- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-15
- Bylos Nr.
- 2S-208-115/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius (pran.)
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-208-115/2011
Teisėja Daina Knezevičienė Procesinio sprendimo kategorijos:
32.5.;110.1; 110.5.; 122.5.;
2011 m. vasario 15 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (skolininko) J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. l apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. liepos 26 d. nutarties Nr. 1-681 V/2010 civilinėje byloje civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) Danske Bank A/S Lietuvos filialo pareiškimą ir dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. Š. ir G. Š., užtikrindami iki 2026-12-12 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120050026561, 2005-12-23 įregistruotu Vilniaus m. l apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniu pakeitimu, įkeitė AB Sampo bankui (teises ir pareigas perėmė Danske Bank A/S) skolininkams nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: 1100/1800 dalis (po 550/1800 dalių nuosavybės teise priklauso J. Š. ir G. Š. 0,1800 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu - gyvenamuoju namu (kurio po l/2 dalį nuosavybės teise priklauso J. Š. ir G. Š., unikalus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini),.
Vilniaus m. l apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja 2010 m. liepos 26 d. nutartimi nutarė išieškoti Danske Bank A/S Lietuvos filialo naudai iš J. Š. ir G. Š. 488.784,40 Lt skolą, 132,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 11 proc. dydžio metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos (488.784,40 Lt), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio prašymo gavimo dienos, t.y. nuo 2010-07-23, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Atmetė pareiškėjo prašymą išieškoti 15,00 Lt už pakartotinio laiško siuntimą. Priverstinai parduoti iš varžytynių 1100/1800 dalis (po 550/1800 dalių nuosavybės teise priklauso J. Š. ir G. Š. 0,1800 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, su priklausiniu - gyvenamuoju namu (kurio po į/2 dalį nuosavybės teise priklauso J. Š. ir G. Š., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (b.l.60-61).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2010 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto l apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi Nr. I-681/2010 minėti įkeisti daiktai buvo areštuoti. Nutartis skolininkams (įkeisto turto savininkams) J. Š. ir G. Š. asmeniškai įteikta 2010-05-24. Nenustatyta, kad per nutartyje nustatytą terminą (l mėn.) skolininkai su kreditoriumi būtų atsiskaitę. Skolą sudaro: 127.798,99 EUR negrąžinto kredito, 4849,46 EUR nesumokėtų palūkanų, 8561,58 EUR delspinigių, iš viso: 141.210,03 EUR (488.784,40 Lt, l EUR-3,4614 Lt), 15,00 Lt už pakartotinio laiško siuntimą, 132.00 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Sutinkamai su LR CK 6.36 str. 3 d. kai ieškinys (pareiškimas) pareikštas Lietuvos Respublikoje dėl užsienio valiuta išreikštos pinigų sumos priteisimo, kreditorius savo pasirinkimu gali reikalauti jam priteisti šią sumą užsienio valiuta arba LR nacionaline valiuta pagal valiutų kursą, galiojantį mokėjimo dieną. Atsižvelgęs į šią nuostatą, teismas sprendė, kad kreditorius pagrįstai reikalauja priteisti skolą litais, kuri yra teisėta atsiskaitymo priemonė Lietuvos Respublikoje (CK 6.36 str. l d.). Kreditorius prašo išieškoti 15,00 Lt už pakartotinio laiško siuntimą. Pagal CK 4.174 str. l d. hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Pareiškėjo prašymą išieškoti 15,00 Lt už pakartotinio laiško siuntimą teismas atmetė, nes šios išlaidos nėra priskirtinos prie išlaidų, sudarančių hipoteka užtikrinto pagrindinio reikalavimo įvykdymą. Kreditorius prašo išieškoti 11 proc. sutartinių kintamų metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pareiškimo padavimo hipotekos skyriui dienos iki visiško skolos išieškojimo. Teismas nurodė, kad įstatyminių ir sutartinių palūkanų skaičiavimo laikotarpis, CK 6.37 str. 2 d. nustatytas nuo bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, hipotekos procedūros atveju reiškia laikotarpį nuo hipotekos kreditoriaus pakartotinio prašymo gavimo iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo (LAT 2003-09-18 nutartis, c.b. Nr. 3K-7-751/2003). Atsižvelgęs į tai bei į 2005-12-12 kredito sutarties Nr.BP1521050434 nuostatas teismas tenkino ir kreditoriaus prašymas išieškoti 11 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų.
Šalies argumentai
Apeliantas (skolininkas) J. Š. pateikė atskirąjį skundą (b.l.90-92), kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, kreditoriaus prašymą atmesti; sustabdyti pardavimo iš varžytinių procedūrą iki bus išnagrinėta byla dėl kredito sutarties sąlygų teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl kredito sutarties (su visais pakeitimais) sudarymo teisėtumo. Nurodo, jog šalys 2009-09-19 sudarė susitarimą Nr. BP1521050434-P-1 dėl Kredito sutarties dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo, kurio 2 p. buvo nustatyta, kad iki 2009-09-19 skolininkui nepateikus kreditoriaus žiniai Vį „Registrų centras“ išduotą pažymą, patvirtinančią skolininko nuosavybės teisę į 100 proc. baigtą statyti gyvenamąjį namą adresu V. M. g. 24, Vilnius, kreditorius turi teisę kredito atžvilgiu taikyti 3 procentiniais punktais padidintas palūkanas be papildomo skolininko įspėjimo, taip pat imtis kitų kreditoriaus turtinių teisių gynimo priemonių. Pagal kredito sutarties 49.5 p., kreditorius, skolininkui neįvykdžius aukščiau nurodytos pareigos pateikti VJ „Registrų centras“ pažymą, 2009-12-18 pateikė skolininkui raštą „Dėl Registrų centro išduotos nuosavybės pažymos pateikimo su 100 proc. baigtumu“, kuriuo įpareigojo iki 2010-01-19 pateikti tokią pažymą. Nurodė, kad priešingu atveju be papildomo įspėjimo imsis Kredito sutartyje numatytų kreditoriaus teisių gynimo priemonių, be to, be papildomo įspėjimo 3 procentiniais punktais padidins metines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas neįvykdė numatyto įsipareigojimo, kreditorius pradėjo išieškojimo iš įkeisto turto procedūras. Pažymi, kad kreditorius nepateikė hipotekos skyriui visos informacijos apie skolininkui ir jo sutuoktinei priklausančio turto teisinį statusą, t.y. skolininkui ir jo sutuoktinei atitinkamai 550/1800 ir 550/1800 dalimis priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, kurio priklausinys – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, po 1/2 dalį priklausanti skolininkui ir jo sutuoktinei, adresu V(duomenys neskelbtini),, kaip vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa nuo 2005-08-01 yra registruotas šeimos turtu. Atsižvelgiant į tai, išieškojimas iš tokio turto nėra galimas, nes skolininkas su sutuoktine turi nepilnametį vaiką - sūnų A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, adresu V. M. g. 24, Vilniuje, nesant skolininko nuosavybėje kito turto yra laikytina vienintele gyvenamąją šeimos patalpa. Ši vienintelė gyvenamoji šeimos patalpa buvo įregistruota viešame registre šeimos turtu 2005-08-01, o Kredito sutartis ir jos pagrindu taikytas apsunkinimas turtui buvo sudaryti 2005-12-12, todėl teigia, kad tokiu atveju sandoriams sudaryti turėjo būti gaunamas teismo leidimas (CK 3.85 str. 2 d.) Toks teismo leidimas gautas nebuvo, skolininkas, nebūdamas teisės specialistu, nežinojo, kad įstatymas įpareigoja gauti tokį leidimą dar iki sudarant sandorį, kreditorius apie tai irgi neinformavo, nors tokiuose sandoriuose veikia kaip profesionalas, taigi g Kredito sutartis su vėlesniais pakeitimais bei papildymais, įkeitimas apskritai negalėjo būti sudaromi. Teigia, jog Kredito sutarties 40.1 p. ir Susitarimo dėl Kredito sutarties pakeitimo 2 p. nuostatos numato skolininkui sąlygą - iki 2009-09-19 pateikti pažymą iš VĮ „Registrų centras“ dėl 100 proc. pastato baigtumo, nors šių sutarčių sudarymo metu objektyviai tokia sąlyga negalėjo būti nustatyta, t.y. 100 proc. pastato baigtumas įregistruojamas, kai sutvarkomos visos komunikacijos (vandens, šilumos tiekimas, kt.), kurios Vilniaus mieste yra įrengiamos centralizuotai ir tuo rūpinasi Vilniaus miesto savivaldybė. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius 2009-06-19 Susitarimo dėl sutarties sudarymo dieną žinojo apie aukščiau nurodytas aplinkybes, kurioms įvykus - Vilniaus miesto savivaldybės sprendimais centralizuotai sutvarkius visas komunikacijas, - gyvenamojo namo baigtumas galėtų būti įregistruojamas kaip 100 proc., daro išvadą, kad kreditorius negalėjo iš skolininko reikalauti neįmanomo ir nuo jo nepriklausančio dalyko (Vilniaus miesto savivaldybės sprendimų), o už tokios sąlygos neįvykdymą - taikyti sutartinę atsakomybę ir nutraukti sutartį. Vadovaujasi CK 1.68 str. Mano, jog kad kreditorius, pradėdamas išieškojimą iš įkeisto turto, elgiasi nesąžiningai. Mano, kad kreditoriui perleidus perimtą skolininko turtą ar atitinkamas teises į jį tretiesiems asmenims, įkeisto turto restitucija natūra taptų neįmanoma. Dėl šios priežasties yra pagrindas prašyti teismo sustabdyti išieškojimą iš įkeisto turto iki bus išspręstas klausimas dėl Kredito sutarties galiojimo. Pažymi, kad banko kaip hipotekos kreditoriaus reikalavimas, net ir nepradėjus priverstinio išieškojimo iš skolininko, būtų visiškai užtikrintas. Skolininko skaičiavimais, pradelsta mokėti kreditoriui kredito grąžinimo suma su kreditoriaus jau padidintomis 3 procentiniais punktais metinėmis palūkanomis sudaro apie 55.000 Lt (5000 Lt/mėn. x 11 mėn.) (tik 1/9 kredito sumos (144 810 EUR x 3,4528 / 55 000 Lt), taigi akivaizdu, kad išieškojimas vykdomas nesant rimtos grėsmės kreditoriaus interesams. Pažymi, jog gins savo teise, pareikšdamas ieškinį dėl sutarties nuostatų teisėtumo ir pagrįstumo bei sudarymo.
Atsiliepimas
Pareiškėjas (kreditorius) Danske Bank A/S Lietuvos filialas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 89-91) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog hipotekos instituto taisyklės numato specialią procedūrą – išieškojimą ne ginčo tvarka. Skolininkui nesutinkant dėl sutarties punktų pagrįstumo ir pan., jis gali kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka, nes šie klausimai bylose dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto šie klausimai nespręstini.
Apelianto (skolininko ) J. Š. skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka remiantis LR Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriuje įtvirtintomis taisyklėmis. LR CPK 558 str. 1 d. reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, pateikimą ir tenkinimą. Ši procedūrinė teisės norma nustato hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, kai skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, t.y., baigiasi skolos grąžinimo terminai, o prievolė visiškai ar iš dalies neįvykdyta. Vadovaujantis LR CPK 558 str. jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo. Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Įspėjimas skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikiamas šio Kodekso I dalies XI skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka. CPK 558 str. 2 d. numatyta tolesnė procedūra, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta. Tokiu atveju hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti ir praneša apie tai raštu hipotekos kreditoriams, kurių prievolių įvykdymui užtikrinti yra įkeistas šis daiktas, įkeisto daikto savininkui ir skolininkui, taip pat daiktą įregistravusiam turto registrui (registrams).
