- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-05-29
- Bylos Nr.
- 1-82-446/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-1-00495-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Kaltinamasis
- T. M., E. P.
- Advokatai
- Petras Simėnas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1993 m. kovo 14 d. Kelmėje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas 6 klasės, nevedęs, dirbantis V. L. ūkininko ūkyje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
2010-05-06 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 20 val. iki 7 val., atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, mokytis; 2011-05-15 nutartimi neatlikta bausmės dalis pakeista 45 parų areštu, bausmę atlikęs 2011-05-20;2013-01-10 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 302 str. 1 d. bauda 15 MGL – 1950 Lt, - bauda sumokėta 2015-05-11; 2015-05-13 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d., 183 str. 1 d., 300 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m., pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (nuosprendis neįsiteisėjęs);
E. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1994 m. kovo 11 d. Kelmėje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas;
kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalį ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji T. M. ir E. P. 2014 m. liepos 6 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini), M. P. gyvenamojo namo kieme, bendrininkaudami su Ž. A., padegė M. P. priklausančius baldus ir kitus daiktus, buvusius kieme, t. y. 4 fotelius, sofos dalį, stalą, šašlykinę, apdegino obelį, tuo visuotinai pavojingu būdu sunaikino turto už 1100 litų, t. y. už 318,58 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų T. M. ir E. P. kaltė įrodyta.
Kaltinamasis T. M. kaltu prisipažino pilnumoje ir paaiškino, kad 2014 m. liepos 6 d. vakare kartu su E. P. ir Ž. A. svečiavosi pas E. S., gyvenantį (duomenys neskelbtini), gėrė alų, jis jautėsi apsvaigęs. Ketino išsikepti šašlykų, užkūrė laužą šašlykams kepti skirtoje vietoje. Ž. A. išvyko pirkti šašlykų, tačiau jų nenupirko, nes neturėjo ir negavo pasiskolinti pinigų. Apie 23 val., kadangi buvo šalta, Ž. A. pasiūlė susikurti laužą, į laužą metė senus M. P. baldus, kurie stovėjo kieme. Jis į laužą įmetė vieną fotelį ir dalį sofos lovos, matė, kaip į laužą kitą fotelį įmetė E. P., kažkokią baldų dalį įmetė ir Ž. A.. Po to jis išvažiavo pas savo draugę, kai vėl sugrįžo į E. S. kiemą, šalia laužo stovėjo apdegę šašlykinė ir stalas, matė apdegusią obelį. Kas į laužą įmetė stalą, jis nematė. Dėl savo tokio elgesio gailisi, supranta, kad sudegino svetimą turtą, nukentėjusiojo atsiprašė, žalą jam atlygino.
Kaltinamasis E. P. paaiškino analogiškai kaltinamajam T. M., papildomai paaiškino, kad jis taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kai T. M. išvažiavo pas draugę, jis su Ž. A. į laužą įmetė stalą. Nukentėjusiojo M. P. jis atsiprašė, su juo susitaikė, žalą atlygino.
Nukentėjusysis M. P. ikiteisminio tyrimo metu (22, 23, 24 b. l.) parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Namas yra dviejų galų. Viename namo gale gyvena jis, kitame namo gale gyvena kaimynas E. S.. Savo namo gale, mėnuo laiko, du kambarius nuomoja merginai vardu Jūratė, kuri gyvena kartu su šeima - trimis vaikais ir sugyventiniu. 2014 m. liepos 6 d. jis buvo išvykęs pas brolį. Liepos 7 d. ryte pas jo brolį atėjo nuomininkė Jūratė ir pasakė, kad naktį T. M. sudegino kieme buvusius baldus: 4 fotelius, dalį sofos (minkšto kampo), medinį stalą, kieme augusią obelį, šašlykinę. Baldai buvo dėvėti, kieme juos laikė norėdamas išvėdinti, jam padaryta žala 1100 Lt. Žala jam atlyginta, todėl civilinio ieškinio nebereiškia, kaltinamiesiems jokių pretenzijų neturi.
Liudytoja J. J. ikiteisminio tyrimo metu (29-30, 31 b. l.) parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), viename namo gale gyvena Edvinas, kurio pavardės nežino, kitame – ji su šeima ir dalies namo savininkas M. P.. 2014 m. liepos 6 d. apie 14 val. 30 min pas Edviną atėjo T. M., po kurio laiko jie abu išvažiavo, apie 18 val. į kiemą atvyko T. M. su draugu, kurio ji nepažįsta. Abu vaikinai, atsisėdę kieme po jos buto langais, gėrė alų. Parsinešė, prie jų kažkuriuo metu prisijungė dar vienas jai nepažįstamas vaikinas, ji varė vaikinus nuo kiemo lauk, tačiau jie jos neklausė. Grįžus Edvinui, vaikinai persikėlė į Edvino kiemą ir toliau gėrė alų. M. P. kieme stovėjo jam priklausantys baldai, ant kurių ir sėdėjo T. M. su draugais, jiems persikėlus į Edvino kiemą, T. M. draugas į Edvino kiemą pradėjo nešti ir M. P. baldus – nusinešė tris fotelius ir stalą. Edvino kieme visi vaikinai vartojo alų, po to užsikūrė šašlykinę, kuri stovi netoli kaimyno medinės tvoros. Iš jų kiemo T. M. su draugu paėmė sofos minkštą dalį ir, nunešę į Edvino kiemą, metė į laužą. Ji, būdama namuose, visa tai matė per langą. Kaip degino fotelius ir kitus baldus, ji nematė. Kada vaikinai išsiskirstė nuo kiemo, negirdėjo. Ryte pamatė laužavietėje apdegusį stalą, fotelio dalis, baldų spyruokles.
Liudytojas E. S. ikiteisminio tyrimo metu (32 b. l.) parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), namas yra trijų dalių, vienoje gyvena jis, kitose - M. P. ir jo nuomininkė kartu su savo nepilnamečiais vaikais. Gyvenamojo namo kiemą yra pasidalinę į dvi dalis, viena kiemo dalis priklauso jam, kita - M. P.. M. P. kieme maždaug apie metus laiko stovėjo medinis stalas, keli foteliai. Jo kiemo pusėje taip pat yra stalelis ir keletas kaladžių atsisėdimui, iš plytų sumūryta laužavietė šašlykų kepimui. Maždaug prieš porą metų šiame name gyveno ir T. M. kartu su jo mama J. S.. 2014 m. liepos 6 d. vakare jis susitiko su savo draugu M. P., apie 21 val. kartu su Mariumi grįžo į savo namus, kieme gėrė kavą. M. P. kieme T. M. su savo draugais - Žilvinu, kurio pavardės nežino, ir E. P. - gėrė alų. Vaikinai, pamatę jį ir Marių, atėjo į jo kiemą, prisėdo prie jų. Nei jis, nei M. P. su jais alaus negėrė. Žilvinas, pasakęs, kad jam nepatogu sėdėti ant kaladės, atsinešė iš M. P. kiemo fotelį, po to dar vieną ir savo draugams. Žilvinas iš Mindaugo kiemo atnešė ir Mindaugui priklausantį medinį stalą. Jis ir jo draugas, M. P., išgėrę kavą, išvažiavo, jis - pas tetą į svečius, Marius – namo. Išvažiuodamas T. M. ir jo draugams liepė nunešti fotelius ir stalą atgal į M. P. kiemą ir patiems iš jo kiemo išeiti. Namo grįžo ryte, pamatė, kad jo kieme yra sudegę foteliai, stalas, jam priklausanti šašlykinė. Dėl sugadintos šašlykinės niekam jokių pretenzijų neturi, padarytos žalos pinigine išraiška nevertina.
Liudytojas M. P. ikiteisminio tyrimo metu (33 b. l.) parodė, kad 2014 m. liepos 6 d. vakare su E. S. jo kieme gėrė kavą, prie jų buvo prisėdę trys vaikinai, iš kurių pažinojo T. M., vaikinai gėrė alkoholį. Vienas iš tų trijų vaikinų atnešė prie jų iš Edvino kaimyno kiemo pusės stalą ir du fotelius. Po kiek laiko jis su Edvinu išvažiavo, vaikinai pasiliko sėdėti kieme.
Liudytojas D. T. ikiteisminio tyrimo metu (34 b. l.) parodė, kad jis 2014 m. liepos mėnesį, dienos tiksliai neprisimena, vakare trumpam buvo užsukęs pas E. S.. Kartu su Edvinu ir jo draugu Mariumi prisėdo ant kieme buvusių kaladžių. Prie jų priėjo T. M. su savo draugais, jie atsinešė alaus. Kažkuris iš T. M. draugų atnešė iš kaimyno pusės fotelius ir medinį stalą. Neužilgo jam paskambino mama ir jis išėjo namo, kas vyko toliau, nematė.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (16-18 b. l.) matyti, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas apžiūrėtas 2014 m. liepos 7 d. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad už 7 metų nuo medinio gyvenamojo namo yra laužavietė, pamūryta iš plytų, ant laužavietės viršaus ir aplink ją matosi sudegusių baldų dalys, apdegusios metalinės spyruoklės, aplink laužavietę apdegusi žolė, šalia auga obelis, kurios kamienas ir šakos apdegusios, maždaug už 5 metų nuo laužavietės yra medinė kaimyninio sklypo tvora.
