- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2012-01-05
- Bylos Nr.
- 2A-82-390/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Gintautas Koriaginas, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- UAB „Dinaka“
- Atsakovas
- D. I.
- Kategorijos
- 50.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino, Ramūno Mitkaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Dinaka“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Dinaka“ ieškinį atsakovui D. I. dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Dinaka“ pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo D. I. 10 116,40 Lt skolos ir 259,90 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo šios bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2009 m. kovo 09 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 0010, kurios pagrindu ieškovas išnuomojo atsakovui 250 kv.m. negyvenamąsias patalpas, esančias Verslo g. 15, Kauno raj., laikotarpiui nuo 2009-03-09 iki 2009-05-01, už sutartyje sulygtą 2 500 Lt plius PVM sumą per mėnesį. Nuomojamos patalpos 2009 m. kovo 09 d. priėmimo-perdavimo aktu buvo perduotos atsakovui. Pasibaigus nuomos terminui, atsakovas toliau naudojosi patalpomis, o ieškovas tam neprieštaravo, dėl to sutartis tapo neterminuota. Nuomos sutarties galiojimo metu pagal nuomos sutarties 6.1. punktą už nuomos laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2009-06-30 ieškovas išrašė atsakovui 2009-05-29 PVM sąskaitą faktūrą DIN Nr. 00001654 ir 2009-06-29 PVM sąskaitą faktūrą DIN Nr. 00001682 atsiskaitymui už nuomos mokestį, po 2975 Lt, kas iš viso sudarė 5 950 Lt. Atsakovas neatsiskaitė su ieškovu už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2009-06-30 pagal jam pateiktas sąskaitas faktūras. Ieškovas su atsakovu 2009-07-01 sudarė kitą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 09/07/01, kurios pagrindu ieškovas išnuomojo atsakovui negyvenamąsias patalpas esančias adresu Verslo g. 15, Kauno raj., laikotarpiui nuo 2009-07-01 iki 2010-07-01 už sutartą 1736 Lt plius PVM sumą per mėnesį. Nuomos sutarties galiojimo metu, pagal nuomos sutarties 6.1. punktą už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2009-09-30 ieškovas išrašė atsakovui dvi PVM sąskaitas faktūras: serija DIN Nr. 00001758 ir serija DIN Nr. 00001772 atsiskaitymui už nuomos mokestį, atitinkamai 2065,84 Lt ir 2100,56 Lt sumoms, kas bendrai sudaro 4166,40 litus. Atsakovas nesumokėjo ieškovui nuomos mokesčio pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras už nuomos laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2009-09-30. Bendra ieškovui priteistina nuomos mokesčio suma sudaro 10 116,40 Lt. Dublike ieškovas patikslino, kad sudarinėjant negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis per apsirikimą buvo nurodytas klaidingas nuomojamų patalpų unikalus numeris. Pagal VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenis Verslo g. 15, Kumpių kaime, Kauno rajone ieškovui priklauso pastatas-autoremonto dirbtuvės unikalus Nr. 5200-3016-0018, kuris ir yra tikrasis negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių objektas. D. I. visą Sutarčių galiojimo laiką realiai naudojosi negyvenamosiomis patalpomis esančiomis Verslo g. 15, Kumpių km., Kauno raj. (unikalus Nr. 5200-3016-0018), tuo tarpu Sutartyse klaidingai nurodytu unikaliu Nr. 1995-7023-1026 registruotas tik žemės sklypas, esantis Mituvos g. 5, Kaune (Priedas Nr. 2) ir nepriklausantis ieškovui. Po pritaikytos administracinės baudos ieškovas ištaisė neatitikimus panaudotų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnale, t.y. PVM sąskaitoms faktūroms buvo suteikti nauji numeriai DIN Nr. 00001682-1 ir DIN Nr. 00001654-1 (Priedas Nr. 3), patikslino 2009 m. gegužės mėnesio PVM deklaraciją ir 2009 m. birželio mėn. deklaraciją bei sumokėjo priklaususius mokesčius. Ištaisius FNTT prie VRM nurodytus pažeidimus buhalterinėje apskaitoje ieškovas ir toliau turi teisę teisėtai reikalauti priteisti PVM sąskaitose faktūrose nurodytą sumą iš atsakovo už suteiktas nuomos paslaugas pagal nuomos sutartis. Atsakovo teiginiai, kad 2009-04-27 žodiniu susitarimu su ieškovu buvo susitarta nuo balandžio mėnesio perskaičiuoti patalpų nuomos kainą, patalpų plotui esant 217 kv.m., nepagrįsti, nes tokio susitarimo nebuvo, o susitarimas perskaičiuoti kainą esant 217 kv.m. patalpų plotui buvo priimtas tik 2009-07-01 sudarant naują negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 09/07/01, be to ieškovas sutiko nuleisti kvadratinio metro kainą iki 8 litų už kv. m., dėl ko bendra vieno mėnesio suma už nuomojamas patalpas sudarė -1 736 Lt + PVM. Ieškovas nuomodamas autoremonto dirbtuves, kaip patalpas išskirtinai susijusias su transporto priemonių priežiūra, taisymu, saugojimu ir pan., privalėjo atsakovui skaičiuoti PVM mokestį, net jeigu pastarasis ir nėra PVM mokėtojas. 2009-07-17 buvo įmokėta suma lygi 2065,84 Lt pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už liepos mėnesį. 2100,56 litų sumos ieškovas iš atsakovo nėra gavęs, ji nesumokėta, ši suma visiškai nepagrįsta. Ieškovas nėra gavęs jokio įspėjimo apie negyvenamųjų patalpų sutarties nutraukimą prieš terminą. 2009 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas, raštu neinformavęs ieškovo prieš 1 mėnesį kaip to reikalauja negyvenamųjų patalpų sutartis, išsikraustė iš nuomojamų patalpų, dėl ko ieškovas sutinkamai su negyvenamųjų patalpų sutarties 8.6. punktu papildomai vienam mėnesiui paskaičiavo nuomos mokestį (PVM sąskaita faktūra serija DIN Nr. 00001772) atsakovui ir tuomet nutraukė sutartį. Iš to seka, kad atsakovas ieškovui pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. Nr. 09/07/01 liko skolingas už rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 31 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo UAB „Dinaka“ atsakovui D. I. 1300 Lt už advokato teisinę pagalbą bei 12,86 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, kad 2009-03-09 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimis Nr.0010 (t.1, b.l. 11-13) ieškovas išnuomojo atsakovui sandėliavimo paskirties 250 kv.m ploto patalpas adresu Verslo 15, unikalus Nr. 1995-7023-1026 iki 2009-05-01 už mėnesinį 2500 Lt plius PVM mokestį, pradedamą skaičiuoti nuo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos ir sumokant 2 mėnesių nuomos dydžio užstatą. Patalpos atsakovui perduotos 2009-03-09 patalpų perdavimo – priėmimo aktu ( t.1, b.l. 15). 2009-07-01 šalys sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 09/07/01 dėl patalpų tuo pačiu unikaliu Nr. 1995-7023-1026, tačiau mažesnio - 217 kv.m ploto, nuomos terminas iki 2010-07-01, nuomos mokestis 136 Lt plius PVM. Konstatavo, jog adresu Kauno r. sav., Kumpių k., Verslo 15 yra įregistruotas žemės sklypas ir pastatas-autoremonto dirbtuvės unikalus Nr. 5200-3016-0018, kiti statiniai. Pastato nuosavybės teisė priklauso: 232/10000 V. Č., 9768/10000 UAB „Dinaka“. Duomenų apie ieškovo ir atsakovu nuomos sutarčių įregistravimą VĮ Registrų centro byloje nėra. Teismo vertinimu, pateikti įrodymai patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę nuomos santykiai, todėl, ginčą sprendė vadovaujantis LR CK XXVIII skyriaus normomis. Teismas nustatė, kad tarp šalių sudarytų nuomos sutarčių objektu buvo patalpos, esančios priestate prie pagrindinio pastato adresu Verslo g. 15, Kumpių g., Kauno r., kurių dar nėra planuose ir nuotraukose ir kurios nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Daiktinės teisės į šias patalpas nėra žinomos ir nėra įregistruotos, įrodymų apie patalpų ieškovui priklausymą nepateikta, todėl sprendė, kad nuomos sutarčių sudarymo metu ir šiuo metu išnuomotos patalpos nėra priklausančios ieškovui UAB „Dinaka“ nuosavybės teise. Ieškovui nepateikus įrodymų, kad jis yra išnuomotų ir perduotų atsakovui patalpų savininkas arba kad jam yra suteikta teisė išnuomoti šias patalpas, teismas sprendė, kad pagal sudarytas su atsakovu nuomos sutartis ieškovas neturi teisės reikalauti teisminės gynybos. Nenustatęs šalių sudarytų nuomos sutarčių teisėto pagrindo, teismas ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Dinaka“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad ginčo patalpos, dėl kurių buvo sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys randasi Verslo g. 15, Kumpių g., Kauno raj. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (t. 1, b.l. 82-84) matyti, kad minėtos ginčo patalpos yra ieškovo UAB „Dinaka“ direktoriui V. Č. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. 5217-0014-0381. Ginčo patalpos yra priestatas prie pastato - autoremonto dirbtuvės (unikalus Nr. 5200-3016-00018), pastarasis pastatas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui UAB „Dinaka“ (9768/10000 pastato dalies) ir ieškovo UAB „Dinaka“ direktoriui V. Č. (232/10000 pastato dalies). 2011-05-04 VTPSI prie AM Kauno skyriaus rašte aiškiai nustatytas savavališkos statybos faktas, o priestato statytojams UAB „Dinaka“ ir V. Č. surašyti savavališkos statybos aktai Nr. SSA-20-110428-00046 ir Nr. SSA-20-110429-00047 bei savavališkos statybos statytojams UAB „Dinaka“ ir V. Č. 2011-05-02 įforminti reikalavimai Nr. REI-20-110502-00050 ir Nr. REI-20-110502-00049 pašalinti savavališkos statybos padarinius. Taigi, iš prie apeliacinio skundo pridėtų savavališkos statybos aktų Nr. SSA-20-110428-00046 ir Nr. SSA-20-110429-00049, matyti, kad savavališkos statybos statytojas yra nustatytas - UAB „Dinaka“ ir V. Č.. Teigia, jog teismas priimdamas sprendimą atmesti ieškinį, dėl to, kad neįrodytos ieškovo teisės į ginčo objektą, turėjo atsižvelgti į tai, kad VTPSI prie AM Kauno skyrius 2011-05-04 rašte adresuotame Advokatui D. Varnui (t. 1, b.l. 135) konkrečiai nurodyta, jog savavališkos statybos statytojai yra ieškovas UAB „Dinaka“ ir V. Č.. Todėl vien tai, jog priestatas yra neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre nėra pagrindas atmesti ieškinį, nes iš įrodymų visumos ir formalaus įrodymų vertinimo matyti, kad priestato statytojai yra UAB „Dinaka“ ir V. Č.. Pastatas - autoremonto dirbtuvės, esantis Verslo g. 15, Kumpių km. Kauno raj., kurio unikalus Nr. 5200-3016-00018 yra pagrindinis daiktas, tuo tarpu priestatas, dėl kurio nuomos teisinių santykių kilo ginčas, laikytinas antraeiliu daiktu, kuris yra fiziniu, neatskiriamu ryšiu susijęs su pagrindiniu daiktu. Remiantis LR CK 4.14 str. 1 d. antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, taigi darytina išvada, kad ieškovas nuosavybės teise valdydamas pagrindinį daiktą pastatą autoremonto dirbtuves, valdo ir šio pagrindinio daikto antraeilį daiktą - priestatą. Todėl neatsiejamu fiziniu ir funkciniu ryšiu susiję pagrindinis ir antraeilis daiktai ir iš jų gautos pajamos gaunamos naudojant daiktą civilinėje apyvartoje. Faktas, kad atsakovas naudojosi ginčo patalpomis yra nustatytas byloje surinktais įrodymais ir liudytojų parodymais, todėl darytina išvada, jog atsakovas naudojosi ieškovo patalpomis ir gavo iš to naudos, likęs neatsiskaitęs su ieškovu atsakovas nesąžiningai praturtėjo ieškovo sąskaita. Byloje nėra ginčo dėl to, ar atsakovas patyrė žalos, nepatogumų, nes naudojosi savavališka statyba, taip pat byloje nėra ginčo dėl priestato kokybės, trūkumų, todėl atsakovo naudojimasis neįregistruota statyba nesukūrė jam jokių nepatogumų, atsakovo teisės niekaip nebuvo pažeistos. Atsakovas neįvykdęs savo prisiimtų finansinių įsipareigojimų praturtėjo ieškovo sąskaita, nesvarbu ar statyba yra savavališka ir neįregistruota, dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas patyrę nuostolius, nes už suteiktą paslaugą negavo pajamų, o savavališkos statybos faktas niekaip nepažeidė atsakovo teisių. Pažymi, kad dėl aukštos įtampos elektros linijos ieškovas negalėjo įsiteisinti statybos, kai tik minėta linija bus perkelta ieškovas teiks prašymą įteisinti priestatą, esantį ieškovo teritorijoje. Ieškovas įteisinti savavališką statybą turi iki 2011 metų lapkričio 02 d. Taip pat nurodo, jog teismas net ir esant ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, nagrinėjo bylą (apklausė ieškovo atstovą, ieškovo atvestą liudytoją), tokiu būdu iškreipė šalių procesinio lygiateisiškumo, teisingumo, rungimosi principus, nes atsakovas nedalyvaudamas byloje negalėjo atvykusiems liudytojams, ieškovo atstovui pateikti klausimų ir atsikirtimų, todėl teismas šiuo atveju išėjo už sprendimo už akių instituto ribų ir taip pažeidė procesines teisės normas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas D. I. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir ex officio konstatuoti abiejų ginčo nuomos sutarčių (sudarytų 2009-03-09 d. ir 2009-07-01 d.) absoliutaus negaliojimo faktą ir jo teisines pasekmes; priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Nurodo, kad apeliantas pats faktiškai pripažįsta, kad neturi nuosavybės teise nuomotų patalpų. Prieš trečiuosius asmenis, t.y. atsakovą, nuosavybės įgijimo faktą apeliantas gali panaudoti tik tuo atveju, jei šis faktas (daiktinės apelianto teisės į patalpas) yra įregistruotas viešajame registre. Tokios aplinkybės teismas nenustatė, o apeliantas net neįrodinėjo. Nesant jokių NT registro duomenų apie apelianto bei kito, byloje ieškovu ar trečiuoju asmeniu net nedalyvaujančio asmens V. Č. nuosavybės teises į nuomotas patalpas, laikytina, kad nėra patikimi, teisingi ir išsamūs apelianto samprotavimai, neva nuosavybės teises jam suteikė valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM, surašydama prie skundo pridedamus savavališkos statybos aktus. Jų paskirtis ir turinys neleidžia daryti prielaidų apie apelianto nuosavybės teises, kadangi aktais yra konstatuojamas įvykęs neteisėtas veiksmas. Be to, 2011-05-02 d. reikalavimais iš savavališkų statytojų reikalaujama nugriauti priestatą. Vadinasi, asmuo iš savo neteisėtos veiklos negali kildinti nei nuosavybės teisių, nei reikalavimo teisės į neteisėtai pastatyto priestato nuompinigius. CK 6.477 str. numato, kad nuomotojas gali būti išnuomojamo daikto savininkas arba asmenys, kuriems teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas. Apeliantui nesant savininku ir nuomotoju, negalima-reikalauti sumokėti ir nuompinigius. Analogiškai, nėra patikimi, teisingi ir išsamūs apelianto samprotavimai, neva nuosavybės teisės į priestatą jam atsirado automatiškai, pastačius priestatą. Jis nėra net įregistruotas kaip atskiras daiktas ar rekonstruoto pagrindinio daikto dalis. Tik po jo pripažinimo tinkamu naudoti jis taps teisėtai sukurtu ir pastatytu, apeliantui priklausančiu objektu. Iki tol tai yra statybinių medžiagų rinkinys, priklausantis šias medžiagas įsigijusiam asmeniui (duomenų apie jų įsigijimą apeliantas taip pat nepateikė), tačiau atsakovas nuomojosi ne statybines medžiagas, o patalpas, kurios, kaip paaiškėjo, niekam nepriklauso. Dėl to nuomos sutartys ex officio pripažintinos negaliojančiomis, kadangi buvo sudarytos pažeidžiant privačius ir viešuosius interesus (CK 6.225 ir 6.227 str.). Apeliaciniame skunde nurodomi ne tik argumentai dėl nuomos mokesčio priteisimo, bet ir dėl nepagrįsto praturtėjimo bei dėl nuostolių atlyginimo. Tokių argumentų ar reikalavimų ieškinyje apeliantas neformulavo. Bet kuriuo atveju, nuostoliai gali būti priteisiami, jei apeliantas būtų juos bei nuosavybės teises į patalpas turėjęs, ko akivaizdžiai nebuvo. Tas pat pasakytina ir apie nepagrįstą praturtėjimą, be to, jis priteisiamas, kai šalių nesieja jokie sutartiniai santykiai. Jei apeliantas pripažįsta, kad nuomos sutartys yra negaliojančios, jis turėtų reikšti naują ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, įrodinėti įstatyme numatytas jo priteisimo sąlygas bei kitas aplinkybes. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas įteisins savavališką statybą iki 2011-11-02 dienos, kai AB Lesto pateiks atsakymą dėl elektros linijos perkėlimo, tačiau tai nesukurs nuosavybės teisių už praėjusį laikotarpį. 2009 metais nuomodamas patalpas apeliantas nebuvo jų savininkas ar jo įgaliotas asmuo (CK 6.477 str. imperatyvas), todėl teisės į jokius nuompinigius neturėjo ir neturės. Atsakovas taip pat teigia, jog yra sumokėjęs apeliantui visus nuompinigius laiku, tačiau ne visuomet jis išrašydavo tai patvirtinančius buhalterinius dokumentus. 2009-07-01 d. perrašant nuomos sutartį apeliantas neturėjo atsakovui jokių finansinių pretenzijų, nors jų esant, jis galėjo tiesiog naujos sutarties nebesudaryti. Mano, kad ieškovas nepagrįstai skaičiavo PVM, kadangi buvo nuomojamos sandėliavimo patalpas, jokių išimčių PVM įstatyme dėl sandėliavimo patalpų ar net „autoremonto dirbtuvių“ nėra. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog sprendimas už akių iškreipė šalių procesinio lygiateisiškumo, teisingumo ir rungimosi principus, kadangi apeliantas negali tokių argumentų naudoti nurodydamas kitos šalies teisių tariamus pažeidimus, kadangi skundu galima siekti apginti tik savo, o ne priešingos šalies interesus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kyla ginčas dėl nuomos mokesčio priteisimo pagal 2009 m. kovo 9 d. ir 2009 m. liepos 1 d. šalių sudarytas negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurių pagrindu ieškovas išnuomojo atsakovui negyvenamąsias patalpas, esančias Verslo 15, Kauno rajone, Kumpių kaime. Byloje nustatyta, kad išnuomotos patalpos yra savavališkai pastatytas statinys, ieškovas nėra ginčo patalpų savininkas ir jam nėra suteikta teisė išnuomoti ginčo patalpas.