Šalies argumentai
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog įkeistas nekilnojamais turtas laikytinas vienintele gyvenamąją šeimos patalpa, todėl išieškojimas iš tokio turto nėra galimas. Be to turėjo būti gautas teismo leidimas įkeiti šį butą, to nebuvo padaryta. Kredito sutarties 40.1 p. ir Susitarimo dėl Kredito sutarties pakeitimo 2 p. nuostatos numatančios skolininkui sąlygą pateikti pažymą iš VĮ „Registrų centras“ dėl 100 proc. pastato baigtumo nesąžiningos, nes kreditorius negalėjo iš skolininko reikalauti neįmanomo ir nuo jo nepriklausančio dalyko (Vilniaus miesto savivaldybės sprendimų), o už tokios sąlygos neįvykdymą - taikyti sutartinę atsakomybę ir nutraukti sutartį.
Taip pat atskirajame skunde apeliantas nurodo, jog ketina ginti savo teise, pareikšdamas ieškinį dėl sutarties sąlygų ir sutarties galiojimo, ir prašo sustabdyti pardavimo iš varžytinių procedūrą iki bus išnagrinėta byla dėl kredito sutarties sąlygų teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl kredito sutarties (su visais pakeitimais) sudarymo teisėtumo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.192 str. 1 d. gali būti taikoma hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukiant (LAT 2003-12-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1151/2003). Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pabrėžęs, kad vien pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimas skolininkui, taigi ir jo pateikimas hipotekos teisėjui, nėra tinkamas tokios procedūros įvykdymas, kitoks aiškinimas prieštarautų CK 6.218 str. 1 d. įtvirtintam imperatyvui, jog antrajai sutarties šaliai privalo iš anksto būti pranešta apie sutarties nutraukimą. Taigi, hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (LAT 2009-06-18 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-241/2009).
Pažymėtina, jog 2010-02-24 kreditoriaus įspėjimas dėl kredito sutarties nutraukimo (b.l.37) skolininkui buvo įteiktas 2010-03-01 (b.l.39-40; 41); skolininkas šios aplinkybės neginčija. Kredito sutartį kreditorius nutraukė nuo 2010-03-26. Skolininkas šiuo atveju ginčija kredito sutarties nutraukimo teisėtumą.
Kolegija pabrėžia, jog ta aplinkybė, jog apeliantas (skolininkas) rengiasi pareikšti ieškinį dėl sutarties sąlygų ir sutarties galiojimo, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Kolegija pažymi, kad hipotekos teisėjas atlieka procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra. Kai kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės, netesybų, jų dydžio ar vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumo, šie klausimai byloje, dėl hipotekos teisinių santykių nenagrinėjami, o sprendžiami CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka, skolininkas tokiu atveju gali ginčyti hipotekos kreditoriaus reikalavimą įstatyme nustatyta tvarka, o sustabdyti hipotekos procedūras gali bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (LAT 2007 m. gegužės 7 d. nutartis c.b. Nr.3K-3-201/2007). Kolegija pabrėžia, kad hipotekos teisėjas kompetentingas spręsti tik kreditoriaus prašomą atlikti hipotekos procedūrą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju hipotekos procedūra įvykdyta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl nėra pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties. Esant minėtoms aplinkybėms, Vilniaus m. l apylinkės teismo hipotekos 2010 m. liepos 26 d. nutartis Nr. 1-681 V/2010 paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Be to, iš apelianto (skolininko) J. Š. priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.) (b.l.95).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 1 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus m. l apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. liepos 26 d. nutartis Nr. 1-681 V/2010 palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto (skolininko) J. Š. valstybei 8,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.