Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-09-30 · Administracinė byla Nr. I1-5473-428/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-30
Bylos Nr.
I1-5473-428/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01099-2018-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė (pirm.)
Pareiškėjas
V. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-5473-428/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01099-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 30 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. (V. N.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 3).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2018-05-28 buvo laikomas Alytaus pataisos namuose netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad gyvenamosiose patalpose iki praėjusių metų buvo laikoma po 16 nuteistųjų, vėliau miegamųjų vietų skaičius (prieš metus) buvo sumažintas iki 12 vnt., taigi pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Teigė, jog pastatas senas, nuo lubų krenta tinkas, sienos apgriuvę, lovos nepatogios, sulūžusios. Tualetai vienas nuo kito atskirti vieno metro aukščio pertvaromis, o pisuarai neatskirti, dėl ko pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė privačiai naudotis sanitariniu mazgu, dėl to jautė pažeminimą, nepatogumus. Sienelės tualete pagamintos iš medinių plokščių ir nėra galimybės jų nuvalyti. Tualete nėra spintelės ir lentynėlės higienos reikmenims laikyti, todėl asmeninius daiktus pareiškėjas laikė ant žemės. Sanitariniame mazge taip pat nebuvo veidrodžio.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. 1. 7–12) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta. Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Alytaus pataisos namuose, higienos normos pažeidimų nenustatė. Bendrabutis Nr. 2 nėra avarinės būklės, tačiau tik blogos būklės. Pareiškėjas nesikreipė į pataisos namų administraciją dėl netinkamos lovos. Visos nuteistiesiems skirtos patalpos užtikrina nuteistųjų privatumą. Tualetai ir dušinės atskirti sienelėmis. Pareigūnės vykdo savo funkcijas nepažeisdamos nuteistųjų privatumo. Visų būrių sanitariniuose mazguose yra įrengtos praustuvės, veidrodis, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės). Būriuose ir uždarosios zonos kamerose įrengtos prausyklos ir tualetai yra geros būklės. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2018-05-28.

Atsakovės atstovas prašo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Nors ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Alytaus pataisos namuose pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenimo sąlygų į įstaigos administraciją, tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2018-05-29 (b. l. 4), todėl daliai skundo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo praleido senaties terminą.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

Teismas pažymi, kad jei pareiškėjas jautė išgyvenimus, nepatogumus, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar teisinės pagalbos. Akcentuotina, jog gavęs atsakovo atsiliepimą, kuriuo buvo prašoma taikyti ieškinio senatį ir su juo susipažinęs, pareiškėjas nepateikė teismui prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo atstovo prašymas tenkintinas, skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2008-08-19 (data, kai pareiškėjas atvyko į Alytaus pataisos namus (b. l. 13)) iki 2015-05-28 taikytina trejų metų ieškinio senatis ir pareiškėjo reikalavimas už minėtą laikotarpį atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.). Atitinkamai pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su šiuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos.

Sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikšmingas pareiškėjo buvimas Alytaus pataisos namuose laikotarpiu nuo 2015-05-29 iki 2018-05-28.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės, redakcija galiojusi ginčo laikotarpiu) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į šias bendrabučio tipo gyvenamąsias patalpas: nuo 2015-05-29 iki 2016-05-26 pareiškėjas buvo laikomas 7 būrio 2 miegamajame, kurio plotas 45,59 kv. m, įrengta 12 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,79 kv. m (45,59/12) gyvenamojo ploto, nuo 2016-05-29 iki 2016-10-18 pareiškėjas buvo laikomas 7 būrio 4 miegamajame, kurio plotas 44,73 kv. m, įrengta 12 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,72 kv. m (44,73/12) gyvenamojo ploto; nuo 2016-10-18 iki 2016-10-25 – 11 būrio 1 miegamajame, kurio plotas 45,77 kv. m, įrengta 12 miegamųjų vietų, t. y., vienam asmeniui teko 3,81 kv. m (45,77/12) gyvenamojo ploto; nuo 2016-10-25 iki 2017-01-12 – 18 būrio 1 miegamajame, kurio plotas 35,00 kv. m, įrengtos 9 miegamos vietos, t. y., vienam asmeniui teko 3,88 kv. m (35,00/9) gyvenamojo ploto; nuo 2017-01-12 iki 2018-05-28 – 10 būrio 5 miegamajame, kurio plotas 45,60 kv. m, įrengta 12 miegamųjų vietų, t. y., vienam asmeniui teko 3,80 kv. m (45,60/12) gyvenamojo ploto (b. l. 7–12, 16–20, 88–111, 123–141).

Atsakovės atstovas 2020-06-18 rašte Nr. 8-3494 (b. l. 88) nurodė, jog pateikti duomenys gauti iš informacinės sistemos Įskaita. Minėta sistema teikia tik esamus duomenis apie patalpų plotus ir lovų skaičių miegamajame (nėra istorijos), todėl nustatyti kiek konkrečiame miegamajame buvo paskirta nuteistųjų galima tik pagal konkrečios dienos sąrašus. Atsakovė pateikė nuteistųjų sąrašus (b. l. 89–111) ginčui aktualiu laikotarpiu iš kurių matyti, jog 2016-05-26 7 būrio 4 miegamajame buvo 13 nuteistųjų, 2016-07-01, 2016-09-01 – 11 nuteistųjų, 2016-10-17 – 10 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui 7 būrio 4 miegamajame teko nuo 3,44 iki 4,47 kv. m gyvenamojo ploto, o tai nepažeidė Taisyklių 11¹.1. punkto reikalavimo.

2015-05-29, 2015-07-01 nuteistųjų sąrašai patvirtina, jog 7 būrio 2 miegamajame buvo 14 nuteistųjų, 2015-09-01, 2016-05-01 – 13 nuteistųjų, 2015-10-01, 2016-03-01 – 12 nuteistųjų, 2015-11-01 – 11 nuteistųjų, 2015-12-01 – 8 nuteistieji, 2016-01-01 – 10 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui 7 būrio 2 miegamajame teko nuo 3,25 iki 5,69 kv. m gyvenamojo ploto, o tai taipogi nepažeidė Taisyklių 11¹.1. punkto reikalavimo.

2016-10-18 nuteistųjų sąrašas patvirtina, jog 11 būrio 1 miegamajame buvo 9 nuteistieji, o 2016-10-24 – 10 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui teko nuo 4,57 iki 5,08 kv. m gyvenamojo ploto. 2016-10-26 nuteistųjų sąrašas patvirtina, jog 18 būrio 9 miegamajame buvo 6 nuteistieji, 2016-11-20 – 5 nuteistieji, 2017-01-12 – 4 nuteistieji, todėl vienam asmeniui galimai teko nuo 5,83 iki 8,75 kv. m gyvenamojo ploto. 2017-01-13 nuteistųjų sąrašas patvirtina, jog 10 būrio 5 miegamajame buvo 12 nuteistųjų, 2017-06-01 – 10 nuteistųjų, 2017-12-19 – 7 nuteistieji, 2018-03-29, 2018-05-28 – 8 nuteistieji, todėl vienam asmeniui teko nuo 3,8 iki 6,51 kv. m gyvenamojo ploto. Minėti duomenys patvirtina, jog Taisyklių 11¹.1. punkto reikalavimai nebuvo pažeisti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad iki pereitų metų (iki 2017-06-01) gyvenamosiose patalpose gyveno iki 16 asmenų, vėliau miegamųjų vietų buvo sumažinta iki 12 vnt., tačiau jokių objektyvių įrodymų savo argumentams pagrįsti į bylą nepateikė. Pareiškėjui buvo pasiūlyta Teismo 2020-06-10 nutartimi tiksliai nurodyti teismui, kuriose gyvenamosiose patalpose ir iki kada (tiksliai nurodant metus ir mėnesį) buvo įrengta 16 miegamųjų vietų bei nuo kada ir kurioje gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta 12 miegamųjų vietų. Tokių duomenų pareiškėjas iki teismo posėdžio nepatikslino ir nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog gyvenamosiose patalpose buvo 16 nuteistųjų.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad iki 2017 metų gyvenamosiose patalpose buvo įrengta daugiau miegamųjų vietų nei nurodyta atsakovo atstovo pateiktuose dokumentuose, ar, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie miegamųjų vietų skaičių gyvenamosiose patalpose, todėl šiais duomenimis remiasi. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl miegamųjų vietų ir nuteistųjų skaičiaus iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami. Konstatuotina, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta Taisyklių 11¹.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma.

2008-02-27 Alytaus apskrities viršininko 2008-02-15 įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu aktu (toliau – ir Aktas) (b. l. 67–68), konstatavo, jog atlikus 2-ojo bendrabučio apžiūrą jo būklė pripažinta ne avarine, o bloga. Šiame akte nurodyta, kad bendrabučio patalpų vidaus sienos ir lubos pažeistos grybelio, daugumoje jų nukritęs tinkas (atplyšę betono lopiniai), nuo drėgmės sienos pajuodusios, apipelijusios. Reikalinga rekonstruoti vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, elektros instaliaciją, pakeisti langus ir duris, būtinas vidaus, sienų ir grindų, laiptinių remontas, pamato, lauko sienų, stogo kapitalinis remontas.

