Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eglei Bikinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei K. M., dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Eglė Bikinienė teismo posėdžio metu pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus, nurodydama, kad palaiko ieškinyje nurodytus reikalavimus. Ieškovo atstovė nurodė, kad vaiko motinos pareigas nuo 2004 m. perėmė atsakovės motina V. P., nuo laikinosios rūpybos nustatymo situacija nepasikeitė, atsakovė nėra išreiškusi noro susigrąžinti nepilnametį vaiką, o nepilnametis vaikas visiškai nenori bendrauti su atsakove. Ieškovės atstovė taip pat nurodė, kad atsakovė nepateikė duomenų, kad jos darbingumas dėl psichinės ligos būtų apribotas, todėl turėtų būti priteistas prašomas išlaikymas. Ieškovo atstovės nuomone, geriausia nustatyti nepilnametės laikiną gyvenamąją vietą su V. P. iki nuolatinės rūpybos nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai šio kodekso 3.254 straipsnio 3 punkte nustatytu pagrindu yra nustatyta vaiko laikinoji globa, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo vaiko laikinosios globos nustatymo kreipiasi į teismą dėl tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo, išskyrus atvejus, kuriais, nustačius vaiko laikinąją globą, tėvai (tėvas ar motina) deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą.

6. Byloje nustatyta, kad atsakovei K. M. (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. P., kurios atžvilgiu tėvystė nenustatyta. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-9104-907/2020 leista paimti nepilnametį vaiką E. P. iš jos motinos K. M.. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. A-1050 E. P. nustatyta laikinoji rūpyba V. P. šeimoje, o V. P. paskirta laikinąja rūpintoja ir turto administratore.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 2 dalį teismas, nagrinėjantis ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo bei perduotus nagrinėti ieškinine tvarka pareiškimus dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus. Taigi teismui palikta diskrecijos teisė, kaip geriausiai užtikrinti vaiko interesus tokiose situacijose kaip yra susidariusi nagrinėjamoje byloje.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Taigi vaiko atskyrimas nuo tėvų kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.181 straipsnio 1 dalis nustato, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų buvo atskirtas. Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

11. Vaiko atskyrimas nuo vieno iš tėvų gali būti ir viena iš laikinų priemonių, kuri leistų veiksmingai suderinti prieštaringus visų suinteresuotų asmenų interesus – užtikrinti vaikui geriausias įmanomas gyvenimo sąlygas, ginti vaiko šeimos gyvenimą su socialiniais tėvais ir kartu nenutraukti ar bereikalingai nesilpninti vaiko ir jo biologinių tėvų ryšio. Dėl to, siekiant tinkamai ir veiksmingai taikyti nurodytą teisės normą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 straipsnyje įtvirtintą objektyvių aplinkybių kriterijų reikėtų aiškinti plačiai – tėvo ir vaiko ryšio praradimas dėl vaiko ilgalaikio gyvenimo ne su tėvu gali atitikti objektyvių aplinkybių kriterijų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020).

12. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl motinystės teisių neterminuoto apribojimo atsakovei jos vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovė nuolat gyvena užsienyje, su vaiku bendrauja epizodiškai, tarpusavio emocinis ryšys faktiškai nutrūkęs, po paskutinio apsilankymo pas motiną užsienyje, vaikas su motina gyventi ir bendrauti nenori, ją užblokavo socialiniuose tinkluose, blokuoja jos žinutes, nebendrauja, vaiko motina nedėjo jokių pastangų, kad vaikas liktų gyventi su ja, nebando keisti savo elgesio, be to, dar serga psichine liga, kurios paūmėjimo metu aplinka vaikui tampa nesaugi.

13. Nustatyta, kad K. M. nuo 2004 m. gegužės mėn. išvyko dirbti ir gyventi į (duomenys neskelbtini), palikdama savo nepilnametį vaiką E. P. pas savo motiną V. P.. E. P. nuo 2011 m. vasario 18 d. iki 2013 m. vasario 18 d. ir nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d. iki 2020 m. vasario 5 d. motinos prašymu buvo laikinai globojama senelės V. P. šeimoje. 2020 m. vasario-birželio mėn. E. P. bandė gyventi pas atsakovę, tačiau santykiai buvo blogi ir ji grįžo į Lietuvą pas V. P.. Iš E. P. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui teiktų paaiškinimų nustatyta, kad pati E. P. grįžusi į Lietuvą daugiau su atsakove nebendrauja, atsisako palaikyti ryšius. Iš atsakovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui teiktų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovei E. P. grįžimas į Lietuvą buvo netikėtas, ji buvo dukrą užrašiusi į mokyklą, bei kad atsakovė norėtų dukrą auginti pati, bet, kadangi dukra nenori su ja bendrauti, ji negali jos priversti. Trečiojo asmens V. P. paaiškinimai taip pat patvirtina atsakovės šeimoje susidariusią situaciją, kad atsakovė nori bendrauti su vaiku, tačiau vaikas visiškai atsisako bendrauti dėl nesusiklosčiusių motinos ir vaiko santykių.

14. Teismo vertinimu, visos nustatytos aplinkybės rodo, kad nepilnametis vaikas vengia ir atsisako bendrauti su atsakove, bei kad nepilnametis vaikas ir atsakovė susvetimėjo, atsakovės ryšys su vaiku buvo prarastas, o tokią situaciją nulėmė tai, kad atsakovė išvyko gyventi į užsienį, o mergaitės motinos pareigas nuo 2004 m. perėmė atsakovės motina V. P.. Todėl tarp vaiko ir motinos neužsimezgė socialiniai dvasiniai vaiko ir motinos ryšiai. Sutiktina su ieškovo pozicija, kad atsakovė nesiėmė visų tinkamų priemonių ryšiui su vaiku išsaugoti.

15. Pažymėtina, kad ryšys yra dviejų asmenų sąveika, o kalbant apie vaiko ir tėvų ryšį, iniciatyva kurti ir palaikyti ryšį pirmiausia tenka tėvui, motinai, o ne vaikui. Tik su amžiumi, vaikui augant išsilygina šių dviejų asmenų – vaiko ir tėvo, motinos jėgų pusiausvyra, t. y. jie abu (vaikas ir tėvas, motina) tampa vienodai atsakingi už šio ryšio puoselėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020).

16. Šiuo metu E. P. jau yra septyniolika metų, ji pati apsisprendė nebebendrauti su atsakove, ją užblokavo socialiniuose tinkluose, blokuoja jos žinutes. Teismo nuomone, be E. P. sutikimo ir noro palaikyti ryšius su atsakove, jų bendravimas ir ryšio atkūrimas iš esmės yra neįmanomas. Todėl, teismo nuomone, vien atsakovės aktyvių veiksmų palaikant ryšį su dukra šiuo atveju net nebepakaktų. Tokia situacija, kai motina ir dukra sunkiai bendrauja, gali būti ir laikina, nes iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė nori bendrauti su vaiku, tačiau vaikas visiškai atsisako bendrauti. Situaciją blogina ir tai, kad atsakovė serga psichine liga. Dėl to negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje įtvirtinti pagrindai neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią. Teismo vertinimu, siekiant geriausiai užtikrinti vaiko interesus, tikslinga spręsti dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo atsakovės, įvertinant tai, kad tokio teisinio statuso nustatymas nekomplikuotų šalių bendravimo, galbūt palengva suartintų motiną ir dukrą vieną su kita. Ir priešingai, neterminuotas motinos valdžios apribojimas atsakovei, šio tikslo pasiekimą iš esmės apsunkintų. Atsižvelgiant į tai, nepilnametis vaikas E. P. atskirtinas nuo jos motinos atsakovės K. M..

