Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2022-03-22 · Baudžiamoji byla Nr. e1-342-805/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-03-22
Bylos Nr.
e1-342-805/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06701-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
O. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-342-805/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06701-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2;1.1.8.7.9;1.1.8.8;1.1.8.12; 1.1.8.14;1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 22 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytausapylinkės prokuratūros prokurorės R. U. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. spalio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis O. L. 2022 m. vasario 25 d. apie 22.46 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dešinės rankos kumščiu sudavė savo šeimos nariui – broliui P. L. į nosį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam P. L. sukėlė fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Iš kaltinamojo O. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad P. L. yra jo brolis, jis su mama gyvena (duomenys neskelbtini). Jis gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau nuo praeitų metų lapkričio mėnesio gyvena Prienuose pas mamą, kartu su broliais P. L. ir V. R.. Vakar, t.y. vasario 25 d., apie 19 val. jis grįžo iš darbo ir paskambino broliui P. L., pasiūlė jam ateiti iki Maximos nusipirkti alkoholio. Tuo metu jis buvo išgėręs apie 3 butelius alaus. P. L. iki Maximos atėjo kartu su V. R.. Jie visi nusipirko alkoholio ir grįžo namo. Namuose kartu su P. L. pradėjo vartoti alkoholį, kitas brolis V. R. negėrė, nes yra nepilnametis. Apie 21 val. V. R. išvažiavo pas savo draugę, todėl namuose jis liko dviese su P. L.. Apie 22.30 val. P. L. nuėjo į savo kambarį. Jis norėdamas dar išgerti nuėjo pas jį į kambarį ir pradėjo jį žadinti. P. L. jam pasakė, kad atstotų nuo jo ir jį pastūmė. Tada jis supyko ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė P. L. į nosį. P. L. atsikėlė ir išėjęs į kiemą iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai nustatė jiems abiems girtumus ir jį sulaikė. Dėl įvykusio konflikto gailisi.

Nukentėjusysis P. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad O. L. yra jo brolis. Brolis gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau per žiemą jis persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena kartu su mama ir jaunesniu broliu. Kai O. L. būna blaivus, jie su juo normaliai sutaria, tačiau išgėręs pradeda kabinėtis ir konfliktuoti. Vakar, t. y. vasario 25 d., apie 22 val. jis kartu su O. L. buvo namuose, kartu išgėrė alaus po vieną butelį ir jis (P. L.) pasakė, kad jau eina miegoti ir nuėjęs į savo kambarį atsigulė. Po kelių minučių į kambarį atėjo brolis O. L. ir ėmė jį žadinti, kvietė toliau gerti. Jis jam pasakė, kad daugiau gerti nenori. Tada O. L. sugriebė jį už marškinėlių, tempė iš lovos, suplėšė marškinėlius ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jam į nosį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, kurį jaučia iki dabar. Po smūgio jis jį nusistūmė, išėjo į lauką ir paskambino į policiją. Tuo metu kai buvo lauke ir skambino policijai, brolis buvo namuose, susirinko likusį alų ir norėjo išsikvietęs taksį važiuoti į kaimą, tačiau atvykę policijos pareigūnai nustatė jiems abiems girtumus ir brolį sulaikė. Jų konflikto daugiau niekas nematė, nes namuose buvo tik dviese.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo O. L. prisipažinimo, nukentėjusiojo P. L. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2022 m. vasario 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta ir nepaimta;

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato vyriausiosios patrulės P. V. G. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad atvykus pagal pranešimą į įvykio vietą - (duomenys neskelbtini), smurtą patyręs asmuo P. L. paaiškino, kad jo brolis liepė jam kartu su juo išgerti, tačiau jis atsisakė. Brolis supykęs sudavė jam į nosį, dėl ko jam labai skaudėjo;

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato vyriausiosios patrulės P. V. G. tarnybinis pranešimas dėl neblaivumo nustatymo, kuriame užfiksuota, jog O. L. 2022 m. vasario 25 d. 23.04 val. užfiksuotas 2,72 promilių girtumas.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kadO. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis 2022 m. vasario 25 d. apie 22.46 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dešinės rankos kumščiu sudavė savo šeimos nariui – broliui P. L. į nosį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam P. L. sukėlė fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. Nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, tačiau bylos duomenimis fizinio skausmo sukėlimo faktą patvirtina ne tik nukentėjusiojo duoti parodymai, kad jis jautė fizinį skausmą, bet ir paties kaltinamojo kaltės pripažinimas bei pirmiau aptarti faktiniai bylos duomenys. Nusikaltimas baigtas, tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už O. L. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio. Nukentėjusiajam pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu išsiųstas 2022 m. kovo 2 d., prieštaravimų dėl bylos užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu negauta.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – brolį P. L.. Kaltinamojo O. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Kaltinamojo O. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad O. L. yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, praeityje teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, UAB „MediCA klinika“ narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas. Dėl neteisėtų neblaivaus kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, didelių liekamųjų reiškinių bylos duomenims nėra. Civilinio ieškinio nukentėjusysis nereiškia, sutinka su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, O. L. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, su kuria kaltinamasis sutinka, paskiriant draudimus ir įpareigojimus (BK 48 straipsnis). Taip pat teismo iniciatyva kaltinamajam pataisyti skirtini ir kiti įpareigojimai.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis O. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. vasario 25 d. 23.20 val. iki 2022 m. vasario 26 d. 11.15 val., todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).

Kaltinamajam O. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia (įsako) :

O. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:

per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar buvimu gydymo įstaigoje;

dirbti/tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir šį įpareigojimą tęsti visą bausmės atlikimo laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, paskirti O. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. L. paskirti galutinę 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:

per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar buvimu gydymo įstaigoje;

dirbti/tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir šį įpareigojimą tęsti visą bausmės atlikimo laikotarpį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu, paskirti O. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti O. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. vasario 25 d. 23.20 val. iki 2022 m. vasario 26 d. 11.15 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

O. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus baudžiamojo įsakymo vykdymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam O. L. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 1 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi nuteistajam taip pat išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti O. L., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė