Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. E. ieškinį atsakovui R. N. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovas advokato padėjėjas Petras Varkalys ieškinio reikalavimus palaikė visiškai, pagrindė teisiniais argumentais, prašė tenkinti visiškai. Ieškovė dar iki jos pilnametystės prie vaiko išlaikymo kaip galėdama prisidėjo, laikinai dirbdavo, tvarkėsi buityje, gamino vaikui maistą, o globos pinigai buvo skiriami ne tik vaiko, bet ir globėjos pragyvenimui, kadangi ji negalėjo dirbti.

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą byloje (2 t., el. b. l. 109), nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra pakankama patenkinti vaiko poreikius. Ieškovė tinkamai rūpinasi sūnumi, kitokių duomenų skyrius neturi, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė G. P. išvadą palaikė, papildomai nurodė, kad atsakovo siūloma mokėti suma – po 50 Eur per mėnesį nėra pakankama, vaiką privalo išlaikyti abu tėvai. Išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nuo vaiko gimimo. Globą močiutė gavo ne tik vaikui, bet ir savo pragyvenimui, o kadangi nei ieškovė, nei atsakovas darbo stažo neturėjo, jokių papildomų išmokų močiutė be globos pinigų negavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies, byla dalyje dėl tėvystės nustatymo nutraukiama.

Nustatyta, kad K. N. (buvusi pavardė – I.), gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra R. E., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. N., gim. (duomenys neskelbtini) (2 t., el. b. l. 127, DOK-28992). Tėvystei nustatyti byloje atlikta DNR ekspertizė (1 t., el. b. l. 183-188). 2016-07-07 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, K. N. laikotarpiu nuo 2016-06-29 iki 2020-01-07 buvo nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta S. B. (buvusi pavardė – S.) (1 t., el. b. l. 10). S. B. už globotinį K. N. buvo mokamos apie 500 Eur per mėnesį globos išmokos (1 t., el. b. l. 13). Ieškovei R. E. sulaukus pilnametystės, sūnus K. grąžintas motinai (2 t., el. b. l. 97).

Dėl tėvystės nustatymo

Teismo posėdžio metu ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo atsisakymo dalyje dėl tėvystės nustatymo (2 t., el. b. l. 128), kadangi atsakovas tėvystę pripažino notarine tvarka, šioje dalyje prašė bylą nutraukti. Atsakovo atstovė sutiko su prašymu. Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas tėvystę pripažino, įregistravo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės R. E. atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo dėl tėvystės nustatymo atsakovui R. N. priimamas, kadangi nenustatytos aplinkybės, kad atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 str. 2 d., 140 str. 1 d.). Ieškovei atsisakius nuo ieškinio reikalavimo ir teismui tokį atsisakymą priėmus, yra pagrindas civilinę bylą šioje dalyje nutraukti (CPK 293 str. 1 d. 4 p.). Ieškovei išaiškintinos procesinės ieškinio reikalavimo atsisakymo pasekmės, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi vaiko interesais, atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tarp šalių nėra ginčo dėl sūnaus K. N. gyvenamosios vietos, ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas su ieškovės reikalavimu sutinka, ieškovės gyvenimo aplinka yra tinkama sūnui K. augti ir vystytis, nepilnamečio vaiko poreikiams (poilsiui, ugdymuisi, žaidimams ir kt.) patenkinti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė sūnų prižiūrėtų ir augintų netinkamai, kad vaikas būtų nesaugus, kad ieškovė būtų veikusi priešingai vaiko interesams, ieškovė nuo pat sūnaus gimimo visada gyveno su juo kartu, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškinio reikalavimas ir nepilnamečio vaiko K. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jo mama – ieškove R. E..

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo tarp šalių ginčo nėra, ieškovė nurodo, jog atsakovui rodant iniciatyvą, ji nedarys kliūčių sūnui bendrauti su tėvu ir šis bendravimas sėkmingai vyks bendru susitarimu. Tokiai ieškovės pozicijai pritarė ir atsakovas, todėl tarp šalių nesant ginčo, bendravimo tvarka tarp atsakovo R. N. ir jo sūnaus K. N. nenustatoma.

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovė sūnaus K. išlaikymui prašo priteisti po 225 Eur iš atsakovo per mėnesį mokamų periodinių išmokų, nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga 500 Eur suma. Kadangi sūnus gauna 50,16 Eur socialinę išmoką, ieškovei ir atsakovui tenkanti suma yra 450 Eur. Sūnaus poreikius sudaro išlaidos maistui, drabužiams, lavinimo priemonėms, komunalinėms paslaugoms, transportui, higienos priemonėms ir nenumatytoms išlaidoms. Atsakovas su prašoma priteisti suma nesutiko, nurodė, kad yra bedarbis, turi įsiskolinimų, be to, be sūnaus Karolio, turi dar du mažamečius vaikus, sutiko mokėti 50 Eur per mėnesį išlaikymo.

Išlaikymo vaikui dydis visų pirma priklauso nuo vaiko poreikių visumos, o tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikui teikti pakankamo dydžio išlaikymą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas, turi būti nustatytas toks išlaikymo dydis, kuris būtų pakankamas bent minimaliems vaiko poreikiams tenkinti. Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

Buvusios K. globėjos vaiko poreikių paskaičiavimais, kuriuos palaikė ieškovė R. E., K. per mėnesį išlaikymui reikalinga 500 Eur suma, kurią sudaro maistas (150 Eur), darželis (25 Eur), transportas (10 Eur), rūbai (80 Eur), vaistai (10 Eur), patarnavimai (30 Eur), pramogos (40 Eur), higiena (45 Eur), nenumatytos išlaidos (35 Eur), sveikatos priežiūra (35 Eur), ugdymo reikmenys (40 Eur) (1 t., el. b. l. 15). Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Nustatant iš tėvų priteistino išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, kad vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį reikalinga pinigų suma, kuri padengia komunalinių mokesčių būstui, drabužių, avalynės, vaistų, kanceliarinių prekių, pramogų pirkimo išlaidas, ir asmuo, su kuriuo vaikas gyvena, rūpinasi kasdieniais poreikiais, atitinkamai paskirstydamas pinigines lėšas pagal vaiko poreikių prioritetus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-394/2010). Bylos duomenimis K. N. specialiųjų poreikių neturi, yra mažo amžiaus ((duomenys neskelbtini) sueis ketveri metai), lanko darželį, papildomai apmokamų užsiėmimų nelanko (priešingų įrodymų nepateikta), laikytina, kad 460 Eur suma per mėnesį K. N. išlaikymui yra optimali ir pakankama vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti.

Vertinant ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus asmenys, neturintys jokių sveikatos problemų (priešingų įrodymų byloje nėra), dėl ko privalo nepilnamečiam vaikui teikti išlaikymą. Vertinant šalių turtinę padėtį, akivaizdu, jog ji yra panašiai sunki tiek ieškovės, tiek atsakovo. Ieškovė 2020 m. sausio mėn. tapo pilnamete, mokosi gimnazijoje, nedirba, dar nėra įgijusi vidurinio išsilavinimo, kitų išlaikomų asmenų neturi. Atsakovas bylos duomenimis nedirba (2 t., el. b. l. 58-62), turi dar du išlaikomus asmenis – dukterį L. N., gim. 2019-04-12 ir sūnų D. N., gim. 2016-05-30 (1 t., b. l. 56, 57, 58). Atsakovas turi įsiskolinimų, kurių vykdymas perduotas antstoliams (1 t., el. b. l. 68-77). Atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas - ¼ 0,0598 ha žemės sklypo, 61 Eur bendros vidutinės rinkos vertės, esančio (duomenys neskelbtini) ir ¼ 100,93 kv.m. bendro ploto pastato – sodo namelio, 2024 Eur bendros vidutinės rinkos vertės, ¼ pastato – ūkinio pastato, 102 Eur bendros rinkos vertės, ¼ kitų inžinerinių statinių (šulinys, pavėsinė), 37 Eur bendros bendros rinkos vertės, esančių (duomenys neskelbtini); turtas areštuotas (2 t., el. b. l. 45, 46-49, 50-52). Atsakovas automobilių neturi (2 t., el. b. l. 54).

Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškiai nustatyta, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas pajamų, susijusių su darbo santykiais neturėjimu, gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, gali ir privalo dirbti, kad išlaikytų visus savo vaikus ir teismas priimdamas sprendimą vertina ne tik atsakovo nurodytas aplinkybes apie sunkią jo turtinę padėtį, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Bylos duomenimis atsakovas buvo išvykęs į Vokietiją, darbo pokalbiui (2 t., el. b. l. 98), tačiau apie įsidarbinimą, gaunamas pajamas duomenų nepateikė, teigė, jog nedirba. Atsakovas, priėmęs sprendimą susilaukti dar dviejų vaikų, turi prisiimti ir atsakomybę už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir dėti visas pastangas, kad būtų užtikrintos būtinos vaikams vystytis sąlygos ne tik kartu su atsakovu gyvenantiems vaikams, bet ir šalių sūnui K. Atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, byloje nesant duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių, sveikatos bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo sūnui. Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog jo finansinę padėtį sunkina tai, kad jis turi didelius įsiskolinimus valstybei už nesumokėtas jam paskirtas administracines nuobaudas, kadangi tai yra atsakovo neatsakingo elgesio pasekmė ir negali būti laikoma pagrindu mažinti iš atsakovo priteistiną išlaikymo dydį sūnui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja. Pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, šalių turtinę padėtį, finansines galimybes teikti išlaikymą, šiandieninę ekonominę Lietuvos Respublikos situaciją, minimalios mėnesinės algos dydį, prekių, skirtų vaikams, kainas (kas laikytina visuotinai žinomomis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 1 p.), vaiko poreikius, tai, kad atsakovas turi dar du išlaikomus asmenis – mažamečius vaikus, tačiau yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus nėra, į tai, jog ieškovei valstybės mokama 60 Eur išmoka vaikui, iš atsakovo R. N. sūnaus K. išlaikymui priteistina po 200 Eur suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t.y. 2019-04-15) iki vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę R. E. (Lietuvos Respublikos CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 8100 Eur, t.y. po 225 Eur per mėnesį už 36 mėnesių laikotarpį. Duomenų, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu būtų prisidėjęs prie sūnaus išlaikymo – nėra, atsakovas to ir neįrodinėjo, tačiau teigė, jog visiškai neprivalo mokėti išlaikymo įsiskolinimo, nes išlaikymo iš jo nebuvo prašoma, be to K. buvo mokamos globos išmokos.

Savo nepilnamečius vaikus materialiai išlaikyti privalo tėvai. Vykdydami šią pareigą, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Šios pareigos atsakovas nevykdė, to neginčija, todėl priteistinas išlaikymo įsiskolinimas.

Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Į bylą nepateikta duomenų apie vaiko išlaikymo išlaidas nurodytu laikotarpiu, nėra žinoma, kokio konkretaus dydžio išlaikymas buvo reikalingas šalių sūnui. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki trejų metų, laikytina, jog vaiko poreikiai buvo mažesni, be to, laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą buvo mažesnė minimali mėnesinė alga, kuri laikoma orientaciniu kriterijumi priteisiant išlaikymą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad K. N. iš dalies buvo išlaikomas valstybės – mokėta globos išmoka, skirta globėjai ir vaikai, o vaiko gimimo metu tiek ieškovė, tiek atsakovas buvo nepilnamečiai, o taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis mažintinas iki 120 Eur per mėnesį ir ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 4320 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimas (120*36). Tai, kad ieškovė (ar K. globėja) iki bylos iškėlimo neprašė išlaikymo, nepašalina atsakovo pareigos teikti sūnui išlaikymą, nes tai yra vaiko pinigai ir ieškovė negali jų atsisakyti. Tai, jog ieškovė sūnaus gimimo momentu buvo nepilnametė ir buvo nustatyta laikinoji globa bei valstybė, esant tam tikroms sąlygoms, mokėjo globos išmokas, neatleidžia atsakovo nuo CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos jo, kaip tėvo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Tiek ieškovei, tiek atsakovui byloje buvo teikiama 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba (1 t. el. b. l. 54, 55, 2 t., el. b. l. 95-96). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos ir valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

bylą dalyje dėl tėvystės nustatymo nutraukti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti K. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui K. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019-04-15) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4320 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus dvidešimt eurų) išlaikymo sūnui K. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.