- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-10
- Bylos Nr.
- 2A-38/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Donatas Šernas, Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Voluktė“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Donato Šerno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elkara“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-836-1/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Voluktė“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Elkara“ ir V. O., dalyvaujant tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarei R. I., Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybei, valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialui ir uždarajai akcinei bendrovei „Protofina“, dėl pastatų pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Voluktė“ 2007 m. gegužės 10 d. Kauno apygardos teismui paduotu ieškiniu prašė perkelti ieškovui pastatų pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2007 m. kovo 26 d. tarp pardavėjo UAB „Elkara“ ir pirkėjo V. O., pirkėjo pareigas, įpareigojant ieškovą sumokėti pardavėjui už gamybinį pastatą, plane pažymėtą 5G2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sandėlį, plane pažymėtą 8F1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo objektus), 310 000 Lt, o pardavėją UAB „Elkara“ - grąžinti pirkėjui V. O. 310 000 Lt, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 3-7). Taip pat prašė imtis laikinųjų apsaugos priemonių ir areštuoti ginčo statinius (CPK 145 str. 1 d. 3 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutartimi (c. b. Nr. 2-836-1/2007) (t. 1, b. l. 44) ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo V. O. vardu registruotus ginčo objektus, uždrausdamas jam sudaryti bet kokius areštuoto turto realizavimo tretiesiems asmenims sandorius, paslėpti, sugadinti arba iššvaistyti areštuotą turtą.
Kauno apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu (t. 2, b. l. 16-19) ieškinį patenkino, todėl laikinosios apsaugos priemonės liko galioti iki sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 5 d.).
Abu atsakovai apskundė pirmosios instancijos teismo sprendimą (t. 2, b. l. 23-33, 39-45) ir jis kol kas nėra įsiteisėjęs (CPK 301 str. 1 d.).
UAB „Elkara“ vienintelis kreditorius 2008 m. sausio 28 d. nusprendė pradėti UAB „Elkara“ bankroto procedūrą ne teismo tvarka ir jai iškelta bankroto byla (t. 2, b. l. 93).
BUAB „Elkara“ administratorius 2008 m. vasario 14 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl 2007 m. kovo 26 d. ginčo objektų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia pagal CK 6.66 straipsnį (actio Pauliana) (c. b. Nr. 2-731-260/2008).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas (c. b. Nr. 2-731-260/2008) 2008 m. balandžio 3 d. nutartimi (t. 2, b. l. 120-121) patvirtino bylos šalių BUAB „Elkara“ ir V. O. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią V. O. pripažįsta actio Pauliana ir nuosavybės teisė į ginčo objektus pereina (grįžta) BUAB „Elkara“ (lot. restitutio in integrum), o bylą nutraukė. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. gegužės 22 d. nutartimi (c. b. Nr. 2-357/2008) Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutartį paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. lapkričio 4 d. nutartimi (c. b. Nr. 3K-3-552/2008) panaikino žemesnių instancijų teismų nutartis ir perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti bylą iš naujo (t. 2, b. l. 153-155). Kasacinis teismas konstatavo, jog teisingumo principas reikalauja, jog asmenys, įgyvendindami savo teises, tuo pačiu nepažeistų kitų asmenų teisių. Sudaryta taikos sutartis išoriškai atrodo kaip taikus teisinio ginčo baigimas, tačiau toks taikus ginčo vienoje byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu užbaigimas gali pažeisti kito asmens – UAB „Voluktė“ – teises ir teisėtus interesus, kurias pastarasis gina kitoje byloje dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal prašomą pripažinti negaliojančia pirkimo – pardavimo sutartį. Be to, Kauno apygardos teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutartimi (c. b. Nr. 2-836-1/2007) areštavo ginčo objektus, uždrausdamas V. O. sudaryti bet kokius areštuoto turto sandorius. Minėta nutartis tebegaliojo šalims sudarant taikos sutartį ir Kauno apygardos teismui ją civilinėje byloje Nr. 2-731-260/2008 tvirtinant.
Lietuvos apeliaciniame teisme 2009 m. gegužės 27 d. buvo gautas atsakovo BUAB „Elkara“ prašymas pakeisti Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių leidžiant V. O. grąžinti BUAB „Elkara“ abu ginčo objektus Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-620-527/2009 (ankstesnis Nr. 2-731-260/2008) (t. 3, b. l. 159-163). Prašymą grindžia tuo, jog bylos šalys turi teisę baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 str. 1 d.). Vienintelis kliuvinys, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. lapkričio 4 d. nutartyje, yra Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutartimi atsakovo V. O. konkrečiam nekilnojamajam turtui taikytos laikinosios apsaugos priemones ir nustatyti suvaržymai. Atsakovo BUAB „Elkara“ nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas nepažeistų ieškovo teisių ir interesų, kadangi nebeliktų juridinio pagrindo spręsti klausimą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Voluktė“ prieštaravimais į atsakovo BUAB „Elkara“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad jis, kaip ginčo objektų bendraturtis, gina byloje savo pirmenybės teisę įsigyti ginčo objektus. Tuo tarpu pirkimo – pardavimo sutarties šalys ėmėsi veiksmų, kuriais būtų panaikintos iš pirkimo – pardavimo sutarties išplaukiančios teisinės pasekmės. Tokiu atveju bylinėjimasis šioje civilinėje byloje netektų prasmės ir būtų pažeistos ieškovo teisės. Taip pat nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-1814-226/2009 dėl BUAB „Elkara“ nusikalstamo (tyčinio) bankroto. Ieškovo įsitikinimu, ši aplinkybė įrodo, jog atsakovai BUAB „Elkara“ ir V. O. savo procesinėmis teisėmis kitoje civilinėje byloje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) elgiasi nesąžiningai - turi tikslą bet kokiomis priemonėmis pasiekti tokį teisinį rezultatą, kad ieškovui nebūtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos į ginčo objektus.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmestinas.
CPK 146 straipsnis sako, jog viena laikinoji apsaugos priemonė gali būti pakeista kita. Kaip matyti iš prašymo turinio, atsakovas BUAB „Elkara“ prašo ne vieną laikinųjų apsaugos priemonių rūšį pakeisti kita, o pakoreguoti Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutartimi nustatytą laikinųjų apsaugos priemonių režimą.
Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalauja perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas ne į bet kokį, o būtent į atsakovų BUAB „Elkara“ bei V. O. 2007 m. kovo 26 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties dalyką, teigtina, kad šia prasme ginčo objektai išsiskiria savo unikalumu (nepakeičiamumu). Kauno apygardos teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutartimi areštavo ginčo objektus, uždrausdamas atsakovui V. O. sudaryti bet kokius sandorius dėl areštuoto turto su trečiaisiais asmenimis. Kitaip tariant, tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas apribojo pirkėjo disponavimo areštuotais daiktais teisę. Disponavimo teisės apribojimas suprantamas kaip teisės pakeisti turto teisinę padėtį, jo teisinį likimą (perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti, nustatyti servitutus arba kitaip sutartimis apsunkinti) laikinas priverstinis apribojimas (LR turto areštų akto registro įstatymo 2 str. 4 d.).
Atsakovas BUAB „Elkara“ pageidauja laikinųjų apsaugos priemonių režimą pakeisti taip, jog pirkėjas galėtų (Kauno apygardos teismui patvirtinus taikos sutartį byloje dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia) grąžinti ginčo objektus pardavėjui. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo BUAB „Elkara“ prašymą kaip teisiškai nepagrįstą, remdamasi tokiais argumentais.
Pirma, byloje nėra rašytinių įrodymų apie tai, jog BUAB „Elkara“ įgaliota veikti atsakovo V. O. vardu ir reikšti prašymus, susijusius su jam priklausančiu turtu (CPK 111 str. 4 d.).
Antra, ginčo objektų grąžinimas reikštų nekilnojamojo daikto teisinio statuso pakeitimą (t. y. kam – pirkėjui ar pardavėjui - jis priklausys nuosavybės teise). Tokiu atveju, jeigu teismas leistų padaryti išimtį iš disponavimo teisės apribojimo, laikinosios apsaugos priemonės netektų prasmės, nes nutartimi buvo apribota tik disponavimo teisė. Vadinasi, laikinųjų apsaugos priemonių režimo pakeitimas nurodyta linkme pagal savo esmę prilygtų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui, nors grėsmė įvykdyti teismo sprendimą, jeigu jis liktų palankus ieškovui, neišnyko (CPK 144 str. 1 d.). Atsakovas BUAB „Elkara“ tai pripažįsta, bet skirtingai nei ieškovas vertina būsimus padarinius. Pažymėtina, jog ieškovas, reikšdamas ieškinį, siekė perimti iš atsakovo V. O. nuosavybės teises į ginčo objektus. Tad jei patenkinus atsakovo BUAB „Elkara“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių režimo pakeitimo civilinėje byloje nebeliktų pagrindo spręsti klausimą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, būtų paneigta ieškovo galimybė ginti, jo nuomone, pažeistas subjektines teises, todėl režimo pakeitimas nepriimtinas. Hipotetinį ieškovo teisių pažeidimą, užbaigiant kitą bylą taikos sutartimi, yra akcentavęs kasacinės instancijos teismas, kurio nutartis galutinė ir neskundžiama, o kitiems teismams išaiškinimai privalomi.
Trečia, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. lapkričio 4 d. nutartyje nurodė iš viso du motyvus, kodėl panaikino žemesnių instancijų teismų nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo, priimtas civilinėje byloje BUAB „Elkara“ v. V. O. . Vieni (pagrindiniai) motyvai susiję su teisingumo principo įgyvendinimu, kiti (papildomi) – su Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių režimo pakeitimas tokiu būdu, kaip prašo atsakovas BUAB „Elkara“, prieštarautų kasacinio teismo nurodytam pagrindiniam motyvui dėl teisingumo principo įgyvendinimo (Konstitucijos 28 str., CK 1.5 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje nedviprasmiškai imperatyvia forma pabrėžė, jog taikus ginčo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu užbaigimas gali neigiamai paveikti trečiojo asmens – UAB „Voluktė“ – teises, kurios vis dar tebėra ginamos teismine tvarka, tad taikus ginčo užbaigimas civilinėje byloje BUAB „Elkara“ v. V. O. iš principo yra negalimas.
Ketvirta, nors CPK tiesiogiai nenumato, tačiau būna atvejų, kai bylos šalies procesinės ar net materialinės teisės gali būti apribotos. Pvz., esant netiesioginiam ieškiniui (CK 6.68 str.) skolininkas - ieškovas, kurio naudai yra reiškiamas ieškinys, neturi teisės atleisti savo skolininką (atsakovą) nuo prievolės įvykdymo ar pareikšti, kad prievolė neegzistuoja; atsisakyti reikalavimo ar sudaryti su juo taikos sutartį, nes tai pažeistų kreditoriaus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2008 m. liepos 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga). Analogiška situacija susiklostė ir šioje byloje, kai prioritetas teikiamas ne atsakovų teisei baigti bylą taikiai, o teisingumo principui.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių režimo pakeitimas pažeistų ieškovo interesus, todėl prašymas atmetamas kaip juridiškai nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 146 straipsniu,
nutaria:
atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elkara“ 2008 m. gegužės 27 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti.