Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs antstolio Aleksandro Selezniovo teikimą dėl laikinojo nuosavybės teisės apribojimo A. J. turtui panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Antstolio teikimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant, teismas, bausmę vykdančių institucijų teikimu ar kitų asmenų prašymu, gali panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas, nuosprendžio vykdymo metu turi teisę panaikinti priemones civiliniam ieškiniui, turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, jeigu šios priemonės išteisinamajame nuosprendyje ar nuosprendyje, kuriuo ieškinys atmestas arba turto konfiskavimas netaikomas, nepanaikintos. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. J. buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis ir iš jo priteistos proceso išlaidos bei civiliniu ieškiniu pareikštos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Ikiteisminio tyrimo metu jam paskirtos procesinės prievartos priemonės klausimas teismo nuosprendžiu buvo išspręstas, paliekant ją galioti priteistos žalos ir civilinių ieškinių užtikrinimui. Paskiriant bausmę, turto konfiskavimas nuteistajam taip pat nebuvo taikytas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, šiuo atveju, nesant BPK 361 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, šio straipsnio nuostatos negali būti taikomos.

Pažymėtina, kad turto areštas A. J. buvo taikytas, vadovaujantis 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – 1961 m. BPK) 195 straipsniu. Lietuvos Respublikos 2002 m. spalio 29 d. įstatymo Nr. IX-1162 dėl baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. Kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos, 28 straipsnyje nustatyta procesinių prievartos priemonių, paskirtų pagal senąjį 1961 m. BPK, galiojimo klausimų išsprendimo tvarka, įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos baudžiamajam proceso kodeksui. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad procesinių prievartos priemonių, kurios buvo taikomos iki naujojo baudžiamojo kodekso įsigaliojimo, pratęsimo klausimai sprendžiami naujajame baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į naujojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 151 straipsnio 8 dalį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Valcovo Kochansko 2002 m. gegužės 8 d. nutarimu, visam A. J. turtui buvo uždėtas areštas, siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį bei galimą turto konfiskavimą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad A. J. turimas turtas gali būti parduotas ar kitaip iššvaistytas. Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu ši procesinė prievartos priemonė palikta galioti, taip pat siekiant užtikrinti civilinių ieškinių atlyginimą. Šis teismo nuosprendis įsiteisėjo 2011 m. sausio 7 d. ir yra privalomai vykdytinas (BPK 346 straipsnio 1 dalis). 2011 m. sausio 11 d. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir civilinei ieškovei D. Ž. buvo išduoti vykdomieji raštai dėl nuosprendžiu jiems priteistos žalos bei išlaidų atlyginimo, tačiau iki šiol vykdomieji raštai teismui nėra grąžinti, duomenų apie ieškinių ir proceso išlaidų atlyginimą baudžiamojoje byloje nėra, todėl konstatuotina, kad teismo nuosprendyje nurodyti procesinės prievartos priemonės A. J. turtui palikimo galioti pagrindai nėra išnykę ir šios procesinės prievartos priemonės naikinti jai tapus nebereikalinga nėra teisinio pagrindo.

Be to, antstolis Aleksandras Selezniovas prašyme nurodo, kad jo kontoroje yra vykdomas išieškojimas pagal vykdomąsias bylas Nr. 0010/11/01200 ir 0010/11/01199 dėl 3 449,32 Eur ir 2 231,06 Eur išieškojimo pagal 1997 m. ir 1998 m. išduotus vykdomuosius raštus. Pažymėtina, kad esant keliems kreditoriniams reikalavimams, lėšos iš skolininkų išieškomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) LV skyriuje nustatyta tvarka, todėl, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju egzistuoja keli kreditoriniai reikalavimai į areštuotą A. J. turtą, jam gera valia neatsiskaitant su kreditoriais, iš jo turto turi būti išieškoma pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą kreditorinių reikalavimų patenkinimo eiliškumą, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimai yra vykdomi vieno, ar kelių antstolių žinioje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 8 dalimi, 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 4 ir 5 dalimis, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

antstolio Aleksandro Selezniovo teikimą atmesti.

Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.