Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. G. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės O. G. ieškinį atsakovui S. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir pasekmių bei atsakovo S. G. priešieškinį ieškovei O. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir pasekmių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriose iš ieškovės priteista kompensacija atsakovui už jai asmeninės nuosavybės teise paskirtą butą, turto padalinimo natūra bei dviejų traktorių įvertinimo.

Dėl buto padalinimo

Skundžiamu teismo sprendimu butas, esantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į dalintino turto masę ir asmeninės nuosavybės teise priteistas ieškovei. Visas santuokoje įgytas turtas, taip pat ir ginčo butas, buvo padalinti lygiomis dalimis. Ieškovė apeliaciniu skundu siekia, jog butas būtų dalinamas atskirai nuo kito turto ir jai priteisiamas asmeninės nuosavybės teise, neskaičiuojant atsakovui priklausančios kompensacijos už ieškovei priskiriamą nekilnojamąjį turtą natūra.

Sutuoktinių turtas turtas dalinamas CK 3.118 straipsnio tvarka. Tai reiškia, jog visų pirma nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno sutuoktinio asmeninis turtas. Iš bendro sutuoktinių turto atimamos iš šio turto mokėtinos prievolės bei sudaromas kompensacijų balansas. Likęs turtas padalinamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, jeigu nėra kodekso nustatytų išimčių.

Nukrypimo nuo lygių dalių principo sąlygos nustatytos CK 3.123 straipsnyje. Pagal CK 3.118 straipsnyje ir CK 3.123 straipsnyje pateikiamą teisinį reguliavimą galima daryti išvadą, jog nukrypimas nuo lygių dalių principo gali būti taikomas viso sutuoktinių turto atžvilgiu, o ne atskiro turto vieneto, pavyzdžiui – buto, atžvilgiu. Teismas gali atsižvelgti sutuoktinių poreikius ir vienam iš sutuoktinių priteisti visą turto objektą, o iš šio sutuoktinio – priteisti kompensaciją (CK 3.117 straipsnio 3 dalis), tačiau tai nereiškia, jog kiekvienas turto objektas gali būti dalinamas taikant atskirą režimą ir skirtingai nustatant turto dalis.

Iš esmės ieškovė viso santuokoje įgyto turto padalinimo lygiomis dalimis neginčija, todėl kito sutuoktinių turto padalinimo dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas bendra tvarka negali būti peržiūrimas apeliacine tvarka (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kadangi buto priteisimas ieškovei nėra ginčijamas, turtas padalintas ne tik natūra, bet ir priteisiant kompensacijas, tai Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka gali būti atliekamas ta apimtimi, kiek tai apeliacine tvarka skundžiama kompensacijos suma – 3 045 Eur, padidintų ieškovei tenkančios kompensacijos dalį.

Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, jog priežastis, dėl kurios turi būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, yra tėvų pareigos aprūpinti vaikus gyvenamuoju plotu vykdymas. Ginčo butas yra 48,16 kv. m, sutuoktiniai turi du skirtingų lyčių vaikus, kuriems yra 10 m. ir 14 m. ir jiems reikalingi atskiri kambariai. CK 3.123 straipsnio 1 dalis kriterijumi nukrypti nuo lygių dalių principo apibrėžia nepilnamečių vaikų interesus. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnis nurodo, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos.

Iš esmės su ieškovės argumentacija dėl atskirų kambarių reikalingumo skirtingų lyčių vaikams sutiktina, tačiau pažymėtina, jog vaiko materialinės gerovės užtikrinimas prinklauso ne tik nuo norų, bet ir nuo tėvų turtinės padėties ir finansinių galimybių. Padalinus santuokoje įgytą turtą atsakovas liko be gyvenamosios patalpos. Nors jis paveldėjimo būdu yra įgijęs gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini) Šalčininkų r., jo padėtis vertintina kaip blogesnė ir įpareigoti atsakovą pagerinti vaikams tenkančias gyvenimo sąlygas negalima. Taip pat sutiktina su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog atsakovui gyvenant tame pačiame ginčo bute, sąlygos vaikams gyventi buvo dar blogesnės, nes butu turėjo naudotis 4, o ne 3 asmenys. Dalinant sutuoktinių turtą nėra galimybių tiesiogiai išspręsti vaikų gyvenimo sąlygų pagerinimo klausimą. Gyvenimo sąlygų pagerinimas gali būti vykdomas disponuojant kitu tėvų turimu turtu, pavyzdžiui ieškovei priteista didesne nei jos turimo buto vertė, kompensacija.

