- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-14
- Bylos Nr.
- N-62-647-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Roma Sabina Alimienė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutarties D. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Institucija) 2009 m. sausio 13 d. nutarimu D. A. paskirta 600 Lt bauda be gyvūnų konfiskavimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 straipsnio 4 dalį. Administracinė nuobauda pareiškėjai paskirta už tai, kad ji, būdama bausta pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį, 2008 m. gruodžio 15 d. (duomenys neskelbtini), Kaune, laikė du šunis, pažeisdama 2005 m. gruodžio 1 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 27.7 ir 58 punktų reikalavimus (neturėjo kaimyninių butų gyventojų sutikimo ir nebuvo užregistravusi gyvūnų nustatyta tvarka).
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 26 d. nutartimi atmetė D. A. skundą ir Institucijos nutarimą paliko galioti. Teismas nurodė, kad pareiškėja padaryto administracinės teisės pažeidimo iš esmės neneigia. Teismas konstatavo, kad paskirta administracinė nuobauda atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Jokių duomenų, patvirtinančių savo sunkią materialinę padėtį, pareiškėja teismui nepateikė. Bedarbio pažymėjimas nėra pakankamas pagrindas švelninti administracinę nuobaudą. Teismas išaiškino pareiškėjai, kad ji turi teisę kreiptis į administracinę nuobaudą paskyrusią instituciją su prašymu atidėti arba išdėstyti baudos mokėjimą. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad, skiriant administracinę nuobaudą, buvo padarytas esminis pareiškėjos procesinių teisių pažeidimas. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens betarpiškas dalyvavimas teismo posėdyje nagrinėjant jos skundą teisme leidžia pašalinti procesinius pažeidimus, galimai padarytus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą bei skiriant administracinę nuobaudą. Aplinkybė, kad ir kiti laiptinės butų gyventojai galimai laiko šunis, kurių laikymui pareiškėja nedavė sutikimo, nešalina administracinio teisės pažeidimo sudėties pareiškėjos veiksmuose. Konfliktinės situacijos su kaimynais nėra pagrindas pareiškėjai pažeisti Taisyklių reikalavimus. Kitus pareiškėjos skundo argumentus teismas laikė neteisiniais, visiškai nesusijusiais su jos padarytu teisės pažeidimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. A. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo nutartį, panaikinti Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodo, kad pateikė teismui gyvūnų registravimo bei sveikatos pažymėjimus, veterinarijos tarnybos išvadas dėl gyvūnų gerovės bei laikymo salygų. Pažymi, kad nebuvo patenkintas jos prašymas iškviesti liudininkus – kaimynus, bei kad kaimynai pateiktų savo augintinių dokumentus. Pareiškėja šunis laiko nuo 2004 m., tuomet kaimynas A. R. neprieštaravo. 2008 m. lapkričio 5 d. Aleksoto nuovados pareigūnai pagal ATPK 110 straipsnio l dalį paskyrė 150 litų baudą, tačiau 2008 m. gruodžio 17 d. nuobauda nebuvo įsigaliojusi. Pareiškėjos nuomone, Taisyklių nauja redakcija negali būti taikoma jos atžvilgiu, nes protokole nurodytu adresu ji gyvena nuo 2004 m., be to, šios Taisyklės pažeidžia privačios nuosavybės teises ir yra antikonstitucinės. Pareiškėjai neaišku, kodėl A. R. laikomas nukentėjusiuoju, kadangi pareiškėjos augintiniai laikomi ne jo nuosavoje valdoje. Teisėjo argumentai, jos nuomone, yra pasityčiojimas iš jos orumo bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamų žmogaus laisvių. Pažymi, kad nebuvo atsižvelgta į tai, kad ji yra registruota darbo biržoje, į pasunkėjusią finansinę padėtį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Institucija prašo palikti Kauno apygardos administracinio teismo nutartį nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ATPK 110 straipsnis yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į Taisykles. Iš įrodymų visumos matyti, kad Taisyklių reikalavimus D. A. pažeidė, būdama jau bausta už Taisyklių pažeidimą, todėl jos veika kvalifikuota pagal ATPK 110 straipsnio 4 