- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-11
- Bylos Nr.
- e2S-849-275/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08954-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- UAB „Pontem“, ADB „Gjensidige“
- Kategorijos
- 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovams UAB „Pontem“ ir ADB „Gjensidige“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo ADB „Gjensidige“, ieškovui G. B. jo išlaikymui skirtą kompensaciją skirtumui nuo G. B. gaunamų faktinių pajamų (310,70) iki vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos (555,00), t.y. Po 244,30 eurų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki G. B. gyvos galvos, periodinių mėnesinių išmokų dydį indeksuojant LR vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo UAB PONTEM ieškovo G. B. naudai 20000,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo, išmokos sumą sumažinant 5000,00 eurų suma, kurią yra išmokėjusi ADB „Gjensidige“; priteisti iš atsakovų ieškovo naudai pastarojo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2015 m. lapkričio 3 d. apie 7:31 val. (duomenys neskelbtini), R. D., vairuodamas automobilį FORD TRANZIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas, partrenkė pėsčiąjį G. B., dėl ko jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Automobilis FORD TRANZIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio dienai priklausė UAB PONTEM, o R. D. įvykio dieną dirbo UAB PONTEM. Dėl šio įvykio Vilniaus apskrities VPK KPV Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-60857-15 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. l d.. VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialistas J.M. P., apžiūrėjęs G. B., gim. 1953 m., RVUL gydymo stacionare ligos istoriją Nr. 2015/25731 ir rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad G. B. nustatyti sužalojimai - daugybiniai abipusiai šonkaulių (II-III, dešinės ir II-IV kairės pusės) lūžiai su kraujo ir oro susikaupimų krūtinplėvės ertmėse, kairio, raktikaulio lūžis, daugybiniai dubens kaulų (abiejų gaktikaulių abiejų šakų) lūžiai, suardantys dubens žiedą, bei kairio šlaunikaulio vidinio krumplio lūžis galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu.
3. Ieškovas ieškinyje reiškiamų reikalavimų užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo ADB „Gjensidige“ ieškovui laikiną išlaikymą po 200,00 eurų kas mėnesį iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo.
4. Nurodė, kad šis ieškinio reikalavimas siejamas su tuo, jog ieškovas G. B. iki eismo įvykio 2015-11-03 buvo sveikas žmogus pagal savo amžių, rūpinosi savimi, pats išsilaikė ir padėdavo savo seserims ir pažįstamiems. Ieškovas šeimos nėra ir nebuvo sukūręs, vaikų neturi.
nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Ieškovas iš sveiko, galinčio
pasirūpinti kitais asmenimis, tapo asmeniu, kuriam reikalinga nuolatinė pagalba. Ieškovui
mokama netekto darbingumo pensija, kuri šiuo metu yra 301,20 eurų, bei mokama 9,50 eurų
dydžio transporto išlaidų kompensacija. Faktinės ieškovo pajamos kas mėnesį yra 310,70 eurų.
Su pradiniu ieškiniu teismui pateikta Pagalbos į namus teikimo sutartis, bei apmokėjimo
atsižvelgdamas į faktines finansines galimybes, nors poreikis paslaugoms yra gerokai didesnis.
Šiuo metu šalyje yra paskelbtas karantinas ir ieškovo seserys nebegali jo lankyti, bei
papildomai padėti buityje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi ieškovo G. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
6. Nurodė, kad ieškovas reikšdamas reikalavimą dėl minėtos laikinosios apsaugos priemonės taikymo neįrodinėja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo, o nurodo tik tai, kad jo finansinė padėtis yra sunki, todėl reikalingas CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytos laikinosios apsaugos priemonės taikymas. Ieškovas prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodo, kad jo pajamos per mėnesį yra 310,70 Eur ir jo seserys nebegali jo lankyti bei padėti papildomai buityje, tačiau nurodytos priežastys nagrinėjamo prašymo kontekste nelaikytinos pagrįstomis. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui pagalba namuose yra pilnai kompensuojama iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto (tikslinė kompensacija pagalbai namuose). Ieškovas taip pat nepateikė duomenų dėl kitų išlaidų kurių nekompensuoja jo gaunama tikslinė kompensacija bei neteikė tokias galimas išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Be kita ko, ieškovas nenurodo kaip taikant laikinąja apsaugos priemonę – išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį bus išnaudotos papildomai gautos lėšos bei kodėl išlaikymui reikalinga būtent ši suma.
7. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytos laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas iš esmės atitiktų vieno iš ieškinyje reiškiamų reikalavimų patenkinimą, todėl neįrodžius laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinumo, pritaikius šia laikinąją apsaugos priemonę teigtina, kad būtų pažeistas proporcingumo principas ir taip nepagrįstai suvaržytos atsakovo ADB „Gjensidige“ teisės ir teisėti interesai. Įvertinęs ieškovo argumentus bei pateiktus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl jo prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Apeliantas (ieškovas) G. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartį, kuria buvo atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės.
9. Nurodė, kad tokios aplinkybės, kad neįgalaus, negalinčio savarankiškai vaikščioti, asmens gyvenimo, buitinių, kultūrinių bei kitų orių gyvenimo sąlygų užtikrinimui reikalingos pinigų sumos yra ženkliai didesnės, nei analogiškai sveiko žmogaus orių gyvenimo sąlygų užtikrinimas, laikytinos neįrodinėtinomis (CPK 12 str.).
10. Pažymėjo, kad tikslinė kompensacija ieškovui mokama remiantis Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymu, kur yra numatytas fiksuotas išmokų dydis. Įstatyme numatyta (2 str. 2 d.), jog tikslinės kompensacijos mokamos iš valstybes biudžeto lėšų, todėl tokios išmokos mokamos nepriklausomai nuo šios išmokos atsiradimo priežasties ir mokamos atitinkamai nuo Valstybės galimybių padėti socialiai remtiniems asmenims.
11. Nurodė, kad ieškovo pareikto ieškinio vienas iš pagrindų yra LR CK 6.288 str. 3 d. kur įtvirtinta, kad su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusi žala, taip pat su gyvybės atėmimu susijusi žala atlyginama periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka. Jeigu žala atlyginama periodinėmis išmokomis, tai šios išmokos indeksuojamos teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas ADB „Gjensidige“ yra draudimo bendrovė, kuri atsako už žalos atlyginimą, jeigu apdraustajam asmeniui kyla civilinė atsakomybė. Akivaizdu, jog asmeniui, patrauktam baudžiamojon atsakomybėn už ieškovo sužalojimą, civilinė atsakomybė kyla.
12. Pažymėjo, kad nors pagal CPK 144 straipsnį teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, atsakovui ADB „Gjensidige“, kaip draudimo bendrovei, sėkmingai vykdančiai savo veiklą netaikytinas (pajėgi bus mokėti bet kokiu atveju), tačiau ieškovui, kuris buvo sužalotas nusikaltimo metu, oriai gyventi reikia dabar, t. y. kiekvieną dieną. Ieškovas tiesiog pirktų daugiau paslaugų ir buities daiktų, jeigu turėtų už ką.
13. LR CK 6.283 str. 2 d. įtvirtinta, kad nuostolius Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Ieškovas neturi santaupų, kad nusipirkęs paslaugas, daiktus ar priemones, vėliau siektų kompensacijos iš atsakovo, o kredito įstaigos neįgaliam asmeniui su mažom pajamom, kredito nesuteikia.
14. Baudžiamojoje byloje žala G. B. dėl jo išlaikymo iš draudiko priteista nebuvo nes tokio reikalavimo nepareikšta. Įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų jsigįjimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kilos sveikatai grizinti būtinos išlaidos). Kadangi dėl eismo įvykio metu patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo G. B. neteko galimybės savarankiškai vaikščioti, jam būtina kitų asmenų pagalba.
