- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-27
- Bylos Nr.
- I2-4633-402/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01099-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Natalja Zelionkienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2020 m. kovo 25 d. sprendimą dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 20-IL-20-00832-e; 2) įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybą patenkinti prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (b. l. 1–4).
Pareiškėjas teismo posėdžio metu visiškai palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir teigė, kad 2018 m. kovo 1 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalyje, 25 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje; bausmės vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams ir pasibaigė 2020 m. kovo 2 d. Šiam laikotarpiui pasibaigus, 2020 m. kovo 3 d. kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybą (toliau – ir Kauno AVPK VTV) prašydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Tačiau Kauno AVPK VTV priėmė neigiamą sprendimą.
Sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas nesivadovaujant Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ, Įstatymas) 18 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimais.
Sprendime visiškai nėra faktinių aplinkybių, tyrimo motyvų, argumentacijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 18 straipsnio 2 dalies 12 punkto) nuostatų kontekste. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nauja redakcija įsigaliojo nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., tačiau sprendime nėra tiksliai nurodytos teisės aktų redakcijos, nėra aišku, kokios teisės normų redakcijos yra taikytos priimant sprendimą, taip apribojant teisę gintis.
2018 m. kovo 1 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, kurios nėra susijusios su ginklų naudojimu ar smurtu. Kauno AVPK VTV tik 2018 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 18-IL-20-01699-e panaikino išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus dėl teistumo (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjui bausmės vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams, ir tas laikotarpis pasibaigė 2020 m. kovo 2 d., t. y. teistumas išnyko. Todėl sprendime tik formaliai nurodžius faktines aplinkybes dėl asmens nepriekaištingos reputacijos (teistumo ir leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo), nepateikus argumentų, neišdėsčius motyvų, jis nelaikytinas aiškiu, pakankamu ir adekvačiu atsisakant išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuriam leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus šios dalies 8 punktą, ar kitų įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat už kitus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos pažeidimus ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.
Teistumas išnyko 2020 m. kovo 2 d., todėl neliko faktinės aplinkybės taikyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir vadovautis Kauno AVPK VTV dar 2018 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 18-IL-20-01699-e. 2020 m. kovo 3 d. (kreipimosi data) duomenys yra praradę savo aktualumą, 2018 m. liepos 18 d. sprendimas, kuriuo panaikintas jam išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, šiuo metu nesuteikia pagrindo padaryti išvadą apie pareiškėjo keliamą grėsmę Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nurodytoms vertybėms.
Ikiteisminio tyrimo metu nuo 2014 m. balandžio 24 d. iš pareiškėjo buvo paimti visi ginklai, realiai nuo tos datos jis neteko teisės naudotis ginklais (Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, b. l. 12). 2015 m. lapkričio 27 d. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus grąžino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui. Leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimas pasibaigė 2016 m. vasario 17 d., tačiau jis negalėjo kreiptis dėl jo pratęsimo / panaikinimo, nes visi leidimai, ginklai jau buvo perduoti policijai. Policija dėl neaiškių priežasčių tik 2018 m. liepos 18 d. panaikino nuo 2016 m. vasario 17 d. negaliojantį leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Tai reiškia, kad teisės turėti / laikyti ginklus jis netekęs jau ketverius metus ir beveik penkis mėnesius (nuo 2015 m. lapkričio 27 d. iki 2020 m. balandžio 23 d.).
Ginčijamas sprendimas neatitinka esminių VAĮ 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, pažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytą asmens ir visuomenės interesų pusiausvyrą išskirtinai ilgai apribodamas naudotis specialia teise – teise laikyti (nešiotis) ginklus.
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepime teigia, kad Kauno AVPK VTV 2020 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 20-IL-20-00832-e, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 12 punktu bei Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), III skyriaus nuostatomis, atsisakyta A. G. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Šalies argumentai
Pareiškėjo 2020 m. kovo 3 d. prašymo Nr. 20-G-20-02075-e išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad Kauno AVPK VTV 2018 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 18-IL-20-01699-e, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pareiškėjui, kaip asmeniui, turinčiam teistumą, panaikintas 2001 m. gruodžio 17 d. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 4116. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, 2020 m. kovo 2 d. pareiškėjas išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro. Teistumas pareiškėjui išnykęs.
Viešojo administravimo srityje taikytinas bendrasis principas – viešojo administravimo subjektui leidžiama tai, kas konkrečiai įtvirtinta teisės aktuose. Iš to darytina išvada, kad ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinių pagrindų ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisių ir pareigų reglamentavimui būdingas teisinis apibrėžtumas, kuris riboja galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, viešojo administravimo subjektui nusistatyti kitokias teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos.
Aprašo III skyriuje reglamentuotas sprendimų dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo priėmimas.
Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas reglamentuoja, jog neturi teisės įsigyti ir turėti ginklų ir šaudmenų asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Minėto įstatymo 18 straipsniu yra nustatytos sąlygos, kurioms esant asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punktu imperatyviai nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuriam leidimas nešiotis, leidimas laikyti ginklą buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai. Remiantis šiuo teisiniu reguliavimu, asmuo trejus metus nėra nepriekaištingos reputacijos ir trejus metus tokiam asmeniui negali būti išduotas leidimas įsigyti ginklą. Iš bylos medžiagos matyti, jog policijos sprendimu pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Įstatymo 18 straipsnio pagrindais 2018 m. liepos 18 d., pritaikius Įstatymo nustatytą trejų metų terminą, pareiškėjas nepriekaištingos reputacijos asmeniu bus laikomas nuo 2021 m. liepos 18 d. Todėl pareiškėjo teiginys, jog prašymo pateikimo dieną, t. y. 2020 m. kovo 3 d., jis buvo nepriekaištingos reputacijos asmeniu, paneigtinas.
