- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-14
- Bylos Nr.
- eI-1722-790/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04716-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 21.3.7Pareigybės panaikinimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėto atleidimo ir grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. M. kreipėsi į teismą su skundu (t. 1, b. l. 1–8), prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 41-663 ,,Dėl V. M. atleidimo iš valstybės tarnybos“; 2) pripažinti pareiškėjos V. M. atleidimą iš valstybės tarnybos neteisėtu ir grąžinti pareiškėją į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Bendrojo ugdymo skyriaus vyriausiosios specialistės (A lygio, 12 kategorijos) pareigas; 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo 2016 m. lapkričio 14 d. iki sprendimo visiško vykdymo dienos; 4) priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 14 d. pareiškėjos laikinojo nedarbingumo metu atsakovo įsakymu Nr. 41-663 „Dėl V. M. atleidimo iš valstybės tarnybos“ buvo atleista iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės administracija) Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus Švietimo vadybos poskyrio vyriausiosios specialistės pareigų. Teigė, kad nuo 2013 m. gruodžio 4 d. dirbo Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriuje, per visą darbo laiką buvo tik skatinta, tarnybinių nuobaudų neturėjo. 2016 m. liepos 8 d. pareiškėjai buvo įteiktas raštas Nr. 3475, kuriuo ji informuota, kad ne ankščiau kaip 2016 m. lapkričio 14 d. gali būti atleista iš valstybės tarnybos. Iki pat 2016 m. lapkričio 15 d., nors ne kartą teiravosi, nebuvo informuota, ar tikrai bus atleista ir kada tai įvyks, ar pareiškėjos pareigybės nebeliks ar ji galės pretenduoti į kitas pareigas. Atsakovas 2016 m. liepos 7 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 40-331 panaikinęs pareigybes, naujas pareigybes įsteigė tik 2016 m. lapkričio 11 d., apie tai pareiškėja informuota nebuvo. Tokiu būdu atsakovas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą garantiją tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje, jei laikotarpiu nuo pranešimo apie naikinamą pareigybę įteikimo iki šios pareigybės panaikinimo yra (atsiranda) laisva karjeros valstybės tarnautojo pareigybė. Atsakovas pažeidė reikalavimą paskirti pareiškėją į kitas pareigas, kaip tai numato Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalis. Atsakovas, steigdamas pareigybes ir tvirtindamas jų aprašymus, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 ir 8 dalių ir Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos reikalavimus, tuo buvo pažeistos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai. Realaus pareigybės panaikinimo nebuvo, todėl pareiškėja neturėjo būti atleista iš tarnybos, jai turėjo būti pasiūlyta naujai įsteigta Bendrojo ugdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė, kuri savo esme analogiška buvusiai pareiškėjos pareigybei. Į šią pareigybę perkelta pareiškėjos bendradarbė, neturinti patirties pareigybei priskirtų funkcijų vykdyme, nesant jokio teisinio pagrindo ir būtinybės (nustatyti mažesni reikalavimai ir susiaurinta atsakomybės sritis) nustatyta 12 pareigybės kategorija vietoje buvusios 11, taip atsakovas pažeidė pareiškėjos teisę pretenduoti į šias pareigas. Kadangi Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 14 d. įsakymas Nr. 41-663 ,,Dėl V. M. atleidimo iš valstybės tarnybos“ priimtas pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo, Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos reikalavimus, jis naikintinas. Pareiškėja prašo jos pažeistas teises atkurti Darbo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje numatytu būdu – grąžinti ją į pareigas, nustatant, kad ji eina Savivaldybės administracijos Bendrojo ugdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (A lygio, 12 kategorijos) ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Pareiškėja teigia patyrusi neigiamų dvasinių išgyvenimų, praradusi pragyvenimo šaltinį, tai lėmė neužtikrintumą ateitimi, emocinį sutrikimą ir nerimą. Savo karjerą siejo su darbu valstybės tarnyboje, todėl neteisėtas atleidimas pareiškėjai yra didelis išgyvenimas. Atsakovo veiksmai pareiškėjai sukėlė įtampą, kuri sąlygojo anemijos paūmėjimą dėl streso, galvos skausmus, nemigą, todėl pareiškėja kreipėsi į gydymo įstaigas, turėjo vartoti vaistus. Patirtą neturtinę žalą vertina 10 000 Eur suma.
Atsiliepimas
Atsakovas Savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (t. 2, b. l. 1–6) su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2016 m. liepos 5 d. priėmė sprendimą Nr. 1-524 „Dėl Tarybos 2015-06-17 sprendimo Nr. 1-60 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdymo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūros tvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo nustatė naują Savivaldybės administracijos struktūrą – panaikino Finansų departamentą ir Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyrių bei įsteigė Finansų ir strateginio planavimo departamentą su keturiais skyriais, Turto departamentą su trimis skyriais, o Švietimo, kultūros ir sporto departamente Bendrojo ugdymo ir Ikimokyklinio ugdymo skyrius. Taip pat Taryba minėtu sprendimu nustatė, jog šis sprendimas įsigalioja 2016 m. lapkričio 15 d., įpareigojo Savivaldybės administracijos direktorių teisės aktų nustatyta tvarka atlikti darbo organizavimo pakeitimus, pertvarkyti Savivaldybės administracijos departamentų ir skyrių vidaus struktūrą. Vykdyta pertvarka siekta funkcinių ryšių išgryninimo, kadangi ankstesnėje struktūroje valstybės tarnautojų vykdomos funkcijos buvo dubliuojamos, neišgrynintos ir neatskirtos. Kartu su funkcijomis turėjo būti perskirstyti žmogiškieji, finansiniai bei kiti ištekliai, neviršijant Tarybos patvirtinto darbo užmokesčio fondo ir didžiausio leistino pareigybių skaičiaus, struktūra keičiama iš esmės, o pakeitimų, reikiamos analizės ir priimamų dokumentų apimtis lėmė, jog Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 40-331 panaikinus nurodytų padalinių visas pareigybes, naujos pareigybės pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintą naują struktūrą buvo įsteigtos Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 40-538. Pareiškėjai apie būsimą pareigybės panaikinimą buvo pranešta 2016 m. liepos 8 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus raštu Nr. 3475, su kuriuo pareiškėja susipažino 2016 m. liepos 11 d. Pareiškėja atleista 2016 m. lapkričio 14 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 41-663. Todėl atsakovas tinkamai įvykdė savo pareigą informuoti pareiškėją, kaip tai numatyta Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje, nepažeidė nustatytų įspėjimo terminų. Visą įspėjimo laikotarpį nebuvo laisvų pareigybių, įskaitant įsteigtas naujas Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 40-538, kurių reikalavimus pareiškėja būtų atitikusi, todėl nebuvo galimybės pareiškėjai pasiūlyti jas užimti. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad ji turėjo būti perkelta į Bendrojo ugdymo skyriaus A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybę. Pažymi, kad buvusiai Švietimo skyriaus Švietimo organizavimo poskyrio A lygio 11 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybei pareigybės aprašymu, patvirtintu Savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 40-330, buvo priskirta aprūpinimo vadovėliais, mokymo ir kitomis priemonėmis funkcija, o po įvykdytos struktūros pertvarkos tokios atskiros pareigybės aprūpinimo vadovėliais ir kitomis priemonėmis funkcijoms vykdyti įsteigta nebuvo, tai priskirta atlikti pareiškėjos nurodomam Bendrojo ugdymo skyriaus vyriausiajam specialistui, kartu su kitomis funkcijomis. Taip pat šiai vyriausiojo specialisto pareigybei priskirta koordinuoti pavaldžių ugdymo įstaigų dokumentacijos planų rengimą ir derinimą, konsultuoti išsilavinimo pažymėjimų spausdinimo, dokumentacijos ir personalo valdymo klausimais. Šios funkcijos nebuvo priskirtos panaikintai pareiškėjos užimtai Švietimo vadybos poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybei. Tai pagrindžia, kad nauja pareiškėjos minima Bendrojo ugdymo skyriaus A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybė nėra fiktyvi, jai perduotos vykdyti funkcijos yra platesnės, didesnės apimties, nei buvusios pareiškėjos funkcijos. Padidinus funkcijų apimtį (darbo krūvį) ir siekiant įtvirtinti aiškią struktūrą, pagrįstai buvo įsteigta nauja būtent 12, o ne 11, kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybė. Įstatymas nenumato galimybės valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, paskirti į aukštesnės kategorijos pareigas. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo nustatyti neteisėtų atsakovo veiksmų, todėl nėra vienos iš atsakomybės taikymo sąlygų ir reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra atmestinas. Pareiškėja taip pat neįrodo žalos fakto, o tik abstrakčiai nurodo, kad patyrė įtampą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, prarado pragyvenimo šaltinį ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas prašė skundą tenkinti, atsakovo atstovė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Dėl buvusios Savivaldybės administracijos struktūros ir pareiškėjos pareigybei priskirtų funkcijų.
Pareiškėja 2013 m. gruodžio 3 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 41-1109 priimta dirbti A lygio 10 kategorijos Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus Švietimo vadybos poskyrio vyriausiąja specialiste (t. 2, b. l. 300). Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 41-262 pareiškėja laikinai nuo 2014 m. kovo 10 d. perkelta į to paties departamento, skyriaus ir poskyrio A lygio 11 kategorijos vyriausiosios specialistės pareigas (t. 2, b. l. 305). Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 41-829 pagrindu pareiškėja nuo 2014 m. spalio 2 d. į šias pareigas perkelta nuolatiniam darbui (t. 2, b. l. 314-315). Pareiškėjos užimamos pareigybės paskirtis, reikalavimai tarnautojui, jo vykdomos funkcijos buvo numatytos pareigybės aprašyme, patvirtintame Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 40-64 (t. 2, b. l. 306-307). Iš šio pareigybės aprašymo matyti, kad šias pareigas einančio valstybės tarnautojo specialioji veiklos sritis – vadybinės ir pedagoginės veiklos koordinavimas, o šias pareigas einančio valstybės tarnautojo pagrindinės funkcijos – 1) organizuoti ugdymo įstaigų pedagogų kvalifikacijos kėlimą, konsultuoti kvalifikacijos kėlimo klausimais; 2) organizuoti ugdymo įstaigų pedagogų atestaciją, rengti Administracijos direktoriaus įsakymų projektus dėl mokytojų atestacijos komisijų ir atestacijos programų tvirtinimo, konsultuoti atestacijos klausimais; 3) tirti ir vertinti pedagogų poreikį, pokyčius, vykdyti švietimo stebėseną; 4) rengti dokumentus dėl tarnybinių atlyginimų koeficientų ir priedų švietimo įstaigų darbuotojams ir vadovams nustatymo; 5) nagrinėti, teikti siūlymus, rengti dokumentus dėl leidimų vadovams dirbti papildomą darbą; 6) koordinuoti ir prižiūrėti Konstitucijos pagrindų ir lietuvių kalbos egzaminų organizavimą ir vykdymą. Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus Švietimo vadybos poskyryje, be pareiškėjos, dar buvo keturios Švietimo vadybos poskyrio vyriausiųjų specialistų (A lygio, 12 kategorijos) pareigybės.
Pareiškėjai 2016 m. liepos 11 d. buvo įteiktas Savivaldybės administracijos 2016 m. liepos 8 d. raštas Nr. 3475 „Dėl pareigybės panaikinimo“, kuriuo pareiškėja buvo informuota apie tai, kad Savivaldybės administracijos direktorė 2016 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 40-331 nuo 2016 m. lapkričio 15 d. panaikino Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus Švietimo vadybos poskyrio A lygio 11 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybę, kurią užėmė pareiškėja, ir įspėjo pareiškėją, kad ne anksčiau kaip 2016 m. lapkričio 14 d. ji gali būti atleista iš valstybės tarnybos pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama) (t. 2, b. l. 325).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas aptariamas įstatymo nuostatas, yra pažymėjęs, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos taikytinos tuo atveju, kai naikinama karjeros valstybės tarnautojo užimama pareigybė. Tačiau paties pareigybės panaikinimo ši teisės norma nereglamentuoja. Tai reiškia, kad šios normos nuostatos (suformuluotos atitinkamų garantijų pavidalu) taikytinos suponuojant situaciją, kai atitinkama pareigybė yra realiai naikinama, t. y. toliau neišlieka. Todėl, sprendžiant šių nuostatų taikymo klausimą, pirmiausia yra būtina išsiaiškinti (nustatyti) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga, dėl to valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš tarnybos tuo pagrindu, kad jo pareigybė yra panaikinta. Sprendžiant Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, pirmenybė turi būti teikiama su pareigybės panaikinimu susijusių teisinių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai (formai), šiuo tikslu, be kita ko, išsiaiškinant (nustatant) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. būtina nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017 64 punkte aptarta administracinių teismų praktika). Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdami ginčus dėl atleidimo iš valstybės tarnybos, kai panaikinama pareigybė, teismai neapsiriboja formaliu fakto nustatymu, kad buvo priimtas administracinis aktas dėl pareigybės panaikinimo, tačiau nagrinėja struktūrinius pertvarkymus tuo aspektu, kuris atskleidžia, ar atitinkamos (ginčui aktualios) pareigybės panaikinimas yra realus (šiuo tikslu teismas palygina panaikintų ir įsteigtų padalinių funkcijas; panaikintų ir įsteigtų pareigybių sąrašus, panaikintų ir įsteigtų pareigybių aprašymus, atkreipdamas dėmesį į pareigybių aprašymuose nustatytus specialiuosius reikalavimus; analizuoja funkcijų perskirstymą tarp padalinių ir pareigybių, kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1074/2013; 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-670/2013; 2012 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-348/2012; 2011 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-346/2011; 2012 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2846/2012).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjekto struktūros tvarkymas – tai vidaus administravimo veiklos forma, kuria ne tik užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas, bet ir jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas. Kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (pvz., 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3085/2012; 2011 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-340/2011, kt.). Vertinant administracijos struktūros pakeitimus, padarytus laikantis teisės aktų reikalavimų, valstybės tarnautojo interesai negali būti aukščiau už valstybės politikos interesus atitinkamoje valstybinio sektoriaus srityje (pvz., 2008 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-904/2008; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-684/2010).
Nagrinėjamo ginčo atveju, kaip minėta, savivaldybės administracijoje įgaliotų subjektų sprendimų pagrindu įvyko realūs struktūriniai pertvarkymai, lėmę aukščiau aptartus darbo organizavimo pakeitimus. Teismo vertinimu, šių struktūrinių pertvarkymų ir darbo organizavimo pakeitimų pasekoje pareiškėjos užimta pareigybė buvo realiai panaikinta. Kaip minėta, struktūrinių pertvarkymų tikslas buvo sukurti labiau specializuotus Bendrojo ugdymo ir Ikimokyklinio ugdymo skyrius. Pareiškėja iki struktūrinių pertvarkymų užėmė Švietimo skyriaus Švietimo vadybos poskyrio vyriausiosios specialistės (A lygio, 11 kategorijos) pareigas, jos pagrindinės funkcijos buvo 1) organizuoti ugdymo įstaigų pedagogų kvalifikacijos kėlimą, konsultuoti kvalifikacijos kėlimo klausimais; 2) organizuoti ugdymo įstaigų pedagogų atestaciją, rengti Administracijos direktoriaus įsakymų projektus dėl mokytojų atestacijos komisijų ir atestacijos programų tvirtinimo, konsultuoti atestacijos klausimais; 3) tirti ir vertinti pedagogų poreikį, pokyčius, vykdyti švietimo stebėseną; 4) rengti dokumentus dėl tarnybinių atlyginimų koeficientų ir priedų švietimo įstaigų darbuotojams ir vadovams nustatymo; 5) nagrinėti, teikti siūlymus, rengti dokumentus dėl leidimų vadovams dirbti papildomą darbą; 6) koordinuoti ir prižiūrėti Konstitucijos pagrindų ir lietuvių kalbos egzaminų organizavimą ir vykdymą. Šias funkcijas pareiškėja vykdė tiek bendrojo ugdymo, tiek ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo srityse, ką pripažino ir teismo posėdžio metu. Matyti, kad po 2016 m. lapkričio 15 d. dalis jos vykdytų funkcijų bendrąjį ugdymą vykdančių įstaigų atžvilgiu buvo perduota vykdyti Bendrojo ugdymo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 12 kategorija) pareigybei (t. 2, b. l. 252-253), t. y. organizuoti ugdymo įstaigų pedagogų kvalifikacijos kėlimą, konsultuoti kvalifikacijos kėlimo klausimais; organizuoti ugdymo įstaigų pedagogų atestaciją, rengti Administracijos direktoriaus įsakymų projektus dėl mokytojų atestacijos komisijų ir atestacijos programų tvirtinimo, konsultuoti atestacijos klausimais; tirti ir vertinti pedagogų poreikį, pokyčius; rengti dokumentus dėl tarnybinių atlyginimų koeficientų ir priedų švietimo įstaigų darbuotojams ir vadovams nustatymo, o kita dalis pareiškėjos vykdytų funkcijų ikimokyklinį ugdymą vykdančių įstaigų atžvilgiu buvo perduota vykdyti Ikimokyklinio ugdymo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) pareigybei (t. 2, b. l. 289-291), t. y. organizuoti ugdymo įstaigų pedagogų kvalifikacijos kėlimą, konsultuoti kvalifikacijos kėlimo klausimais; organizuoti ugdymo įstaigų pedagogų atestaciją, rengti Administracijos direktoriaus įsakymų projektus dėl mokytojų atestacijos komisijų ir atestacijos programų tvirtinimo, konsultuoti atestacijos klausimais; tirti ir vertinti pedagogų poreikį, pokyčius. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjos vykdytos funkcijos buvo išskaidytos dvejoms naujai įsteigtoms pareigybėms.