17. Atskirtiems nuo tėvų vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad vaikų atskyrimas nuo tėvų iš esmės atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį neriboja vaikų teisių ir pareigų, susijusių su tėvais, t. y. jos lieka be ribojimų tokios, kokios nustatytos įstatyme. Taigi, atsakovė turės teisę ir pareigą su vaiku bendrauti stengdamasi atkurti su vaiku prarastą ryšį.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 407 straipsnyje. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Todėl šiuo atveju taikytinos minėtos įstatymų nuostatos dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

19. Nepilnametis vaikas E. P. atskirtas nuo atsakovės, kaip minėta, E. P. nuo penkių mėnesių gyvena su savo senele V. P., kuri Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. A-1050 paskirta laikinąja rūpintoja ir turto administratore. V. P. namuose nepilnamečiam vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, pats nepilnametis vaikas išreiškė norą toliau gyventi pas savo senelę. Todėl vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina su V. P..

20. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų. Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalį numatyta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu priteisia išlaikymą vaikui.

21. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

22. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 150,00 Eur kasmėnesinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovas, prašydamas iš atsakovės priteisti minėto dydžio išlaikymą vaikui, nurodytos sumos ieškinyje nedetalizuoja ir nenurodo, kokie nepilnamečio vaiko poreikiai būtų tenkinami iš šios sumos. Trečiasis asmuo sutiko su tokiu prašomo priteisti išlaikymo dydžiu. Teismo vertinimu, ieškovo iš atsakovės prašomo priteisti išlaikymo vaikui suma nėra didelė ir galėtų būti pagrįsta, nes vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jo ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, sveikatos apsaugą.

23. Kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi įvertinti ir atsakovų turtinę padėtį. Pažymėtina, kad, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

24. Kaip nustatyta, atsakovė nuo 2004 m. išvyko gyventi ir dirti į (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai pažymėjo ieškovas, atsakovė nepateikė duomenų, kad jos darbingumas dėl psichinės ligos būtų apribotas, tokių duomenų neturi ir teismas.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

26. Nagrinėjamu atveju, atsakovė yra darbingo amžiaus, duomenų, kad jos darbingumas būtų apribotas dėl sveikatos problemų nėra. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Atsakovė turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jos gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų, poreikius. Atsakovė byloje neteikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos problemų ji ateityje negalės gauti pajamų, kurios užtikrintų jos nepilnamečio vaiko poreikius.

27. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padarius išvadą, kad iš prašomos priteisti sumos bus patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai, nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2021 m. sausio 29 d., iki vaiko pilnametystės iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui E. P. po 150,00 Eur kas mėnesį, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirtina V. P. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.203 straipsnis).

28. Sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnis).

29. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad šis sprendimas yra priimtas ieškovo naudai.

30. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktus ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Šioje byloje už ieškinį mokėtinas 116,00 Eur žyminis mokestis.

31. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

32. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kaip minėta, atsakovė visiškai pripažino ieškovo ieškinį ir su ieškinio reikalavimu sutiko. Todėl laikytina, kad pagal nagrinėjamu atveju susidariusią situaciją atsakovės procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, o bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė objektyvios aplinkybės, nes, kaip minėta, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalis numato valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareigą ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo vaiko laikinosios globos nustatymo kreipiasi į teismą dėl tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Todėl teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos.

33. Teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 505 straipsnio 1 dalis). Todėl teismo iniciatyva pradėtinas nuolatinės rūpybos nustatymo nepilnamečiam vaikui E. P. ir rūpintojo paskyrimo procesas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284, 406 ir 496¹ straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Atskirti nepilnametį vaiką E. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo atsakovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Iki teismo sprendimo nustatyti nepilnamečio vaiko nuolatinę rūpybą įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko E. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su laikinąja rūpintoja V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui E. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. sausio 29 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskiriant priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priimti nutartį ir pradėti nuolatinės rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo procesą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.