Pasisakant dėl pareiškėjo teiginio, jog sprendimas, kuriuo policija jam panaikino leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nesuteikia pagrindo daryti išvadą apie jo keliamą grėsmę Įstatyme nurodytoms vertybėms, pažymėtina, jog skundžiamas policijos sprendimas, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nebuvo grindžiamas duomenimis, kurie nustatyti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2020 m. kovo 25 d. sprendimą dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 20-IL-20-00832-e; 2) įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybą patenkinti prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (b. l. 1–4).
Byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2020 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 20-IL-20-00832-e (b. l. 5), kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus ginčijamą sprendimą, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą patenkinti prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 1 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, 25 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje; bausmės vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams ir pasibaigė 2020 m. kovo 2 d. (b. l. 21–22). Kauno AVPK VTV 2018 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 18-IL-20-01699-e, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pareiškėjui, kaip asmeniui, turinčiam teistumą, panaikino 2001 m. gruodžio 17 d. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 4116 (b. l. 19). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, 2020 m. kovo 2 d. pareiškėjas išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro. Teistumas pareiškėjui išnykęs. Šiam laikotarpiui pasibaigus, 2020 m. kovo 3 d. jis kreipėsi į Kauno AVPK VTV prašydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Kauno AVPK VTV 2020 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 20-IL-20-00832-e atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Atsakovas (institucija, kuri yra kompetentinga nagrinėti tokio pobūdžio prašymus ir spręsti jų tenkinimo klausimą) ginčijamu sprendimu, nustatęs aplinkybes, jog pareiškėjas 2018 m. kovo 1 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, 25 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje, bausmės vykdymas jam buvo atidėtas dvejiems metams ir pasibaigė 2020 m. kovo 2 d. (b. l. 21–22), vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 18 straipsnio 2 dalies 12 punktu, nusprendė neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 straipsnio 2 dalis).
Aiškindamas pastarąsias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/2014, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
Be to, pastebėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010 ir kt.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (žr. Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimą). Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklų ir šaudmenų turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (tarp kitko, be kita ko) nustatydamas teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (žr. Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimą). Be kita ko, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat nurodė, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Tokią galimybę numato ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (žr. Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimą).
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas reglamentuoja ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (GŠKĮ 1 straipsnio 2 dalis). Šie klausimai detalizuoti Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėse.
GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Pagal aptariamo Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, šiame įstatyme nepriekaištingos reputacijos asmeniu laikomas asmuo, kuriam netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos. Vadovaujantis GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 12 punktu, nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuriam leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus šios dalies 8 punktą, ar kitų įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat už kitus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos pažeidimus ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.
Įstatyme įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, kurį įstatymų leidėjas įgaliojo priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal šį įstatymą, o kuriuo nelaikytinas. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytas baigtinis atvejų, kuriais pagal šį įstatymą asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, sąrašas (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-505-602/2018 ir kt.).
Anksčiau minėta, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 1 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, 25 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje; bausmės vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams ir pasibaigė 2020 m. kovo 2 d. (b. l. 21–22). Kauno AVPK VTV 2018 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 18-IL-20-01699-e, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pareiškėjui, kaip asmeniui, turinčiam teistumą, panaikino 2001 m. gruodžio 17 d. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 4116 (b. l. 19). Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas reglamentuoja, jog neturi teisės įsigyti ir turėti ginklų ir šaudmenų asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Minėto įstatymo 18 straipsniu yra nustatytos sąlygos, kurioms esant asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punktu imperatyviai nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuriam leidimas nešiotis, leidimas laikyti ginklą buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai. Remiantis šiuo teisiniu reguliavimu, asmuo trejus metus nėra nepriekaištingos reputacijos ir trejus metus tokiam asmeniui negali būti išduotas leidimas įsigyti ginklą. Iš bylos medžiagos matyti, jog policijos sprendimu pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Įstatymo 18 straipsnio pagrindais 2018 m. liepos 18 d., pritaikius Įstatymo nustatytą 3 metų terminą, pareiškėjas nepriekaištingos reputacijos asmeniu gali būti laikomas nuo 2021 m. liepos 18 d. 2018 m. liepos 18 d. sprendimas priimtas vadovaujantis Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių XIII skyriaus 92.3 punktu bei GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas neteikia duomenų ir įrodymų, kad įstatymų nustatyta tvarka su skundu kreipėsi į teismą dėl Kauno AVPK 2018 m. liepos 18 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjo skundas dėl aptariamo sprendimo nuginčijimo administraciniame teisme nebuvo ir nėra nagrinėjamas. Atkreiptinas dėmesys, jog savo elgesio pagrindimas ir įrodymų pateikimas yra pareiškėjo pareiga. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra Kauno AVPK 2020 m. kovo 25 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumas ir pagrįstumas, o ne 2018 m. liepos 18 d. sprendimo panaikinti išduotą leidimą teisėtumas ir pagrįstumas. Taigi, paaiškėjus, kad pareiškėjas Kauno AVPK 2018 m. liepos 18 d. sprendimo, kuriuo panaikintas jam išduotas naudotojo leidimas Nr. 4116, neskundė, ir kad šis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas, konstatuojama, jog atsakovas ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 12 dalies prasme negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir neturi teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų.
Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, pripažintina, jog ginčijamas sprendimas priimtas pagal atsakovo kompetenciją, pagrįstas teisės aktų normomis, minėto akto forma atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl naikinti ginčijamą administracinį aktą nėra teisinio pagrindo. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju, ištyrus bylos rašytinius įrodymus bei įvertinus šalių pateiktus argumentus, nenustatyta ginčijamo sprendimo neteisėtumo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.