Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Vitalijos Norkūnaitės ir Lino Šiukštos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. R. (G. R.) gynėjo advokato Aleksandro Pociaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 28 d. nutarties, kuria netenkintas Marijampolės pataisos namų teikimas dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. G. R. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 206 straipsnį, 149 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2004 m. vasario 19 d. Bausmės pradžia – 2002 m. rugpjūčio 5 d.

2. 2022 m. spalio 10 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas Marijampolės pataisos namų (toliau – Institucija) teikimas dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Nuteistojo G. R. gynėjas advokatas Aleksandras Pocius skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad teismo nutartis netaikyti G. R. bausmės pakeitimo yra priimta neatsižvelgiant į jį charakterizuojančių aplinkybių visumą.

5. Skunde teigiama, kad teismas perteklinį dėmesį skyrė praeities įvykiams, atmesdamas nuteistojo pažangą koreguojant savo elgesį, nors, pasak gynėjo, pagrindas sprendimui yra nuteistojo pažanga taisytis, o ne įvykių, dėl kurių buvo paskirta bausmė, revizija. Teigia, kad teismas vertindamas nuteistąjį G. R. prieš 20 metų, pamynė esminį bausmės tikslą – paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, palikdamas tik vieną tikslą – bausti asmenį.

6. Gynėjo teigimu, nors teismas, spręsdamas dėl bausmės pakeitimo vadovavosi teisės pažeidėjo įvertinimo metodikos OASys pagrindu paremta išvada ir nurodė, kad G. R. pažanga nepakankama, šis OASys vertinimas neatskleidžia nuteistojo pastangų keisti savo elgesio ir neparodo teigiamos dinamikos per visą bausmės laiką. Pasak gynėjo, tai pat negalima pamiršti, kad statiniai rodikliai nepriklauso nuo nuteistojo pastangų taisytis ir išlieka nepakitę. Tokiu būdu, gynėjas nurodo laikantis nuomonės, kad teiginys apie nepakankamą pažangą yra grįstas prielaidomis ir yra atmestinas.

7. Skunde teigiama ir tai, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai akcentavo G. R. drausmines nuobaudas, tačiau visiškai ignoravo pastarojo 15 paskatinimų. Nors teismas nurodo, kad pažeidimų laikotarpis yra nuo 2002 m. spalio 23 d. iki 2017 m. spalio 13 d., t. y. 15 metų, G. R., gyvendamas griežtomis sąlygomis, kai gali būti nubaustas iš esmės už bet ką, sugebėjo gauti ne daugiau vienos nuobaudos kas du metus, o pastaruosius 5 metus apskritai negavo nei vienos nuobaudos, todėl, pasak gynėjo, nuobaudos skyrimas jokiu būdu negali būti traktuojamas kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė. Nurodo, kad jo ginamasis suvokia savo problemas, jų priežastis, žino, kaip tai įveikti. Tai, kad jis nelinkęs kalbėti apie savo padarytus nusikaltimus, kaip tik įrodo, kad nuteistajam G. R. tai nėra maloni tema, prisimindamas savo praeitį jaučia psichologinį diskomfortą ir išgyvena nemalonius pojūčius. Teigia, kad G. R. apmąstė savo padarytas klaidas ir padarė teigiamas išvadas bei priėmė sprendimą, kad toks elgesys yra netoleruotinas. Nurodo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ginamasis dirbo, išmoko naujų profesijų, šiuo metu negali dirbti dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių. Visą žalą yra atlyginęs. Ateities planai labai aiškūs ir konkretūs, jis turi šeimą ir gyvenamąją vietą. G. R. motyvacija teisėtomis priemonėmis siekti savo gyvenimo tikslų labai aukšta, todėl Marijampolės pataisos namų teikimas buvo pagrįstas. Gynėjo teigimu, byloje pateikta medžiaga teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir sudaro pagrindą išvadai, kad G. R. yra nusiteikęs pozityviems pokyčiams, yra motyvuotas keisti gyvenimo stilių, jo pažangus, teigiamas elgesys pataisos namuose leidžia manyti, kad šie pokyčiai yra ilgalaikio pobūdžio. Pasak gynėjo, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad G. R. pakeitus bausmę į terminuotą, jis ir toliau dės visas pastangas taisytis ir nenusikals.

8. Nuteistojo G. R. gynėjas skunde taip pat nurodo, kad nutartį priėmęs teismas nepagrįstai vertino nuteistojo gyvenimą iki bausmės paskyrimo, kadangi toks vertinimas, pasak apelianto, prieštarauja įstatymo reikalavimams. Teigia, kad nusikalstamos veikos sunkumas, už kurios padarymą jo ginamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, jau buvo įvertintas skiriant bausmę. Be to, gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad neterminuotos laisvės atėmimo bausmės pakeitimas į terminuotą bausmę nėra atleidimas nuo bausmės. Pritaikius Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 167¹ straipsnį, nuteistasis ir toliau atlieka jam paskirtą bausmę, tačiau bus pasiektas progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas – išlieka ir stiprėja motyvacija laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, mažėja recidyvizmo rizika.

9. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo G. R. gynėjo advokato Aleksandro Pociaus skundas atmetamas

10. Išanalizavusi skundo nagrinėjimui pateiktą Marijampolės pataisos namų direktoriaus teikimo (toliau – Teikimas) nagrinėjimo medžiagą, nuteistojo asmens bylą, skundžiamos nutarties motyvus, susipažinusi su nuteistojo G. R. gynėjo skundo argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, spręsdamas dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo ir tinkamai įvertino visas teisingam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas.

11. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BVK 167¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmę vykdanti institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinį tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

12. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

13. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka anksčiau nutartyje nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę.

14. Iš aukštesniajam teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos matyti, kad G. R. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų, t. y. šiuo metu nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip 20 metų paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2002 m. rugpjūčio 5 d. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, vien šio formalaus kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, tokio asmens elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Be to, atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje V. ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

15. Iš G. R. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikinėti Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, vėliau, 2019 m. kovo 21 d., buvo perkeltas į Marijampolės pataisos namus. Atvykęs į Marijampolės pataisos namus G. R. lengvai adaptavosi paskirtoje kameroje, prisitaikė prie esamų gyvenimo sąlygų laisvės atėmimo vietoje, pakankamai lengvai ir greitai perprato tarpusavio tarp nuteistųjų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, bendravimo ypatumus bei vidaus tvarkos taisykles. 2022 m. spalio 5 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 111/09-307 (asmens bylos 5 t., 2 d., l. 19-25) nurodyta, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvauja organizuojamose socialinės reabilitacijos programose, sistemingai lanko krikščioniškas į vertybių pokytį orientuotas programas, įsitraukia į resocializacijos programas, skirtas elgesio bei mąstymo korekcijai. Būdamas Marijampolės pataisos namuose G. R. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nepažeidinėja režimo reikalavimų. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko ryšius su artimaisiais, turi draugų bei pažįstamų, šiuo metu pasekmes linkęs apgalvoti. Per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis G. R. buvo skatintas 15 kartų, daugiausiai už nepriekaištingą elgesį ir dalyvavimą įvairiose programose, o drausminio poveikio priemonės jam buvo taikytos 10 kartų, šiuo metu nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Atliekant bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, G. R. buvo duotas leidimas užsiimti individualia kūrybine veikla (mezgimu, siuvinėjimu, piešimu). Marijampolės pataisos namuose nuteistasis darbu nėra aprūpintas, jam leista dirbtuvėje gaminti rankdarbius iš medienos, piešti, siūti, pinti. Nuteistojo G. R. atžvilgiu vykdomųjų dokumentų Marijampolės pataisos namuose nėra gauta (asmens bylos 5 t., 2 d., l. 16-18).

16. Teisėjų kolegijos nuomone, nors šios aplinkybės rodo nuteistojo G. R. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant BK 51 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad bausmę vykdančios institucijos administracija G. R. elgesį bausmės vykdymo metu tik po ilgo laiko (tik 2018 m. charakteristikoje) įvertino teigiamai. Pažymėtina, kad nuteistasis G. R. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka už labai sunkų, itin cinišką ir žiaurų nusikaltimą, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes – kito asmens mirtį, prieš tai atlikus kitas nusikalstamas veikas šio asmens atžvilgiu. Be to, G. R. anksčiau yra 2 kartus teistas, jo įvykdyti nusikaltimai yra smurtiniai, taip pat žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei bei neliečiamumui, kuriuos jis vykdė kartu su bendrininkais, daromi nusikaltimai sunkėjo, nuteistasis apibūdinamas kaip ypatingai pavojinga, ypač įžūli ir žiauri asmenybė (asmens bylos 1 t., b. l. 36-38). Aptartos aplinkybės atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, susiformavusias antivisuomenines nuostatas, polinkį sistemingai daryti teisės pažeidimus ir, nors, kaip teigiama gynėjo skunde, tai jau buvo įvertinta nuosprendžiu G. R. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat turi būti įvertintos (ypač atsižvelgiant į ankstesnį jo asmenybės apibūdinimą). Netgi po dvidešimties metų nuo nuosprendžio priėmimo atliktoje Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nors nuteistasis pripažįsta kaltę, tačiau įžvelgiamas siekis sumažinti savo atsakomybę už nusikaltimus, dalį jos perkeliant aukoms. Tikėtina, kad G. R. nusikalstamas elgesys gali būti susijęs su nuteistojo kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis, kadangi nuteistasis G. R. savo nusikalstamą kelią pradėjo būdamas jauno amžiaus, nusikaltimai tik sunkėjo, paskutinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusius ir nepanaikintus teistumus (asmens bylos 5 t., 2 d., l. 19–25).