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs naujai įsteigtų pareigybių, kurioms buvo perduotos pareiškėjos anksčiau vykdytos funkcijos, aprašymus, konstatuoja, kad jose, be pareiškėjos vykdytų funkcijų, yra numatyta ir naujų, esminių funkcijų, kurių vykdymas iki darbo organizavimo pakeitimų buvo numatytas kitoms pareigybėms arba apskritai nebuvo numatytas. Kitaip tariant, pareigybės, kurioms buvo perduotos (išskaidytos) pareiškėjos vykdytos funkcijos, apjungė tiek pareiškėjos, tiek kitų valstybės tarnautojų anksčiau vykdytas funkcijas, tiek naujai priskirtas funkcijas. Konkrečiai imant, Bendrojo ugdymo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 12 kategorija) pareigybės aprašyme (t. 2, b. l. 252-253) numatytas tiek funkcijų, kurias bendrojo ugdymo įstaigų atžvilgiu vykdė pareiškėja, vykdymas, tiek kitų esminių funkcijų vykdymas. Šiai pareigybei numatyta pavaldžių ugdymo įstaigų aprūpinimo bendrojo ugdymo dalykų vadovėliais, mokymo ir kitomis priemonėmis organizavimo funkcija, kuri nebuvo priskirta pareiškėjos pareigybei, o sudarė didelę dalį Švietimo organizavimo poskyrio vyriausiojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) atliekamų funkcijų (t. 2, b. l. 138-140). Taip pat šiai pareigybei buvo priskirtos funkcijos, kurios nebuvo priskirtos pareiškėjos pareigybei, susijusios su dokumentacijos valdymo klausimais – konsultuoti pavaldžias įstaigas dokumentacijos valdymo klausimais, koordinuoti pavaldžių ugdymo įstaigų dokumentacijos planų rengimą, derinimą. Taip pat šiai pareigybei buvo priskirtos funkcijos, kurios nebuvo priskirtos pareiškėjos pareigybei, susiję su pavaldžių įstaigų personalo administravimu – konsultuoti įstaigas personalo valdymo klausimais, teikti pedagogų poreikio tyrimų ataskaitas, pasiūlymus dėl pedagogų poreikio planavimo, koordinuoti kitus pavaldžių įstaigų personalo administravimo klausimus. Be to, šiai pareigybei buvo priskirta funkcija, kurios nevykdė pareiškėja – pavaldžių ugdymo įstaigų konsultavimas išsilavinimo pažymėjimų spausdinimo klausimais. Ikimokyklinio ugdymo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) pareigybės aprašyme (t. 2, b. l. 289-291) šiai pareigybei priskirtas pradinio ugdymo programų įgyvendinimas pavaldžiose įstaigose, vadovų konsultavimas dėl priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių įgyvendinimo (šios funkcijos buvo numatytos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio vyriausiojo specialisto, A lygio, 11 kategorijos, pareigybės aprašyme, t. 2, b. l. 183-184), įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, skyrių vedėjų veiklos vertinimas ir atestacija, išorės audito koordinavimas (funkcijos, numatytos Švietimo vadybos poskyrio vyriausiojo specialisto, A lygio, 12 kategorijos, pareigybės aprašyme, t. 2, b. l. 175-176), t. y. funkcijos, kurių anksčiau pareiškėja nevykdė. Ikimokyklinio ugdymo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) pareigybės aprašyme numatyta ir daugelis kitų funkcijų, kurių pareiškėja nevykdė – pavaldžias ugdymo įstaigas lankančių vaikų duomenų bazės administravimas, audito atlikimo suvestinių rengimas, remiantis audito išvadomis padėjimas pavaldžioms ugdymo įstaigoms parengti jų veiklos planavimo dokumentus, teikimas siūlymų dėl pavaldžių ugdymo įstaigų vadovų apdovanojimo ir skatinimo ir kt.
Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjos vykdytos funkcijos buvo išskaidytos Bendrojo ugdymo ir Ikimokyklinio ugdymo skyrių pareigybėms, o šioms pareigybėms, be anksčiau pareiškėjos vykdytų funkcijų, buvo priskirtos ir kitos esminės funkcijos, tiek tos, kurias anksčiau vykdė kiti valstybės tarnautojai, tiek tos, kurių vykdymas ankstesniuose pareigybių aprašymuose nebuvo numatytas. Šis funkcijų perskirstymas buvo susijęs su realiai Savivaldybės administracijoje įvykusiais platesnio pobūdžio struktūriniais pertvarkymais, kurių metu buvo siekiama sukurti labiau specializuotus Bendrojo ugdymo ir Ikimokyklinio ugdymo skyrius, tuo tikslu buvo apjungiamos buvusių pareigybių funkcijos, naujai steigiamoms pareigybėms numatomos naujos funkcijos, mažinamas valstybės tarnautojų skaičius. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos pareigybės panaikinimas, įformintas Administracijos direktorės 2016 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 40-331, nebuvo formalus, jis buvo realus. Šiuo atveju, nors pareiškėjos vykdytų funkcijų nebuvo atsisakyta, tačiau buvusią pareiškėjos pareigybę apibūdinančių funkcijų visuma neišliko, ji buvo išskaidyta, tuo pačiu atskiras buvusios pareigybės funkcijas apjungiant su kitomis ir taip sukuriant naujas pareigybes. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, naikinamos pareigybės pagrindinių funkcijų ir paskirties atsisakymas nėra vienintelis galimas atvejis tam, kad būtų galima pripažinti, jog įvyko realus pareigybės panaikinimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar pareiškėjos pareigybė realiai buvo panaikinta, svarbu nustatyti, kokias funkcijas iki atsakovo nurodomo pareiškėjos pareigybės panaikinimo pareiškėja atliko ir ar šios funkcijos – visos ar jų dalis – neišliko, paskirstytos kitiems darbuotojams, jų atsisakyta ir pan. Nustačius šias aplinkybes ir konstatavus, kad pareiškėjos atliktos darbo funkcijos (visos ar didžioji jų dalis) paskirstytos atlikti kitiems darbuotojams arba dėl tam tikrų priežasčių pasikeitusioje institucijos veikloje nėra reikalingos, būtų galima konstatuoti, kad dėl struktūrinių pertvarkymų buvo panaikinta pareiškėjos pareigybė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-247/2010). Vadinasi, aplinkybė, kad dalis pareiškėjo iki atsakovo atliktų struktūrinių pertvarkymų vykdytų funkcijų išliko, nesudaro pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, jog išliko ir pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto atleisto valstybės tarnautojo pareigybė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1954/2012; 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3085/2012; 2012 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2348/2012).
Žemesnės instancijos teismas
Dėl Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytų garantijų.
Nustačius, kad aptariamu atveju pareiškėjos pareigybė buvo realiai panaikinta, toliau byloje nagrinėtina, ar buvo užtikrintos Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytos pareiškėjos kaip tarnautojos, kurios pareigybė naikinama, garantijos būti paskirtai į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Šiuo aspektu pareiškėja pirmiausiai nurodo, kad jai turėjo būti siūlomos naujai įsteigtos Bendrojo ugdymo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 12 kategorija) pareigos (t. 2, b. l. 252-253), nes šios pareigybės 12 kategorija buvo nustatyta nepagrįstai, pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 ir 8 dalių ir Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos reikalavimus.
Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1, 3 dalys numato, kad valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą, šių pareigybių kategorijas ir lygius nustato šis Įstatymas (3 priedas), valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos nustatomos atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirta valstybės ar savivaldybių institucija ar įstaiga. Kriterijus, kuriais vadovaujantis valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skirstomos į grupes, nustato šis Įstatymas (2 priedas). Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies 1 punktas įgaliojimus tvirtinti valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus ir sąrašus nustato valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams. Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685, 16 punktas nustato, kad valstybės tarnautojų, išskyrus statutinių valstybės tarnautojų, pareigybių lygis ir kategorija nustatoma vadovaujantis šioje metodikoje nustatytais pareigybių vertinimo kriterijais (šios metodikos 3 priedas) ir suvienodintų pareigybių sąrašu. Šios metodikos 3 punkte įtvirtinti Vyriausiųjų specialistų, vyresniųjų specialistų ir specialistų pareigybių vertinimo kriterijai – tarnybinės veiklos atlikimo savarankiškumas, tarnybinės veiklos sudėtingumas, tarnybiniai ryšiai, bendradarbiavimas ir bendravimas.
Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Bendrojo ugdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės, kuriai perduota dalis pareiškėjos vykdytų funkcijų, 12 kategorija buvo nustatyta nepagrįstai, netinkamai įvertinus minėtus Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikoje įtvirtintus kriterijus (t. 2, b. l. 252-253). Kaip jau buvo aptarta, šiai pareigybei buvo perduotas ne tik tų funkcijų, kurias anksčiau vykdė pareiškėja, vykdymas bendrojo ugdymo įstaigų atžvilgiu, bet ir naujų funkcijų vykdymas. Pavyzdžiui, šiai pareigybei perduota aprūpinimo bendrojo ugdymo dalykų vadovėliais, mokymo ir kitomis priemonėmis organizavimo funkcija, kuri sudarė didelę dalį Švietimo organizavimo poskyrio vyriausiojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) atliekamų funkcijų (t. 2, b. l. 138-140). Taigi negalima teigti, kad šiai pareigybei keliami reikalavimai pagal tarnybinės veiklos atlikimo savarankiškumą, tarnybinės veiklos sudėtingumą, tarnybinius ryšius, bendradarbiavimą ir bendravimą yra tokio paties lygmens, kaip ir pareiškėjos užimtos pareigybės. Akivaizdu, kad pareigybei nustačius papildomų funkcijų atlikimą, pareigybę užimančio valstybės tarnautojo atsakomybės sritis, priešingai, nei teigia, pareiškėja, ne susiaurėjo, bet išsiplėtė. Iš Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos 16 punkto ir 3 priedo matyti, kad specialūs patirties reikalavimai pareigas einančiam valstybės tarnautojui nėra tas kriterijus, kuris apsprendžia pareigybės priskyrimą kategorijai, todėl savaime aplinkybė, kad Bendrojo ugdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybei nustatytas mažesnis patirties reikalavimas, nei buvusiai pareiškėjos pareigybei, nepatvirtina, jog Bendrojo ugdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybei nustatyta per aukšta kategorija. Pažymėtina, kad pagal Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos 2 priedą, vyriausiojo specialisto pareigybei rekomenduojama nustatyti vienerių metų darbo patirtį tam tikroje srityje. Šiuo atveju Bendrojo ugdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybei nustatytas reikalavimas turėti 3 metų pedagoginio darbo stažą ženkliai didesnis, nei rekomenduojamas.
Žemesnės instancijos teismas
Nenustačius, kad Bendrojo ugdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės 12 kategorija buvo nustatyta nepagrįstai, konstatuotina, kad atsakovas neturėjo pareigos pagal Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies nuostatas siūlyti pareiškėjai užimti šias pareigas. Tas pats pasakytina apie Ikimokyklinio ugdymo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) pareigybę (t. 2, b. l. 289-291), kuriai taip pat buvo perduota dalis pareiškėjos vykdytų funkcijų, kadangi šiai pareigybei, įvertinus jai numatytas funkcijas, buvo nustatytas specialusis reikalavimas turėti ne mažesnę kaip 1 metų duomenų bazių tvarkymo patirtį, kurios pareiškėja neturi.
Pareiškėjos manymu, Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytos garantijos buvo pažeistos, nes įsakymas dėl naujų pareigybių aprašymo buvo priimtas tik 2016 m. lapkričio 11 d. Tokie pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Kaip minėta, pareiškėja apie tai, kad Savivaldybės administracijos direktorės 2016 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 40-331 nuo 2016 m. lapkričio 15 d. panaikinta jos užimta pareigybė, įspėta 2016 m. liepos 11 d., nepažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų garantijų esmė – kad valstybės tarnautojui visą įspėjimo laikotarpį būtų siūlomos užimti kitos to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, žemesnės kategorijos pareigos. Kaip minėta, naujos valstybės tarnautojų pareigybės Bendrojo ugdymo ir Ikimokyklinio ugdymo skyriuose buvo įsteigtos Savivaldybės administracijos direktorės 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 40-518, o Savivaldybės administracijos direktorės 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 40-538 ir 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 40-539 buvo patvirtinti naujų pareigybių aprašymai. Tai reiškia, kad naujos pareigybės buvo įsteigtos pareiškėjos įspėjimo laikotarpiu, iki pareiškėjos pareigybės panaikinimo dienos, dar likus laiko įvertinti, ar pareiškėja atitinka reikalavimus, nustatytus naujai įsteigtoms pareigybėms, ir ar jai gali būti siūloma užimti naujai įsteigtas pareigybes. Taigi tuo, kad naujos pareigybės buvo įsteigtos 