Liudytojas E. S. ikiteisminio tyrimo metu (32 b. l.) parodė, kad jis savo mobiliojo ryšio telefonu nufilmavo, kaip Žilvinas iš M. P. kiemo nešė baldus, 2015-02-16 E. S. savanoriškai pateikė kompaktinį diską su šiuo vaizdo įrašu (19 b. l.).
Daiktų apžiūros protokole (20-21 b. l.) aprašytas vaizdas, užfiksuotas E. S. pateiktame DVD kompaktiniame diske. Matosi ant fotelių ir kaladžių E. S. gyvenamojo namo kieme sėdinčių jaunulių kompanija – Ž. A., T. M., E. P., M. P., matyti, kaip vienas iš vaikinų, t. y. Ž. A., atneša medinį stalą, T. M., E. P. sėdi foteliuose, Ž. A. taip pat trumpam prisėda į fotelį, po to nueina į tą pusę, iš kurios atnešė stalą, vaizdo įraše matyti trys foteliai.
2015 m. vasario 17 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu (6-7 b. l.) į atskirą tyrimą atskirtas ikiteisminis tyrimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo įtariamajam Ž. A..
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamieji T. M. ir E. P. tyčia sudegino M. P. priklausančius baldus, taip sunaikindami svetimą 1100 litų, t. y. 318,58 Eur, vertės turtą. Degindami didelių gabaritų daiktus - fotelius, sofos lovos dalį – mieste, medinio gyvenamojo namo kieme, arti gyvenamųjų namų, kėlė pavojų aplinkiniams, be turto sunaikinimo dėl visuotinai pavojingo T. M. ir E. P. veikimo būdo galėjo kilti ir kitos sunkios pasekmės – gyvenamųjų namų gaisras, sukeliantis pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl laikytina, kad kaltinamieji veikė, t. y. sunaikino svetimą turtą, visuotinai pavojingu būdu. Tačiau dėl pasirinkto visuotinai pavojingo turto sunaikinimo būdo kilo grėsmė, kad dėl to gali nukentėti žmonės, bet realiai tokių sunkių padarinių neatsirado, todėl jų veika sudaro nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. P. nurodė, kad turtinė žala jam atlyginta, pretenzijų kaltinamiesiems nereiškia (24 b. l.). Iš susitaikymo protokolo (145 b. l.) matyti, kad kaltinamasis E. P. nukentėjusiojo M. P. atsiprašė, jie susitaikė, nukentėjusysis prašo baudžiamąją bylą nutraukti.
Kaltinamųjų T. M. ir E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Iš kaltinamųjų paaiškinimų matyti, kad neteisėtam jų elgesiui įtakos turėjo alkoholio vartojimas, apsvaigimas nuo alkoholio, todėl girtumas laikytinas jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis E. P. nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, įvykdė apysunkį nusikaltimą, nuoširdžiai prisipažino ir gailisi, neigiamai vertina savo elgesį, nukentėjusiojo atsiprašė ir su juo susitaikė, nusikaltimu padarytą žalą atlygino, kas leidžia daryti išvadą, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl tikslinga jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (BK 38 str.). Kadangi E. P. niekur nedirba, padarė apysunkį nusikaltimą, todėl jo atžvilgiu nutraukus baudžiamąją bylą, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai (BK 67 str. 2 d. 5 p.).
Kaltinamasis T. M. nusikaltimo padarymo metu buvo teistas, turėjo neišnykusį teistumą už apysunkį nusikaltimą, šiuo metu yra nuteistas laisvės atėmimo bausme už tris nusikaltimus, padarytus prieš M. P. turto sunaikinimą, kuris priskirtinas apysunkių nusikaltimų kategorijai, todėl jam skirtina griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas. Kadangi T. M. nuoširdžiai prisipažino ir gailisi nusikaltęs, žalą nukentėjusiajam atlygino pilnumoje, todėl jam skirtina švelnesnė nei vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Atsižvelgiant į tai, kad T. M. baudą, paskirtą 2013 m. sausio 10 d. nuosprendžiu, sumokėjo (147 b. l.), žalą atlygino, nuoširdžiai prisipažino ir gailisi, įsidarbino ir šiuo metu dirba ūkininko ūkyje, padarė apysunkią nusikalstamą veiką, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant vidutinės trukmės laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti bausmės tikslus.
Kadangi T. M. prisipažįsta kaltu, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos, paskirtoji bausmė mažinama vienu trečdaliu. 2015 m. gegužės 13 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendis neįsiteisėjęs, 2013 m. sausio 10 d. nuosprendžiu paskirtoji baudą T. M. sumokėjo, todėl šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė su ankstesniais nuosprendžiai nebendrinama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2, 4 dalimis, teismas
nusprendžia:
T. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę T. M. sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąją per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba mokytis, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
E. P., padariusį Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, paskirti E. P. baudžiamojo poveikio priemonę – per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
- per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
- per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.