- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-19
- Bylos Nr.
- e2YT-18090-1019/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02544-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Pareiškėjas
- N. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- V. Š., T. J., valstybės įmonė ,,Turto bankas“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. Š., T. J., valstybės įmonė ,,Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja N. Š. priėmė palikimą, atsiradusį po palikėjos G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi turtą valdyti.
Pareiškime pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė G. Š. Palikėjos įstatyminiai įpėdiniai: (duomenys neskelbtini) N. Š. ir T. J., (duomenys neskelbtini) V. Š. Po palikėjos G. Š. mirties įpėdiniai (pareiškėja N. Š. ir suinteresuoti asmenys – T. J. bei V. Š.) į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėja nesikreipė su pareiškimu į palikimo atsiradimo vietos notarą, manydama, kad yra priėmusi palikimą. Mirus pareiškėjos tėvui V. Š., pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į palikimo vietos atsiradimo notarą su pareiškimu, kad priima palikimą po tėvo V. Š. mirties. Pareiškėjos motina G. Š., mirus sutuoktiniui V. Š., (duomenys neskelbtini) notarų biurui pateikė pareiškimą apie palikimo atsisakymą. Pareiškėja pagrįstai manė priėmusi visą palikimą, ir esanti vienintelė nekilnojamojo turto objektų dalies, priklausiusios tėvams, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalys statinių, adresu (duomenys neskelbtini): pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Statinių dalys yra ant valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Pareiškėjai, pradėjus valstybinės žemės sklypo dalies įsigijimo procedūrą, buvo tikslinami nekilnojamojo turto duomenys VĮ „Registrų centras“, ko pasėkoje dalis pastatų, o tiksliau (duomenys neskelbtini) dalys pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) įregistruotos pareiškėjos tėvų V. Š. ir G. Š. bendros jungtinės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, kad po tėvo V. Š. mirties pareiškėja vienintelė priėmė palikimą, tikslinant duomenis VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) dalys (t.y. (duomenys neskelbtini) dalis V. Š. ir G. Š. įgytos bendros jungtinės nuosavybės teise Pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dalių) registruotos V. Š. ir G. Š. bendros jungtinės nuosavybės teise. Minėtų statinių dalis faktiškai valdė ir valdo tik pareiškėja, nes minėtų statinių dalys yra ūkinių pastatų, kurie naudojami eksploatuojant gyvenamąjį namą; gyvenamajame name įrengtas tik krosninis šildymas. Pažymėtina, kad pareiškėja vienintelė iš įpėdinių yra kartu ir gyvenamojo namo bendrasavininkė, jos gyvenamoji vieta buvo ir yra deklaruota (duomenys neskelbtini), kas patvirtina, kad tik pareiškėja, vienintelė iš įpėdinių, galėjusi priimti palikimą faktiškai jį valdydama.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodo, kad neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. VĮ „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį G. Š. paliktojo turto priėmimą valdyti. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo V. Š. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja.
Suinteresuotas asmuo T. J. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, kad bylos ypatingosios teisenos tvarka įprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, ir įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad G. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) G. Š. šeiminė padėtis – (duomenys neskelbtini). G. Š. vaikai: pareiškėja N. Š., T. J., V. Š.
Iš VĮ „Registrų centras“ 2023 m. gegužės 10 d. Testamentų registro išrašo nustatyta, kad nėra įregistruotų palikėjos G. Š. sudarytų testamentų; nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų; nėra įregistruotų palikėjos palikimo atsisakymo faktų.
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja N. Š. priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos G. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėjusi turtą valdyti.
Iš (duomenys neskelbtini) notaro biuro 2023 m. balandžio 4 d. liudijimo nustatyta, kad pareiškėja yra priėmusi savo tėvo V. Š. palikimą pagal įstatymą.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.
Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tokiu atveju yra iškeliama byla ypatingosios teisenos tvarka ir tiriamos aplinkybės, o toks faktas nustatomas konkrečiu tikslu – paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
Iš VĮ „Registrų centras“ 2023 m. rugpjūčio 30 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad palikėjos G. Š. ir jos mirusio sutuoktinio V. Š. vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise registruotas nekilnojamasis turtas ((duomenys neskelbtini) dalys) adresu (duomenys neskelbtini): pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad po motinos G. Š. mirties pareiškėja per trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą – priėmė visą mirusiajai priklausiusį turtą. Pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalys statinių, adresu (duomenys neskelbtini): pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas statinių dalis pareiškėja įgijo (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, (duomenys neskelbtini) tėvui V. Š. (duomenys neskelbtini) jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusias statinių dalis pareiškėjai, kartu nustačius uzufruktą V. Š. ir G. Š. naudai. Pareiškėja po tėvo V. Š. mirties vienintelė priėmė palikimą. Be to, minėtų statinių dalis faktiškai valdė ir valdo tik pareiškėja.
Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėja N. Š. atliko aktyvius veiksmus po jos motinos G. Š. mirties palikimui priimti, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, jog pareiškėja N. Š. priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos G. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėjusi turtą valdyti, ir toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos N. Š. subjektinėmis teisėmis įforminant G. Š. palikimą.
Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis 55 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja sumokėjo 109 Eur žyminio mokesčio, 54 Eur žyminio mokesčio permoka pareiškėjai grąžintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po jos motinos G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po G. Š. mirties, paveldėjimo.
Grąžinti pareiškėjai N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, žyminio mokesčio užduoties kodas – (duomenys neskelbtini), išaiškinant, kad mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.