- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-21
- Bylos Nr.
- AS-469-311-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pran.), Edvardas Sinkevičius
- Pareiškėjas
- L.K., Leono Karaliaus
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui
- Kategorijos
- 50.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Edvardo Sinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L.K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L.K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui dėl neišmokėtos pensijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
L.K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 8 758,61 Lt pensijos, neišmokėtos 1995-01-01-2002-12-31 laikotarpiu.
II.
2006 m. balandžio 12 d. nutartimi Panevėžio apygardos administracinis teismas pareiškėjo Leono Karaliaus skundą atsisakė priimti. Teismas nurodė, jog pareiškėjo skundo teiginys, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas nenumato terminų, per kuriuos gali būti pareikštas reikalavimas priteisti negautą pensiją, todėl turėtų būti remiamasi Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 dalimi ir 1.125 straipsnio 1 dalimi, nepagrįstas. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnis nustato, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2002-11-25 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 69 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 4 straipsnio (2000 m. kovo 16 d. redakcija) 1 dalies 9 punkto ir Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio (1999 m. gruodžio 16 d. redakcija) 1 dalies 5 punkto bei 23 straipsnio (1994 m. gruodžio 21 d., 2000 m. gruodžio 21 d., 2001 m. gegužės 8 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai" pripažino Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 straipsnio nuostatas prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 m. priimtoje 2004-03-01 nutartyje pateikė įvykdyto sprendimo aiškinimą. Pagal jį tik baigus nustatytų faktų teisinę kvalifikaciją, t. y., įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka bei terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti, laikytina, kad sprendimas yra įvykdytas. Teismo konstatavimu, laikytina, kad iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2002-11-25 nutarimo įsigaliojimo L.K. atžvilgiu priimtas sprendimas dėl pensijos dydžio nebuvo įvykdytas ir per Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą terminą tarp L.K. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus susiklostę pensijos skyrimo teisiniai santykiai galėjo būti koreguojami nustatyta teismine ginčų sprendimo tvarka. L.Karalius skundą dėl neišmokėtos pensijos priteisimo pateikė 2006-04-05, praleidęs Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą apskųsti sprendimą pensijos klausimu, praleisto termino atnaujinti neprašė, todėl, teismo konstatavimu, jis nesilaikė Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nustatytos ginčų pensijų klausimais išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (nenustatyta, kad šia tvarka nebebūtų galima pasinaudoti).
III.
Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su atskiruoju skundu, prašydamas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti jo skundo priėmimo klausimą Panevėžio apygardos administraciniam teismui išnagrinėti iš naujo. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad jis yra praleidęs Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą trejų metų terminą apskųsti sprendimą pensijos klausimu. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad jis neskundžia jokių sprendimų pensijos klausimu, jo reikalavimas yra priteisti paskirtą, bet neišmokėtą pensijos dalį. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, per kuriuos administraciniuose teismuose gali būti ginčijami administraciniai aktai, veiksmai arba neveikimas, tačiau nereglamentuojamas terminas, per kurį turi būti pareiškiamas reikalavimas dėl negautos pensijos dalies priteisimo. Toks terminas nenustatytas ir 1994 m. liepos 18 d. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme Nr. I-549. Pagal Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 dalį santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Todėl, pareiškėjo manymu, jis ieškinio senaties termino nepraleido, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nebuvo laikytasi ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Pareiškėjas pažymi, jog Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 43 straipsnyje yra nustatyta sprendimų dėl asmenų teisės gauti pensiją apskundimo tvarka, tuo tarpu jis nėra gavęs jokio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus sprendimo, kuriuo būtų neigiama jo teisė gauti pensiją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnis nustato, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Tačiau pagal to paties straipsnio 2 dalį teismui gali būti skundžiami ne tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, bet ir jos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais. Šiomis aplinkybėmis pripažintina, jog ginčuose dėl socialinio draudimo pensijų nėra numatyta privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001-03-21 konsultacija Nr. 38, „Administracinių teismų praktika“, Nr. 1, b.l. 346), o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip pateiktą nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Tačiau pirmosios instancijos teismas skundą atsisakė priimti ir tuo pagrindu, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė praleidęs nustatytą terminą apskųsti sprendimą pensijos klausimu ir šio termino atnaujinti neprašo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo normas, reglamentuojančias skundų padavimo terminus. Šio įstatymo 45 straipsnis nustato specialius terminus ginčams dėl valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimo pradėti, todėl kituose įstatymuose nustatyti bendrieji terminai netaikytini. Pažymėtina, kad nesant specialaus įstatymo skundams administracinėse bylose pateikti turėtų būti taikomos Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio normos, o ne Civiliniame kodekse nustatyti ieškininės senaties terminai. Pareiškėjas, kreipęsis į teismą 2006-04-04 (b.l. 15), prašė priteisti jam nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą pensijos dalį (8758,61 Lt). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus potvarkiais pareiškėjui už nurodytą laikotarpį paskirta pensija pagal pateiktus dokumentus buvo išmokėta iki 2003 m. sausio mėnesio (b.l.11-12). Sprendimus dėl pensijos paskyrimo pareiškėjas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnį per tris metus galėjo skųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai arba administraciniam teismui. Kadangi pareiškėjas minėtais terminais nei į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, nei į administracinį teismą nesikreipė, skundą administraciniam teismui išsiuntė tik 2006-04-04 (b.l. 15), pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą skundui pateikti ir, pareiškėjui praleisto termino atnaujinti neprašant, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, skundą priimti atsisakė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
L.K. atskirąjį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.