Ieškovės nurodomas nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygų pagerinimas yra pageidautinas, tačiau ne būtinas. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, jog sąlygos vaikų auginimui yra tinkamos.

Ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl buto padalinimo, nepriteisiant kompensacijos, pripažįstami nepagrįstais ir atmetami.

Dėl žemės sklypų padalinimo

Dalinant sutuoktinių bendrai įgytą nuosavybę buvo nustatyta, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniai valdo 9 žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Skundžiamu teismo sprendimu visi žemės sklypai buvo paskirti atsakovui, nurodžius, jog atsakovas yra ūkininkas ir jam priteisiama žemės ūkio technika. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo žemės ūkio paskirties žemės sklypus padalinti natūra. Ieškovė teigia, jog siekdama ūkininkauti, gali sukurti šeimą, auga sūnus, kuris padės ūkininkauti.

CK 3.127 straipsnio 3 dalis nurodo, jog turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniu, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Tokios įstatymo nuostatos įtvirtina, jog pirminis ir svarbiausias turto padalinimo būdas yra turto padalinimas natūra. Tik nustačius svarbias aplinkybes, dėl kurių turtas negali būti padalintas natūra, galima taikyti kitus turto padalinimo būdus.

Byloje nustatyta, jog visi santuokoje įgyti žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties žemė. Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta, jog įstatymu nustatytais apribojimais siekiama užtikrinti, kad Lietuvos nacionalinis turtas – žemės ūkio paskirties žemė, būtų naudojama racionaliai, skatinant žemės ūkio veiklą ir konkurencingą žemės ūkį, sudarant sąlygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai.

Atsakovas yra pateikęs 2008-09-16 išduotą ūkininko ūkio pažymėjimą (t. 2, b. l. 21), jis nurodo, kad žemės dirbimas yra pagrindinė atsakovo veikla ir pajamų šaltinis. Dalį žemės ūkio paskirties žemės priskyrus ieškovės nuosavybei, šie žemės sklypai liktų nedirbami. Už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priskirtus žemės sklypus ieškovei priteisiama kompensacija, kuri skaičiuojama pagal ieškovės teismui pateiktas kainas. Tokiu būdu ieškovė gauna tinkama atlyginimą už jos nuosavybės teisės pakeitimą.

Žemės ūkio paskirties žemės paskyrimas ieškovei, kuri realiai neketina žemės naudoti pagal paskirtį, prieštarautų imperatyviai Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto normai. Tuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog žemės sklypai natūra priskirtini atsakovo nuosavybėn, o ieškovei priteistina kompensacija.

Dėl kompensacijos už traktorius

Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su abiejų traktorių vertės nustatymu ir prašo vertinti, jog traktoriaus „MTZ 80L“ kaina yra 3 000 Eur, o traktoriaus – „MTZ Belarus-952.4“ kaina – 10 000 Eur. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė pateikė skelbimus apie panašių traktorių pardavimą. Pagal skelbimo duomenis (t. 1, b. l. 168) 1981 m. sausio mėnesio pagaminto traktoriaus „MTZ 80L“ kaina yra 3 000 Eur, 1986 m. rugsėjo mėnesį pagaminto traktoriaus kaina – 5 000 Eur (t. 1, b. l. 169). 2004 m. pagaminto traktoriaus „MTZ-820“ kaina – 10 800 Eur (t. 1, b. l. 167). Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu teisėjų kolegija 2017-01-24 nutartimi pasiūlė šalims pateikti papildomus įrodymus dėl traktorių kainos. Atsakovas bei jo atstovas jokių duomenų nepateikė, į teismo nutartį nereagavo, nors nutartis buvo įteikta atsakovo atstovui, o ieškovės atstovė nurodė, kad S. G. nesutiko su individualiu traktorių įvertinimu.