17. Viena iš aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. Kaip matyti iš G. R. socialinio tyrimo išvados, 2022 m. gegužės 27 d. nuteistajam atlikus pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą buvo nustatyta vidutinė rizika. 2022 m. rugsėjo 12 d. pakartotinio vertinimo metu G. R. taip pat buvo nustatyta vidutinė rizika (asmens bylos 5 t., b. l. 19-25). Taigi nepaisant nuteistojo elgesyje pastebimų teigiamų pokyčių, teisėjų kolegijos nuomone, ir šiuo metu nuteistojo G. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra pakankamai aukšta. Svarbu yra ir tai, kad tyrimus atlikę specialistai nuteistajam be statinių kriminogeninių veiksnių (informacija apie teisės pažeidimus) nustato visą eilę dinaminių kriminogeninių veiksnių – mąstymas bei elgesys, nuostatos, gyvenimo stilius ir draugai. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis yra linkęs save parodyti iš gerosios pusės, vengia kalbėti apie aplinkybes, kurios charakterizuoja jį neigiamai. Be to, kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, vertindama G. R. nuostatas socialinį tyrimą atlikusi Resocializacijos skyriaus vyr. specialistė pažymėjo, kad pokalbio metu su nuteistuoju G. R. vyrauja nežymios kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, kad šiuo metu nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika dar gali kisti, mažinant nuteistajam G. R. nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius. Nors nuteistojo gynėjo skunde kritikuojami nutarties argumentai, kuriuose vertinama nuteistojo praeitis, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, G. R. praeities įvertinimas leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Nuteistasis savo teigiamu (pavyzdingu) elgesiu turi galimybę juos sumažinti. Nors iš G. R. asmens byloje esančių pažymų matyti, kad nuteistasis pastaruoju metu sistemingai lanko krikščioniškas į vertybių pokytį orientuotas programas, aktyviai dalyvauja resocializacijos vykdomose programose, siekiant tobulinti savo asmenybę, tačiau šie teigiami pokyčiai dar neleidžia jo elgesio bausmės atlikimo metu (ilgalaikiame kontekste) vertinti kaip nepriekaištingo. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad G. R. nors ir buvo nuteistas dėl žmogaus gyvybės atėmimo, be to įvykdė net tris nusikaltimus, susijusius su žmogaus seksualinio apsisprendimo laisve ir neliečiamumu, tačiau jokių duomenų, kad nuteistasis būtų lankęs būtent su smurtinio, prievartinio seksualinio elgesio prevencija susijusias socialinės reabilitacijos programas, kad būtų kardinaliai pakeitęs savo požiūrį į tokio pobūdžio nusikalstamą elgesį aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. R. pakankamai ilgą laiką bausmės atlikimo metu nesilaikė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, pažeidinėjo režimo reikalavimus. Apygardos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad jo padaryti pažeidimai fiksuojami nuo 2002 m. spalio 23 d. iki 2017 m. spalio 13 d., t. y. 15 metų, kai tuo tarpu pirmasis paskatinimas G. R. paskirtas tik 2013 m., t. y. praėjus 11 metų nuo bausmės pradžios. Be to, kaip matyti iš Nutarimų dėl nuteistojo nubaudimo, kai kurie padaryti pažeidimai yra grubūs, piktybiški (pokalbio metu su Sveikatos priežiūros tarnybos viršininku Č. C. kalbėjo pakeltu tonu bei necenzūriniais žodžiais įžeidė pastarąjį personalo akivaizdoje. Į reikalavimą nusiraminti nereagavo (asmens bylos 2 t., II d., l. 155), kameroje piktybiškai beldė į duris, reikšdamas nepasitenkinimą dėl išjungtų rozečių, prižiūrėtojo daugkartinių nurodymų netriukšmauti nevykdė, vartojo necenzūrinius žodžius (asmens bylos 3 t., II d. l. 79)).

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, kad ateityje daugiau nenusikals ir taip bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors, kaip jau minėta, iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis G. R. deda pastangas, kad po bausmės atlikimo galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę ir daugiau nebenusikalsti, stengiasi keisti savo elgesį teigiama linkme, tačiau duomenys apie nuteistojo požiūrį į savo veiksmus, į už juos kylančią atsakomybę, taip pat apie tai, kad jis ilgą laiką nesilaikė bausmės atlikimo režimo reikalavimų, nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių, ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais. Dėl to šiuo metu svarstyti G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą švelnesnės bausmės rūšies bausme, dar yra per anksti.

19. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiama nutartimi. Kauno apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, tačiau šiuo metu ji dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistajam G. R. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Taigi, šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam G. R. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo gynėjo skundas atmestinas, o nutartis paliekama galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. R. gynėjo advokato Aleksandro Pociaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.