2016 m lapkričio 7 d., o 2016 m. lapkričio 11 d. buvo patvirtinti naujai įsteigtų pareigybių aprašymai, nebuvo paneigta garantijų, įtvirtintų Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje, esmė – pareiškėjai atitikus naujai įsteigtoms to paties lygio ir kategorijos ar žemesnės kategorijos pareigybėms nustatytus reikalavimus, jai galėjo būti užtikrinta teisė jas užimti. Tačiau, kaip nustatyta, nei Bendrojo ugdymo, nei Ikimokyklinio ugdymo skyriuose nebuvo įsteigta tokių to paties lygio ir kategorijos arba žemesnės kategorijos valstybės tarnautojų pareigybių, kurių reikalavimus pareiškėja būtų atitikusi. Pareiškėja nurodo, kad jai turėjo būti siūlomos Bendrojo ugdymo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 12 kategorija) pareigos (t. 2, b. l. 252-253), tačiau Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalis nenumato atsakovo pareigos siūlyti valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, užimti aukštesnės kategorijos pareigybės. Tuo tarpu pareiškėja nenurodo, kokios kitos to paties lygio ir kategorijos arba žemesnės kategorijos naujai įsteigtos pareigybės jai turėjo būti siūlomos. Kaip minėta, užimti Ikimokyklinio ugdymo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 11 kategorija) pareigybę (t. 2, b. l. 289-291) pareiškėjai pagrįstai nepasiūlyta, nes jai buvo nustatytas specialusis reikalavimas turėti ne mažesnę kaip 1 metų duomenų bazių tvarkymo patirtį, kurios pareiškėja neturi. Teismas, įvertinęs kitų naujai įsteigtų 11 kategorijos pareigybių aprašymus, nenustatė, kad pareiškėja būtų atitikusi joms nustatytus specialiuosius reikalavimus (t. 2, b. l. 258-261).
Pastebėtina, kad teismas patikrino, ar pareiškėjai įspėjimo laikotarpiu neprivalėjo būti siūlomos kitos laisvos pareigos ne tik naujai steigiamuose Bendrojo ugdymo ir Ikimokyklinio ugdymo skyriuose, bet ir kituose Savivaldybės administracijos padaliniuose. Teismui buvo pateikti duomenys apie Savivaldybės administracijoje buvusias laisvas pareigybes ir įspėjimo laikotarpiu priimtus valstybės tarnautojus su pareigybių aprašymais, iš kurių matyti, kad įspėjimo laikotarpiu laisvų to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų arba žemesnės kategorijos pareigų, kurių specialiuosius reikalavimus pareiškėja būtų atitikusi, nebuvo (t. 2, b. l. 7-126), tokių pareigų nenurodo ir pareiškėja.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl išdėstytų argumentų teismas nenustatė, kad atsakovas, panaikindamas pareiškėjos pareigybę, būtų neužtikrinęs Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytų pareiškėjos garantijų.
Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturtinės žalos jai padarymą kildina iš, jos nuomone, neteisėto atleidimo iš valstybės tarnybos. Tačiau teismas šiame sprendime jau nustatė, kad Savivaldybės administracijoje nuo 2016 m. lapkričio 15 d. įvyko realūs struktūriniai pertvarkymai, kurių pasekoje pareiškėjos užimtos pareigybės neliko, ji realiai buvo panaikinta. Atsakovas, nepažeisdamas Valstybės tarnybos įstatyme nustatytų terminų, pareiškėją apie pareigybės panaikinimą ir galimą atleidimą iš valstybės tarnybos įspėjo. Atsakovas įspėjimo laikotarpiu pareiškėjai pasiūlyti kitų pareigų negalėjo, nes laisvų to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų arba žemesnės kategorijos pareigų, kurias pareiškėja būtų galėjusi užimti, nebuvo. Taigi atsakovas nepažeidė pareiškėjai Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatytų garantijų. Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo konstatuoti, kad atsakovas atliko neteisėtus CK 6.271 straipsnio taikymo prasme veiksmus, nėra. Nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų, viešoji civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį nekyla.
Dėl išdėstytų argumentų pareiškėjos skundo reikalavimai panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 41-663 ,,Dėl V. M. atleidimo iš valstybės tarnybos“, pripažinti pareiškėjos atleidimą iš valstybės tarnybos neteisėtu ir grąžinti pareiškėją į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Bendrojo ugdymo skyriaus vyriausiosios specialistės (A lygio, 12 kategorijos) pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo 2016 m. lapkričio 14 d. iki sprendimo visiško vykdymo dienos, priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmestini kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjos V. M. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.