Teisėjų kolegija pastebi, jog byloje nebuvo surinkti pakankami duomenys dėl dalijamo turto vertės. CK 3.119 straipsnis nurodo, jog bendras turtas turi būti dalijamas pagal rinkos kainas, tačiau skundžiamame sprendime vieno traktoriaus vertė nustatyta iš atsakovo žodžių, o kito traktoriaus vertė – pagal atsakovo sutartį su broliu, pagal kurią atsakovas be ieškovės žinios perleido turtą, stengdamasis nuslėpti bendrąją nuosavybę ir išvengti turto padalinimo. Sandoris su suinteresuotu asmeniu, sudarytas siekiant pažeisti ieškovės teises, negali Padėti nustatyti daikto rinkos vertės.

Atsakovui nevykdžius Vilniaus apygardos teismo 2017-01-24 nutartyje nurodyto pasiūlymo dėl papildomų įrodymų pateikimo, dalintino bendro turto rinkos vertė gali būti patvirtinama tik ieškovės pateiktais skelbimais. Nors ir sutiktina su tuo, jog transporto priemonių vertė turi būti nustatoma atsižvelgiant į jų techninius duomenis, tačiau nei ieškovė, nei teismas, atsakovui, kuris savo žinioje turi traktorių „MTZ 80L“, o jo brolis ar pats atsakovas naudojasi ir traktoriumi „MTZ Belarus-952.4“, atsisakant teikti įrodymus apie traktorių vertę bei neleidžiant atlikti individualaus turto vertinimo, gali būti remiamasi tik byloje esančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas dėl paminėtų priežasčių, traktorių vertę nustato pagal apeliaciniame skunde prašomas nustatyti traktorių vertes, remdamasis pateiktais skelbimais, kaip vieninteliais turto rinkos vertės įrodymais, ir perskaičiuoja kiekvienam sutuoktiniui tenkančio turto vertę.

Ieškovei priteista kompensacija už atsakovui paskirtas transporto priemones ir žemės ūkio techniką padidintina. Automobilių „Seat Alhambra“, 2 automobilių „VW Passat“, traktoriaus „MTZ 80L“, traktoriaus priekabos „Taskento TG“, traktoriaus puspriekabės „GKB-819“, traktoriaus „MTZ Belarus-952.4“, puspriekabės „Palms“ vertė sudaro atitinkamai 1 500+300+200+3 000+100+100+10 000+2 000, viso 17 200 Eur. Ieškovei tenkanti kompensacijos dalis už transporto priemones ir žemės ūkio techniką sudaro 8 600 Eur.

Bendra kompensacija sudaro 16 373,68 Eur, iš jų 5 445 Eur (už nekilnojamąjį turtą) + 8 600 Eur (už transporto priemones ir žemės ūkio techniką) + 2 328,68 Eur (už santaupas). Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu kompensacijos mokėjimas išdėstytas 12 mėnesių. Padidinus kompensaciją,padidintinas ir kas mėnesį mokamas kompensacijos dydis iki

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio, likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-06-28 nutartimi iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo dienos. Už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis skaičiuotinas nuo skundžiamos sumos, kuri sudaro 3 045 Eur ir 3 250 Eur, viso 6 295 Eur. Mokėtinas mokestis sudaro 189 Eur. Apeliacinis skundas patenkintas 3 250 Eur dalyje, todėl šioje dalyje iš atsakovo ieškovei priteistina 98 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Likusi dalis žyminio mokesčio – 41 Eur, priteisiama iš ieškovės į valstybės pajamas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas, vadovaujantis tuo, kad byloje buvo reiškiami ir turtiniai ir neturtiniai reikalavimai, bendro turto padalinimas apeliacine tvarka iš esmės nepakeistas, išskyrus tai, kad padidinta dalintino turto vertė (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė bylos aplinkybes ir įvertino pateiktus įrodymus. Skundžiamas sprendimas pakeistinas ieškovei priteistos kompensacijos dalyje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Ieškovės O. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą pakeisti, padidinant O. G. iš S. G. priteistą kompensaciją iki 16 373,68 Eur (šešiolikos tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimt trijų eurų 68 euro centų), o kas mėnesį mokamos kompensacijos dydį iki 1 364,47 Eur (tūkstančio trijų šimtų šešiasdešimt keturių eurų 47 euro centų).

Kitoje dalyje Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. G. O. G. naudai 98 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš O. G. 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio į valstybės pajamas.