Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Šiaulių vandenys“ ieškinį atsakovei D. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, L. G. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priėmė sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė D. J. per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškinys su priedais jai įteiktas tinkamai, apie atsiliepimo pateikimą ir jo nepateikimo pasekmes pranešta tinkamai – 2016 m. gegužės 11 d. įteikiant asmeniškai (49 b. l.). Tretysis asmuo L. G. per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškinys su priedais jam įteiktas tinkamai, apie atsiliepimo pateikimą ir jo nepateikimo pasekmes pranešta tinkamai – 2016 m. gegužės 26 d. įteikiant viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 130 straipsnio 1 dalis, 55 b. l.). Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, todėl priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas UAB „Šiaulių vandenys“ centralizuotai teikia vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal 2016 m. sausio 26 d. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. G., D. J. ir Č. G. (16-17 b. l.), tačiau V. G. bei Č. G. yra mirę ((duomenys neskelbtini). l.; civilinės bylos Nr. 2-3761-949/2014 42-45 b. l.). Mirusios V. G. teisių perėmėjas yra trečiuoju asmeniu byloje įtrauktas L. G. (32, 34 b. l.). Iš ieškovo pateiktos 2016 m. kovo 9 d. skolos skaičiuotės matyti, kad nuo 2014 m. birželio 30 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. už ieškovo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), teikiamas paslaugas susidarė 38,44 Eur skola, buvo priskaičiuota 2,59 Eur delspinigių (20 b. l.).

Atsakovė D. J. ir tretysis asmuo L. G. nėra pasirašę Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sutarties su ieškovu, tačiau tarp ieškovo ir atsakovės susidariusius vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) bendrosios ir specialiosios normos dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių, o taip pat Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas. Minėto įstatymo 21 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad jei asmuo nėra pasirašęs viešosios vandens tiekimo sutarties, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys arba kitaip teisėtai valdomi ar naudojami geriamojo vandens naudojimo ir nuotekų šalinimo įrenginiai yra prijungti prie viešojo vandens tiekėjo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, viešoji vandens tiekimo sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybės nustatytas viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos įmonė įsipareigoja pateikti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Šios normos taikomos aprūpinant elektros, šilumos energija, dujomis, naftos ir naftos produktais, vandeniu ir kitų rūšių energija per jų tiekimo tinklus (CK 6.391 straipsnis). Sutartis yra šalių susitarimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.154 straipsnis, 6.159 straipsnis), kurio buvimą gali patvirtinti ne tik rašytinis dokumentas, bet ir konkliudentiniai šalių veiksmai (CK 1.71 straipsnis). Sutartinių santykių nebuvimą būtų galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu įstatymas imperatyviai reikalautų, kad šalys savo susitarimą įformintų tam tikra specialia forma, ir imperatyviai nustatytų, kad formos reikalavimų nesilaikymas daro šią sutartį negaliojančia. Nagrinėjamu atveju tokių imperatyvių reikalavimų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties formai ir sutarties formos nesilaikymo padarinių aukščiau minėtos CK normos nenustato, todėl sutartinių santykių tarp ginčo šalių buvimą gali patvirtinti ir konkliudentiniai šalių veiksmai. LR Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo nepasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas. Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį šilumos energijos teikimo sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekėjo tinklų. Todėl tarp ieškovo ir atsakovės, kuri yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė, susiklostė faktiniai sutartiniai prievoliniai santykiai, išreikšti konkliudentiniais veiksmais dėl šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, kadangi ieškovas centralizuotai teikė vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas į atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, laikytina, kad atsakovė pagal teisės normas įgijo pareigą atsiskaityti už į butą, esantį (duomenys neskelbtini), patiektą vandenį ir nuotekų šalinimą (CPK 6.384 straipsnio 1 dalis, 6.393 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kad atsakovė atsiskaitė su ieškovu ir sumokėjusi per minėtą laikotarpį susidariusį įsiskolinimą už ieškovo į butą tiektą vandenį bei suteiktas nuotekų šalinimo paslaugas, bei delspinigius, byloje nėra, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 38,44 Eur skola.

Ieškovas vykdė savo pareigas tinkamai - užtikrino sutartų paslaugų teikimą, tuo tarpu atsakovė savo pareigų neįvykdė - nesumokėjo už suteiktas paslaugas. Atsakovė pažeidė sutartinių prievolių vykdymo principus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnis). Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Nustačius, kad atsakovė sutarties tinkamai neįvykdė, jai, vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, kyla pareiga sumokėti ieškovui netesybas. Iš ieškinio ir skolos skaičiuotės matyti, kad atsakovei paskaičiuoti 0,02 procento delspinigiai sudaro 2,59 Eur. Todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 2,59 Eur delspinigiai.

Atsižvelgiant į prieštaravimuose dėl teismo įsakymo išdavimo (8 b. l.) nurodomą aplinkybę, jog atsakovė bute, adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai negyvena, teismas nurodo, kad ši aplinkybė atsakovės neatleidžia nuo pareigos rūpintis šiuo jai dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, tinkamai įgyvendinti visas su šiuo turtu susijusias teises ir pareigas (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Atsakovė, būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininke, turėjo pareigą laiku ir tinkamai vykdyti prievolę atsiskaityti už ieškovo teikiamas šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, tačiau šios pareigos tinkamai nevykdė. Teismas pažymi, jog ginčas yra susijęs su paslaugų teikimu, todėl yra preziumuojama solidarioji skolininkų pareiga ir kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Atitinkamai ir solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičiuojant jam tenkančią dalį (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Taigi, atsakovės nurodytos aplinkybės suteikia atsakovei teisę reikalauti skolos atlyginimo iš kitų bendraskolių ir trečiųjų asmenų, galimai padariusių atsakovei žalos dėl neteisėto disponavimo jai nuosavybės teise priklausančiu turtu, tačiau neatleidžia atsakovės nuo pareigos įvykdyti prievolę ieškovui.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.210 straipsnį, 6.261 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, o praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl privalo ieškovui sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 41,03 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. vasario 11 d. iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 20,00 Eur žyminis mokestis, 0,87 Eur mokestis už Nekilnojamojo turto registro išrašą, 0,84 Eur mokestis už Gyventojų registro tarnybos išrašą (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo patirtos 2,90 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 d.alis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovui UAB „Šiaulių vandenys“, juridinio asmens kodas 144133366, buveinė – Vytauto g. 103, Šiauliai, A/s Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, 38,44 Eur (trisdešimt aštuonių eurų 44 euro centų) skolą, 2,59 Eur (dviejų eurų 59 euro centų) delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą – 41,03 Eur - sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016 m. vasario 11 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 20,00 Eur (dvidešimties eurų 00 euro centų) žyminį mokestį, 0,87 Eur (nulio eurų 87 euro centų) mokestį už Nekilnojamojo turto registro išrašą, 0,84 Eur (nulio eurų 84 euro centų) mokestį už Gyventojų registro tarnybos išrašą.

Nepriteisti teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimo už akių patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Ieškovas ir tretysis asmuo per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.