Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Juknevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalį 527,24 Eur bauda, likusi nesumokėta baudos dalis – 412,11 Eur, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. 2022 m. rugsėjo 15 d. apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, konflikto metu tyčia I. Z. suėmęs rankomis už kaklo, stipriai jį spaudė ir, spausdamas kaklą, ją tampė ir taip smurtaudamas nukentėjusiajai I. Z. sukėlė fizinį skausmą.

R. K., apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino ir parodė, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. apie 20 val. jį dėdė atvežė pas draugę I. Z.. Jis su I. yra tik draugai, nėra sugyventiniai. Tuo metu jis buvo neblaivus. Jis I. paprašė 100 eurų, nes reikėjo susimokėti už elektrą. Nelaukęs, kad ši sutiks, pats pasiėmė iš jos piniginės 100 eurų, todėl Ineta supyko, nors jis sakė, kad pinigus grąžins. Dėl to tarp jo ir I. kilo konfliktas. Jie su I. susistumdė ir jis jai sugriebė rankomis už kaklo, stipriai spaudė kaklą ir dar ją patąsė. Smūgių I. nesudavė. Mano, kad nuo tokio jo elgesio I. galėjo jausti fizinį skausmą. Po to nuo veido nuėmė I. akinius ir išėjo. Kitą rytą I. grąžino ir akinius, ir pinigus. Šios atsiprašė, su ja susitaikė. Pasižada daugiau taip nesielgti. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi (b. l. 92-95).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. K. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.

Nukentėjusioji I. Z. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. apie 20.00 val. pas ją į namus atvyko neblaivus jos draugas R. K.. Prieangyje jie bendravo, ji šiam pasakė, kad galėjo paprašyti pinigų, o ne pasiimti. Nes ji prieš tai apsižiūrėjo, kad piniginėje jai trūko 100 eurų. Todėl įtarė, kad jis galėjo neatsiklausęs iš piniginės pasiimti 100 eurų. Šis neigė, kad buvo paėmęs iš jos 100 eurų. Dėl šių pinigų tarp jų kilo žodinis konfliktas. Staiga jis pakilo nuo suolo ir iš prieangio ėjo į namo vidų. Ji bandė jį sulaikyti, tačiau jis nuėjo į kambarį ir paėmė rankinę, kuri buvo padėta ant spintos. Ji bandė iš jo rankų atimti savo rankinę ir jie, besitampydami už rankinės, iš kambario atėjo į namo prieangį. Jai prieangyje pavyko iš jo rankų ištraukti rankinę. Jis griebė rankomis jai už kaklo, jį stipriai spausdamas, pradėjo ją tąsyti prieangyje. Ji dėl jo tokio elgesio buvo išsigandusi, prašė paleisti, tačiau R. toliau ją tampė. Po kažkurio laiko jis ją paleido ir netikėtai rankomis pagriebė jai už akinių, juos nuėmė nuo veido ir išėjo į lauką. R. K. rankomis kaklą jai sugriebė visa jėga, dėl ko jautė fizinį skausmą. Stiprų skausmą kaklo srityje jautė apie 10 min. Ji iškvietė policiją. Kol atvyko policijos pareigūnai, R. K. iš sodybos pasišalino (b. l. 6-13).

Nukentėjusioji I. Z. papildomos apklausos metu parodė, kad pas teismo medicinos specialistus nevyko ir nevyks. Jos Rimas atsiprašė, su ja susitaikė, pastarajam pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Ji civilinio ieškinio byloje nereikš. Ji neprieštarauja, kad ši byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu ir šio prokuroro sprendimo neskųs. Pinigus – 100 eurų ir akinius jai R. K. grąžino, jam pretenzijų dėl to neturi. Pinigų R. iš jos nevogė, jai sakė, kad jam paskolintų, tik nelabai norėjo skolinti (b. l. 30-32, 33-35).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji I. Z. parodė, jog 2022 m. rugsėjo 15 d. apie 20.30 val. jos namuose, prieangyje kilusio žodinio konflikto metu R. K. sugriebė už kaklo ir tampė. Sugriebdamas jai už kaklo, stipriai jį spaudė, tuo jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo R. K. atžvilgiu taikyti poveikio priemones ir nubausti įstatymo numatyta tvarka (b. l. 6).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, apžiūra (b. l. 14-16).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, spręstina, jog įrodyta, kad kaltinamasis R. K. tyčia nukentėjusiajai I. Z. suėmęs rankomis už kaklo, stipriai jį spaudė ir, spausdamas kaklą, ją tampė ir taip smurtaudamas nukentėjusiajai I. Z. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis visiškai prisipažino dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką be jo paties parodymų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški, įrodyta nukentėjusiosios I. Z. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei rašytiniais įrodymais. Teismas, įvertinęs kaltinamojo smurtinių veiksmų pobūdį (suėmęs rankomis nukentėjusiajai už kaklo, stipriai jį spaudė ir, spausdamas kaklą, ją tampė), nukentėjusiosios sužalojimų pobūdį, kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiškinimus, daro išvadą, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Konstatuotina, kad nukentėjusiosios patirtas fizinis skausmas yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis smurtinius veiksmus atliko intensyviai, panaudodama fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, šiuo atveju fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimas, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami, tačiau elgėsi pavojingai, nedėjo valinių pastangų išvengti padarinių, jų norėjo, taip sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Remiantis paminėtu, kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip alternatyvi bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis R. K. vieną kartą teistas, baustas administracine tvarka (b. l. 62-65), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam siūloma skirti bausmės rūšimi ir trukme. Prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta, civilinis ieškinys nepareikštas.

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, R. K. skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, kaltinamajam paskirta bausmė subendrintina su Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, jas visiškai sudedant, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį.

Kaltinamajam, vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 96-99).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šią bausmę subendrinti su Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, jas visiškai sudedant, ir paskirti R. K. galutinę subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 412,11 Eur baudą.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įteikti R. K. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti R. K., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46¹ straipsnio 1 dalimi, nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.