikotarpiu tarp 2004-01-01 iki 2008-01-01.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 23-27). Nurodė, kad Darbo kodeksas bei Valstybės tarnybos įstatymas pareigūnams taikomi tik tuomet, kai tam tikras klausimas nėra reglamentuotas Vidaus tarnybos statute. Pareigūnų darbo laikas apibrėžtas Vidaus tarnybos statuto 29 str. Vidaus tarnybos statuto 29 str. 3 d. yra speciali norma, kurioje nustatyta, kad <...> pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę neviršijantis 48 val. darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Taigi pagal šį straipsnį pareigūnai gali kiekvieną savaitę dirbti, neviršydami 48 val. darbo laiko normos ir šis darbas nebus laikomas viršvalandiniu. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-09 nutarimu Nr. 1150, pareigūnų pamainos nustatomos pamainų grafikuose. Vidaus reikalų vadovams yra suteikta teisė patvirtinti metinius pamainų grafikus. Vadovaudamasis šia nuostata, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius kiekvienais metais tvirtina valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų, dirbančių pamainomis ir einančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-09 nutarime Nr. 1150 nurodytas pareigas, pamainų darbo grafikus bei savaičių kiekvienų metų sausio – gruodžio mėnesiais darbo laiko normas. Šis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymas yra skiriamas pavaldžių įstaigų vadovams ir numato tik bendrą pamainų keitimosi tvarką bei darbo valandų skaičių per pamainą ir per savaitę. Kiekvienas pavaldžios įstaigos vadovas patvirtina konkrečios įstaigos pamainų darbo grafikus ir su šiais grafikais supažindina pareigūnus, dirbančius pamainomis. Atsakovas kiekvieną mėnesį tvirtina atsakovo darbuotojų, dirbančių pamainomis, mėnesio darbo grafiką ir su juo darbuotojai supažindinami. Grafikuose 48 val. per savaitę darbo laikas nėra įtvirtintas kaip darbo laiko norma. 48 val. darbo laikas yra maksimalus, o per mėnesį kai kurių pamainų savaitinė darbo laiko trukmė yra 31,5, 40,5 valandos ir pan. Pažymėjo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatomi metiniai darbo dienų koeficientai bei metinis vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičius, negali būti laikomi kaip nustatantys darbo laiko normą, kurią viršijus, darbas bus laikomas viršvalandiniu. Funkcija, nustatyti darbo laiko normą, yra perduota vidaus reikalų statutinės centrinės įstaigos vadovui. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymai yra pagrįsti ir teisėti. Pareiškėjo minimas apskaitinis laikotarpis, per kurį dirbtų valandų ir poilsio laikas turi išsilyginti taip, jog vidutiniškai dirbtas laikas neviršytų bendros savaitinės darbo laiko trukmės, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente ir jam pavaldžiose įstaigose nėra įvestas. Pažymėjo, kad remiantis galiojančiais teisės aktais, darbdaviui yra suteikiama teisė, o ne pareiga įvesti suminę darbo laiko apskaitą. Todėl ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius nėra įpareigotas įvesti suminės darbo laiko apskaitos darbams, kuriems gali būti taikoma iki 24 val. per parą darbo laiko trukmė. Nurodė, kad valstybės tarnautojų, o ypač statutinių valstybės tarnautojų, kurių išskirtinį tarnybos pobūdį lemia duodama priesaika, statusas ypatingas, Pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) kompensuojami Vidaus tarnybos statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 45-48), remdamasis atsakovo atsiliepime nurodytais motyvais.
Byla stabdytina.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 str. 1 d. 3 punktas numato, jog teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
Teismui yra žinoma, jog Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT) yra gauti administracinių teismų prašymai administracinėse bylose Nr. A-70/2008, Nr. A-71/2008, analogiškose nagrinėjamai administracinei bylai, atnaujinti procesą, tokius prašymus motyvuojant nevienoda LVAT praktika apeliacine tvarka nagrinėjant tarnybinius ginčus dėl nepriemokų už viršvalandinį darbą priteisimo bei siekiu užtikrinti vienodą administracinių teismų praktikos formavimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 str. 2 d. 12 p.).
Kadangi LVAT nutartys dėl prašymų atnaujinti procesą analogiškose nagrinėjamai administracinei bylai bylose gali turėti įtakos nagrinėjant šią bylą pagal pareiškėjo J. Z. skundą, todėl nagrinėjama administracinė byla stabdytina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 str.1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105, 106 str., 149 str., teisėja
nutarė:
administracinę bylą Nr. I-2608-602/2008 sustabdyti, iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priims nutartis dėl teismų prašymų Nr. A-70/2008 ir Nr. A-71/2008 atnaujinti procesą administracinėse bylose.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.