Kauno apygardos teismo nutartis

2019-01-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-46-327/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-23
Bylos Nr.
1S-46-327/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
V. F.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-46-327/2019Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio ir Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ra­šytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. F. (V. F.) skun­dą dėl Kauno apy­linkės teis­mo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 12 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nu­teistajam lyg­tinį pa­lei­dimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. F. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį, paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2008 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2016 m. kovo 9 d., pabaiga – 2021 m. kovo 9 d. Neatlikta laisvės atė­mimo bausmės dalis – 2 metai 4 mėnesiai 1 dienų (skaičiuojant nuo Ko­mi­sijos po­sė­džio, kuriame svars­tytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, die­nos).

3. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas sprendė, jog nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra akivaizdi ir įti­ki­nanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

5. Skunde nuteistasis V. F. prašo panaikinti Kauno apy­lin­kės teismo nutartį ir pa­tvir­tinti Komisijos nutarimą.

5.1. Skunde nuteistasis pažymi, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų sumažėjo nuo 48 iki 41, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu laikėsi įstaigoje nustatytos tvarkos, taisyklių bei režimo reikalavimų, drausmine tvarka nebuvo baustas, 7 kartus buvo paskatintas, nuo 2016 m. birželio 14 d. įsidarbino VĮ ,,M. A.“ darbininko pareigose, įgijo staliaus bei baldžiaus specialybes, dengia vykdomąjį raštą, pataisos įstaigoje narkotikų ir alkoholio vartojimo faktų neužfiksuota.

5.2. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas nesilaiko Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Rec (2003) 22, kuri deklaruoja, kad rekomenduojama tai­kyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie ati­tinka paleidimo sąlygas, siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinčiųjų įsi­lie­ji­mą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės sau­gu­mą. Lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nu­teistaisiais bendrąja taisykle, o ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas mini­ma­liais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo V. F. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, apeliacinės instancijos teismas ver­ti­na nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąs­tysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą ra­šy­tinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan.

9. Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, daro išvadą, kad nėra pagrindo nuteistojo V. F. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Byloje esantys duo­menys patvirtina, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vykdo individualiame so­cia­linės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo numatytą paskirtos lais­vės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Vis dėlto, atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta, kad pakartotinio teistumo rizika yra vidutinė - 41 balas, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra abejonių nekelianti aplinkybė, leidžianti nuspręsti, kad lygtinis paleidimas šiuo metu būtų efektyvus. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju turi būti įvertina pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Apeliacinės instancijos teismui abejonių kelia socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai: ankstesnė nusikalstamo elgesio patirtis, gyvenimo stilius ir draugai. Teigiama ir pakankama nuteistojo pažanga abejonių kelia ir tai, kad iki bausmės atlikimo užsiim­da­vo veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu – nusikalstamas veikas darydavo su ben­dri­ninku, gana lengvai pasiduoda bendrininko įtakai. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nu­teistąjį ir teismui kelia pagrįstų abejonių, ar nuteistasis, būdamas laisvėje, vėl nepasiduos kitų įtakai, nedarys nusikalstamų veikų, juo labiau, kad praeityje yra teistas už nusikaltimus turtinėms teisėms. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad iš teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duo­menų matyti, kad nuteistojo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis baudžiamojoje byloje, kurioje šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Toks nuteistojo elgesys rodo atsainų požiūrį į savo nusikalstamus veiksmus bei jais sukeltas negrįžtamas pasekmes ir teismui leidžia daryti pa­grįstą išvadą, kad dėl savo neteisėtų veiksmų V. F. iš esmės nesigailėjo, negebėjo pri­siimti atsakomybės už juos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis bausmę atlieka už nusikalstamą veiką, kurią padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, byloje yra įrodymų ir nuteistasis teigia, kad alkoholis turėjo įtakos jo smurtiniam elgesiui. Šios aplinkybės taip pat neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo pavojingumą visuomenei lygtinio paleidimo atveju ir kelia teismui abejonių, ar būdamas laisvėje, nuteistasis vėl nenusikals, nesugebėjęs susidoroti su alkoholio vartojimo problema.

11. Bylos duomenys patvirtina, kad už gerą elgesį, sąžiningą darbą, V. F. buvo 7 kartus paskatintas, bausmę atlieka paprastoje grupėje, nuo 2018 m. balandžio 17 d. suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ribų, nuo 2016 m. birželio 14 d. įsidarbino VĮ ,,M. A.“ darbininko pareigose, mokėsi, įgijo staliaus ir baldžiaus specialybes. Šios ap­lin­kybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vien šių teigiamai nuteistąjį cha­rak­te­rizuojančių aplinkybių nepakanka. Akcentuotina, kad aptartos aplinkybės iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo ni­hi­listinį požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.

12. Pritariant pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis bei tuo pačiu atsakant į skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis padarytos nusikalstamos veikos kontekste vis dar yra didelė (paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, neatlikta bausmės dalis – 2 metai 4 mėnesiai 1 diena) ir negali būti visiškai sumenkinama. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir baus­mės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėk­mingos probacijos, į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus su­varžymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau jis ir vėl nusikalto, taip nepateisindamas teismo jam pareikšto pasitikėjimo.

13. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė, nuo praėjusio vertinimo sumažėjo tik septyniais balais, kas rodo, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi. Tuo labiau pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balą sudaro 20 statinių ir 21 dinaminis balas, kuriuos nuteistasis ne tik gali, tačiau ir privalo koreguoti, taip įrodydamas, jog siekia išimtinai teigiamos savo elgesio korekcijos. Aptartų duomenų visuma neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados, jog šiuo metu jau yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, juo labiau negalima spręsti, kad laisvėje taikomi apribojimai šiuo atveju jau pasiektų savo tikslus, o nuteistasis nenusikalstų ir laikytųsi įstatymų.

14. Nesutiktina ir su skundo argumentu dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003) 22, nesilaikymo. Kolegija pažymi, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto reko­men­da­ci­jų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o be to, mi­nėtoji rekomendacija yra tik patariamojo pobūdžio, tačiau nėra imperatyviai vykdoma. Nagri­nė­jamu atveju teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įver­tintomis aplinkybėmis.

15. Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteis­ta­jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnės instancijos teismas nenus­tatė objektyvių ir reikšmingų aplinkybių, dėl kurių apylinkės teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negalėtų būti vertinamas kaip teisėtas ir pa­grįs­tas, todėl nuteistojo gynėjo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. F. (V. F.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apy­lin­kės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas GražysJurgis KiškisViktoras Preikšas