Atsakovė į bylą pateikė Alytaus pataisos namų Statinio techninės priežiūros žurnalo įrašus, kurie patvirtina, kad patalpų apžiūra atliekama reguliariai, o pastebėti defektai šalinami. Statinio techninę būklę nuolat stebi statinio techninis prižiūrėtojas (b. l. 112–117). Iš Statinio techninės priežiūros 2018-05-21 akto Nr. STPPA-8-(56.6) matyti, kad bendrabučio konstrukcinių ir inžinerinių sistemų būklė patenkinama (stogo danga blogos būklės), pastato viduje vietomis pastebėti įtrukimai (parengtas rekonstrukcijos projektas) (b. l. 116–117). Tačiau duomenų apie tai, jog nuo 2008 m. būtų atlikti esminiai bendrabučio Nr. 2 tvarkymo ar rekonstravimo darbai, nėra ir kaip matyti iš 2018-05-21 akto rekonstrukcijos projektas yra tik paruoštas.

Įvertinus pirmiau išdėstytą, akivaizdu, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjo nurodytus argumentus dėl blogos 2-ojo bendrabučio būklės, netvarkingų gyvenamųjų patalpų sienų, lubų.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo. Pažymėjo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė privačiai naudotis sanitariniu mazgu.

Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatuoja kalinamo asmens privatumo pažeidimą naudojantis tualetu, kuris sudaro pagrindą pripažinti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (t. y., kai pripažįstama, kad kalinimo sąlygos viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, žemino asmens garbę ir orumą) paprastai tuo atveju, kai asmuo naudojosi nevisiškai ar visiškai nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-10-09 sprendimą byloje M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 62936/00) 2013-04-25 sprendimą byloje C. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09), 2015-03-10 sprendimą byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12). Taigi aplinkybė, kad buvo naudojamasi neatskirtu ar nevisiškai atskirtu tualetu kameroje, t. y. patalpoje, kuri yra gyvenamosios paskirties, matant kitiems asmenims ir šiems asmenims patiems tuo metu nesinaudojantiems tualetu, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką paprastai gali sudaryti prielaidas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti.

Teismas pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas naudojosi tualetu, kuriame klozetai vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, o pisuarai nebuvo atskirti (b. l. 29), tačiau pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Kaip matyti, šios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant Europos Žmogaus Teisių Teismas paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje. Taigi įvertinus minėtas aplinkybes, (t. y., kad unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų), teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat grindė aplinkybėmis dėl netinkamų lovų (susidėvėjusios, nepatogios), dėl to nebuvo galimybės tinkamai išsimiegoti. Pažymėjo, kad sienelių sanitariniame mazge nėra galimybės tinkamai nuvalyti, sanitarinio mazgo patalpoje neįrengtos spintelės ir lentynėlės higienos reikmenims laikyti bei veidrodis. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių minėtas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo atstovas atsikirsdamas į pareiškėjo argumentus pažymėjo, kad pareiškėjas nesikreipė dėl lovos remonto ar pakeitimo kita. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad visų būrių sanitariniuose mazguose yra įrengtos praustuvės, veidrodis, tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), tualetų pertvaros lengvai valomos (b. l. 7–12, 29). Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai dėl netinkamų lovų ar netinkamai įrengto sanitarinio mazgo yra deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas aiškiai nenurodo, kuriose konkrečiai patalpose ir kada jo lova buvo netinkamos būklės, kurio būrio sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai. Atitinkamai pripažintina, kad atsakovui būtų pernelyg neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius, todėl jie nelaikytini pakankamais neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė išgyvenimais ir nepatogumais. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Į bylą pateikti medicinos dokumentų išrašai (b. l. 23–26) patvirtina, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į medikus.

Duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi dėl netinkamų kalinimo sąlygų galimai sukeltų sveikatos sutrikimų, nėra. Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų (blogos 2-ojo bendrabučio būklės, netvarkingų gyvenamųjų patalpų sienų, lubų) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008, administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008-11-28 sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).

Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-02-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018-09-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

Įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį (pareiškėjo ginčo laikotarpiu laikymas netvarkingame, kapitalinio remonto reikalaujančiame bendrabučio pastate), jų trukmę, nenustatęs apie pažeidimų galimą poveikį pareiškėjo sveikatai, kad dėl šių pažeidimų sukeltų nepatogumų pareiškėjas nesikreipė į pataisos įstaigos administraciją, ar kitas kompetentingas institucijas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad pareiškėjui kalint Alytaus PN jo teisė į tinkamas, galiojantį teisinį reglamentavimą atitinkančias kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. N. (V. N.) skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo V. N. (V. N.) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus pataisos namuose sąlygas.

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė