Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. D., H. D. ir J. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje sprendžiant ieškovų V. D., H. D. ir J. D. ieškinio, dėl žemės sklypo ribų nustatymo atsakovams V. D., M. R., T. J., J. N., A. D., suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 da­lyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. CPK įtvirtinti formalūs procesiniai reikalavimai, keliami procesinių dokumentų turiniui, formai bei teikiamų teismui procesinių dokumentų priedų formai nepaneigia teisėjo pareigos kiekvienu konkrečiu atveju juos taikyti taip, kad būtų užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp teisės kreiptis į teismą įgyvendini­mo ir efektyvaus teismo proceso.

Ieškovui tenka pareiga ieškinyje nurodyti ne tik atsakovą, bet ir išvardyti visus kitus asmenis, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, taip pat nurodyti šių asmenų procesinę padėtį (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Apeliantai sutiko su pirmosios instancijos teismo pasiūlymu įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, Vilniaus rajono savivaldybės administraciją bei patikslino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos procesinę padėtį, šią instituciją nurodant trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

Spendžiant, ar yra pagrindas taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, taip pat atsižvelgtina į formalių procesinio dokumento reikalavimų atitiktį civilinio proce­so tikslams: ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės arba įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodęs ieškovams pateikti eilę rašytinių įrodymų. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinyje nurodomi įrodymai, pa­tvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrody­mai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). CPK 226 straipsnyje nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikš­mės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurody­dami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei suformuluoti savo reikalavimus ir atsi­kirtimus į pareikštus reikalavimus.

Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju - ieškiniui priimti - reikėtų įvertinti keletą aspektų: 1) koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis; 2) ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti patekti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis); 3) ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padari­nys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje; 4) ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudo­jęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis).

Apeliantai (ieškovai) ieškinio reikalavimams pagrįsti pateikė šiuos rašytinius įrodymus: 2014-08-12 VĮ Registrų centras išrašą ir statinio kopijas; 1978-03-21 paveldėjimo teisės liudijimo su vertimu į lietuvių kalbą kopiją; 1986-04-25 Vilniaus rajono Rukainių apylinkės Liaudies deputatų tarybos Vykdo komiteto sprendimo Nr. 20 kopiją; 1995-06-29 mokėjimo pranešimo kopiją; 2004-06-30 statybos leidimo Nr. 459 kopiją; 2004 m. žemės sklypo plano kopiją; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. 48VĮ-)14.48.2.)-1252 kopiją; UAB „Krianta“ parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinio kopiją; UAB „Krianta“ 2015-03-17 rašto kopiją; Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2015-04-02 rašto kopiją; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-05-13 rašto kopiją; 2014-12-04 pranešimo kopiją (b. l. 6). Ieškinyje yra aiškiai nurodyta kuris iš prie ieškinio pridėtas dokumentas pagrindžia atitinkamą aplinkybę (b. l. 3 – 5). Atskirajame skunde apeliantai papildomai paaiškino, jog šiuo metu dar tik tai yra formuojamas žemės sklypas pagal pateiktą UAB „Krianta“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį, kuriame yra nurodytos visos koordinates, linijos ribos ir t.t. ir ieškovai teismo prašo nustatyti ribas būtent pagal šį brėžinį, t. y. ieškovų ir atsakovų žemės sklypų ribos yra aiškiai matomos (palyginamos) brėžinyje (ieškinio priedas Nr. 8). Ieškinio priede Nr. 1 yra nurodyti dokumentai, patvirtinantys ieškovų nuosavybės teises į gyvenamąjį namą. Ieškinio priede Nr. 6, žemės sklypo plano dešinėje viršutinėje pusėje, skiltyje „Gretimybės“ įrašyta A. D. ir yra jos parašas.

Pažymėtina, jog ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įro­dymus nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieš­kinio patenkinimą ar pagrįstumą. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuo­mone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikala­vimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Teisėjas gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi (CPK 160 straipsnio 1 dalies 5 punktas), be to, remiantis CPK 160 straips­nio 1 dalies 6 punktu, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus CPK numatytais atvejais, pavyzdžiui, šeimos bylose (CPK 376 straipsnio 1 dalis), darbo bylose (CPK 414 straips­nio 1 dalis), viešųjų pirkimų bylose (CPK 423 straipsnio 1 dalis), ypatingosios teisenos bylose (CPK 443 straipsnio 8 dalis) ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas ieškovams įpareigojimas pateikti naują NTR išrašą su duomenimis, aktualiais ieškinio pateikimo dienai, kadangi iš ieškovų pateiktų dokumentų neaišku kur yra jų pastatyta tvora, skirianti juos nuo atsakovų, kada ir iš kokių medžiagų pastatyta, koks jos ilgis ir pan., ar ji yra išlikusi, ieškinio priėmimo stadijoje yra nepagrįstas. Pažymėtina, jog visi teisiškai reikšmingi įrodymai turi būti pateikti su ieškiniu, ir tų įrodymų pateikimas negali būti „dozuojamas“ ar sąmoningai paliekamas vėles­nėms proceso stadijoms. Laiku nepateikus įrodymų, į teismą besikreipiančiam asme­niui kyla tam tikrų procesinių padarinių. CPK 181 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus taikoma ir įrodymams, kurie galėjo būti, tačiau nebuvo pateikti kartu su ieškiniu. Taip pat ieškovas negali būti verčiamas teismui pateikti tokius įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Ginčo atveju ieškovams formuojamo žemės sklypo pagrindas yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 4 d. įsakymas, kurio buvo nuspręsta pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančiam statiniui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatuoti (ieškinio priedas Nr. 7). Šis sklypas yra dar tik formuojamas, jo dydis bei ribos yra suderintos visų reikiamų valstybinių institucijų (tai matyti iš brėžinio plano), tačiau patvirtintas nebuvo būtent dėl atsakovų nesutikimo su tokiomis ribomis dėl ko ir iš kilo šis civilinis ginčas. Kadangi sklypas nesuformuotas, jis nėra registruotas VĮ Registrų centras ir neturi unikalaus numerio, todėl pirmosios instancijos teismo ieškovams nustatytas įpareigojimas, nurodyti kokio žemės sklypo (unikalus numeris, adresas, kada; vietovė) ir pagal kokius duomenis (ribų taškus, koordinates, linijas) ribos turi būti nustatytos, yra neįgyvendinamas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog informaciją, kad gretimas sklypas nuosavybės teise priklauso atsakovams bei kur brėžiniuose yra pažymėtos atsakovų žemės sklypo ribos gali pateikti atsakovai.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieškinyje yra pateikti pirminiai įrodymai, o papildomų įrodymų rinkimas gali būti atliekamas pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, taip pat siekdamas nesudaryti esminių kliūčių proceso eigai bei neapriboti asmens teisės kreiptis į teismą, sprendžia atskirąjį skundą tenkinti.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, kadangi procesinio dokumento priėmimo klausimo sprendimas priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 329 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.