dalį. Jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą, administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo pateikta, todėl Institucija pagrįstai skyrė 600 Lt baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Institucija pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas patvirtino, kad pareiškėja pažeidė pažeidimo padarymo metu galiojusių Taisyklių 27.7 ir 58 punktų reikalavimus. Pareiškėja pati pripažįsta, kad kaimynų sutikimo laikyti šunis ji nebuvo gavusi bei kad jos laikomi šunys nebuvo užregistruoti Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka (b. l. 47?49). Pažymėtina, kad privačios nuosavybės teisės turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, todėl D. A. argumentai dėl privačios nuosavybės teisių pažeidimo yra nepagrįsti. Pareiškėjos reikalavimai kviesti liudytojus pagrįstai atmesti pirmosios instancijos teisme, kadangi pažeidimui neabejotinai konstatuoti pakanka esamos bylos medžiagos. Institucijos nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti kaimynų parodymai įtakos neturėtų. Pareiškėjos skundo argumentai dėl konfliktų su kaimynais, kaimynų galimai daromų Taisyklių pažeidimų laikytini neturinčiais reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo fakto ir sudėties.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Institucijos nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Institucijos 2008 m. lapkričio 6 d. nutarimas, kuriuo D. A. paskirta administracinė nuobauda, buvo apskųstas ir įsiteisėjo tik 2009 m. vasario 5 d. Taigi 2008 m gruodžio 15 d. D. A. neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų už ATPK 110 straipsnyje numatytus pažeidimus. Darytina išvada, kad nesant veiką kvalifikuojančio požymio – pakartotinumo – administracinė atsakomybė už D. A. padarytą veiką yra numatyta ATPK 110 straipsnio 1 dalyje, o ne 110 straipsnio 4 dalyje.
Administracinio teisės pažeidimo protokole (adm. teisės pažeidimo byloje) nurodyti administracinio teisės pažeidimo požymiai atitinka ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėtį, o faktinės aplinkybės, jog D. A., pažeisdama 2005 m. gruodžio 1 d. Taisyklių 27.7 ir 58 punktų reikalavimus, (neturėdama kaimyninių butų gyventojų sutikimo ir neužregistravusi gyvūnų nustatyta tvarka) neteisėtai laikė du šunis, yra patvirtintos nekeliančiais abejonės įrodymais (b. l. 8, 9, 14, 46?49 bei adm. teisės pažeidimo byloje esantis 2008 m. gruodžio 15 d. A. R. ir kitų kaimynų pasirašytas prašymas, tarnybiniai pranešimai). Pažymėtina, kad ATPK 110 straipsnio 1 dalyje yra numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė nei ATPK 110 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog D. A. veika gali būti perkvalifikuojama apeliacinės instancijos teisme (ATPK 284 str. 2 d.).
Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija naikina Kauno apygardos administracinio teismo nutartį, o Institucijos 2009 m. sausio 13 d. nutarimą atitinkamai keičia perkvalifikuodama D. A. padarytą veiką pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį ir išspręsdama administracinės nuobaudos skyrimo klausimą.
Teismas, vadovaudamasis ATPK 30 bei 30² straipsniais, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teisingumo ir protingumo kriterijus, vertina, jog yra pagrindas D. A. taikyti ATPK 110 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkio dydžio baudą. Pažymėtina, kad apeliantės nurodytos aplinkybės (bedarbės statusas) sutinkamai su teismų praktika nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą (pvz., administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N444–1378/2007).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
D. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartį.
Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 13 d. nutarimą, kuriuo D. A. paskirta 600 Lt bauda be gyvūnų konfiskavimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 4 dalį, pakeisti, ir pripažinti D. A. kalta padarius Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir už šio pažeidimo padarymą skirti D. A. 100 (vieno šimto) Lt baudą.
Nutartis neskundžiama.