15. Ieškovas ieškinį teismui yra pateikęs 2019 m. liepos mėnesį, paslaugų į namus teikimo sutartis sudaryta 2019 m. kovo mėnesį, Šiuo metu dėl karantino Šalyje nėra aišku bylos pirmos instancijoje pasibaigimo terminai, taip pat bet kuriai šaliai pateikus apeliaciją, ieškovo prašomas išlaikymas gali labai nusitęsti, todėl prašomos laikinosios apsaugos priemonės, jeigu būtų pritaikytos, ženkliai prisidėtų prie oresnių ieškovo gyvenimo sąlygų, bei neturėtų beveik jokių neigiamų pasekmių atsakovui ADB „Gjensidige“.
Atsiliepimas
16. Atsakovas ADB „Gjensidige“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašome Vilniaus miesto apylinkės teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeista.
17. Nurodė, kad ieškovas ir toliau iš esmės neįrodinėja, kodėl jam kas mėnesį būtini papildomi 200 Eur, kokias konkrečiai būtinas išlaidas ši suma padengtų, kodėl reikalauja būtent 200 Eur, kokių paslaugų negauna pagal pagalbos namuose sutartį. Be to, ir toliau nėra aišku, kokiu pagrindu jo seserys negali lankyti ir padėti (nėra tą daryti draudžiančio teisės akto, o karantino sąlygos šiuo metu yra ypač sušvelnėję).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
19. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones t. y. pirmosios instancijos teismas atsisakė priteisti iš atsakovo ADB „Gjensidige“ ieškovui laikiną išlaikymą po 200,00 eurų kas mėnesį iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo.
20. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 3 d. apie 7:31 val. (duomenys neskelbtini), R. D., vairuodamas automobilį FORD TRANZIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas, partrenkė pėsčiąjį G. B., dėl ko jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Automobilis FORD TRANZIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio dienai priklausė UAB PONTEM, o R. D. įvykio dieną dirbo UAB PONTEM. 2015 m. lapkričio 13 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus nutarimu ieškovas pripažintas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-60857-15. Eismo įvykio metu automobilio FORD valdytojų civilinė atsakomybė privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu buvo apdrausta pas draudiką ADB „Gjensidige“.
21. Apeliantas kartu su ieškiniu pateikė 2019 m. kovo 29 d. tarp jo ir BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centras sudarytą pagalbos į namus teikimo ir mokėjimo už ją sutartį, pagal kurią ieškovui G. B. gali būti teikiamos paslaugos jo buityje, tačiau šios paslaugos yra mokamos. Minėtos sutarties 16.3 punktas numato, kad mokejimo už pagalbą į namus dydis asmeniui neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
22. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
23. Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai).
24. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo ADB „Gjensidige“ ieškovui laikiną išlaikymą po 200,00 eurų kas mėnesį iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Nurodo, kad nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2018 m. spalio 31 d. galiojo LR TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio redakcija, pagal kurią draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui patirtą žalą ribojama šiomis sumomis: 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui, todėl atsakovas ADB „Gjensidige“ privalo nukentėjusiajam ieškovui G. B. atlyginti skirtumą tarp ieškovo faktiškai gaunamų pajamų ir Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesio algos, kas mėnesinėmis išmokomis.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų skyrius yra pateikęs į bylą duomenys, kad G. B. nuo 2016 m. liepos 11 d. neterminuotam laikotarpiui skirta ir mokama priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo turimas realias išlaidas, bei išlaidas patirtas pagal 2019 m. kovo 29 d. sudarytą su BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centras pagalbos į namus teikimo ir mokėjimo už ją sutartį. Be to apeliantas nenurodo, kaip bus išnaudotos prašomos papildomai gautos lėšos bei kodėl išlaikymui reikalinga būtent ši suma.
27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytos laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas iš esmės atitiktų vieno iš ieškinyje reiškiamų reikalavimų patenkinimą, todėl neįrodžius laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinumo, pritaikius šia laikinąją apsaugos priemonę teigtina, kad būtų pažeistas proporcingumo principas ir taip nepagrįstai suvaržytos atsakovo ADB „Gjensidige“ teisės ir teisėti interesai.
28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl apelianto G. B. atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.