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, priimtu sprendimu už akių padarė išvadą, kad ieškovas nėra išnuomotų ir perduotų atsakovui naudotis patalpų savininkas arba, kad jam yra suteikta teisė išnuomoti ginčo patalpas. Taip pat teismas pažymėjo, kad nenustačius šalių sudarytų nuomos sutarčių teisėto pagrindo, ieškovas neturi teisės reikalauti teisminės gynybos ir prašyti priteisti nuomos mokestį. Teisėjų kolegija tokioms pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms pritaria.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad išnuomotas atsakovui daiktas buvo pastatytas savavališkai, nes tiek ieškovui, tiek ir ieškovo direktoriui V. Č. dėl priestato statybos Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos surašyti savavališkos statybos aktai bei nurodytiems asmenims duoti įpareigojimai pašalinti savavališkos statybos padarinius. Tačiau šios aplinkybės bei, kad priestatas neįregistruotas nekilnojamo turto registre, apelianto nuomone, negali būti pagrindu atmesti ieškinį. Teisėjų kolegija tokius apelianto apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6. 477 straipsnio 1 dalis). Nuomos sutarčiai būdinga tai, kad nuomotojas (savininkas, teisėtas turto naudotojas) perduoda nuomininkui turtą laikinai naudotis už užmokestį, o nuomininkas laikinai naudojasi turo naudingomis savybėmis savo poreikiams patenkinti. Nuomos sutarties šalys yra nuomotojas ir nuomininkas. CK 6. 477 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nurodoma, kad nuomotojas gali būti išnuomojamo daikto savininkas arba asmenys, kuriems teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas. Taigi, nustačius, kad nuomotojas nėra išnuomoto daikto savininkas arba kitas teisėtas turto naudotojas, nuomos sutartis negali būti pripažįstama teisėta. Byloje akivaizdu, kad ieškovas nėra ir niekada nebuvo nuomojamų patalpų savininkas ar kitas teisėtas šio turto naudotojas, nuomojamas daiktas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Esant nurodytam konstatuotina, kad nėra pagrindo ieškovui prisiteisti nuomos mokestį atsiradusį iš neteisėtai sudarytos šalių nuomos sutarties.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą už akių atlieka tik formalų pateiktų bylos įrodymų įvertinimą ir teismo posėdžio metu bylos nenagrinėja, o apklausdamas ieškovo atstovą ir jo liudytoją padarė civilinės procesinės teisės normų pažeidimus. Tačiau teisėjų kolegija konstatuota, kad tokie padaryti procesinės teisės normų pažeidimai neturi esminės reikšmės ginčo išsprendimui ir dėl tokių padarytų pažeidimų negalima pripažinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą neteisėtu (CPK 285 straipsnis).
Visi kiti apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai tarp šalių iškilusio ginčo teisingam išsprendimui neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja.
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinės instancijos teismą konstatuoti ginčo nuomos sutarčių negaliojimo faktą ir jų teisines pasekmes, tačiau pirmosios instancijos teisme atsakovas tokio reikalavimo nei priešieškinio forma, nei atsikirtimų pagrindu nebuvo pareiškęs. Apeliacinės instancijos teismas tokių naujai iškeltų reikalavimų nagrinėdamas byla apeliacine tvarka išspręsti negali, todėl atsakovo prašymas negali būti tenkinamas.
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį taip pat prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas jų nepagrįsdamas pagal CPK 98 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl atsakovui bylinėjimo išlaidos už atsiliepimo surašymą nepriteistinos.
Dėl nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011m. gegužės 31d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.