Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2022-04-05 · Civilinė byla Nr. e2YT-2053-1056/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-05
Bylos Nr.
e2YT-2053-1056/2022
Teisminio proceso Nr.
2-32-3-00117-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Masiukienė
Pareiškėjas
Z. B.
Suinteresuotas asmuo
VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai, Pasvalio rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2053-1056/2022Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00117-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.9.; 3.2.3.2.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 5 d.Pasvalys

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėja Edita Masiukienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai, Pasvalio rajono savivaldybės administracijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos brolis A. P., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo motinos K. P., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

2. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina K. P.. K. P. testamento nepaliko, tačiau po jos mirties liko 2,4900 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) po K. P. mirties jos turtą perėmė jį faktiškai pradėdamas valdyti pareiškėjos brolis A. P., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. A. P. po mamos mirties sudarė jai priklausiusio privačios žemės (miško) nuomos sutartį, gavo už jį nuomos mokestį, rūpinosi žemės sklypu, priėmė jos paliktus tam tikrus namų apyvokos daiktus (baldus, asmeninius daiktus, knygas, nuotraukas), tvarkė jos dokumentus. Tokiu būdu jis ne tik priėmė turtą, bet ir visus iš palikimo priėmimo kylančius įsipareigojimus. Pareiškėja po brolio A. P. mirties paveldėjo jo turtą pagal įstatymą, kaip jo įstatyminė įpėdinė. Kitų jos įpėdinių įstatyminių įpėdinių nėra. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti reikalinga nustatyti juridinį faktą, kad A. P. po motinos K. P. mirties priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas. Kitokia tvarka ji negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos K. P. palikimo perėjimą valstybei, bei neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

4. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Tai pat nurodė, kad VĮ „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam paskirtus žemės sklypus, nėra gavusi pranešimo dėl galimo palikėjos K. P. palikimo perėjimo valstybei, bei neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį K. P. paliktojo turto priėmimą valdyti.

5. Suinteresuotas asmuo Pasvalio rajono savivaldybė atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų, galinčių patvirtinti ar paneigti pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Teismui išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir įsitikinus, jog pareiškėjos brolis A. P. po motinos K. P. mirties likusį palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, neprieštarautų pareiškėjos prašymo tenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

6. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus jos motinai K. P., jos brolis A. P., miręs (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti A. P. turtą visa apimtimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

7. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1-2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003).

9. Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra palikėjos K. P. dukra ir A. P. sesuo. K. P. testamento nepaliko, A. P. turtą ji paveldėjo kaip įstatyminė įpėdinė. Paveldėjimo bylos užvestos Pasvalio rajono 1-ajame notarų biure į K. P. turtą nėra, nėra įregistruotų jos palikimo priėmimo faktų.

10. Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos brolis A. P. po motinos mirties priėmė jos palikimą, iki mirties rūpinosi jos turtu, mokėjo mokesčius, jam liko visi motinos buities ir asmeniniai daiktai. Tokiu būdu A. P. faktiškai pradėjo valdyti po motinos K. P. mirties likusį turtą.

11. Pareiškėjos argumentams, kad po palikėjos K. P. mirties jos brolis A. P. palikimą priėmė, pradėdamas paveldimą turtą valdyti kaip savo, neprieštarauja ir kiti suinteresuoti asmenys savo pateiktuose atsiliepimuose į pareiškimą. Bylos duomenimis, nustačius nurodytą faktą, jokių kitų asmenų interesai nebūtų suvaržyti.

12. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusios K. P. palikimo sudėties.

13. Teismo vertinimu, visuma byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos brolis A. P., būdamas įstatyminis palikėjos įpėdinis, po savo motinos K. P. mirties faktiškai pradėjo paliktą mirusiosios turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, naudojosi ir jį prižiūrėjo. Duomenų apie tai, kad A. P. būtų atsisakęs palikimo, neįgyvendinęs savo teisės gauti palikimą, byloje nėra. Todėl daroma išvada, kad A. P. aptartu būdu priėmė po savo sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą. Pareiškėjos reikalavimas įrodytas (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas), todėl tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo motinos, K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose.

Teisėja Edita Masiukienė