Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Kadangi Pareiškėjo tėvui buvo sudėtinga suprasti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, būtent Pareiškėjas domėjosi nuosavybės teisių atkūrimo procesu, padėjo tėvui surašyti reikalingus dokumentus, domėjosi proceso eiga. Po tėvo mirties Pareiškėjas, sergant motinai ir esant vieninteliam palikuoniui šeimoje, toliau rūpinosi tėvo turtu. Tėvui dalinės nuosavybės teise priklausantys sklypai yra netoli Pareiškėjo gyvenamosios vietos, todėl Pareiškėjas ne kartą vyko prie žemės sklypų, organizavo, kad traktorius nupjautų žolę, išvalytų mišką. Pareiškėjas turi ir saugoja palikėjo dokumentus, išlikusius asmeninius daiktus, paveldimo turto nuosavybės dokumentus. Pareiškėjo nuomone, faktinį palikimo priėmimą įrodo jo aktyvūs veiksmai – rūpinimasis savo mirusio tėvo turtinėmis teisėmis atkuriant jam nuosavybę, nekilnojamojo turto dalies tvarkymas, prižiūrėjimas, rūpinimasis turtu kaip savu, palikėjo dokumentų saugojimas.

6. Teismui pripažinus, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, 2024 m. sausio 10 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio vietą, laiką ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 133) straipsnio 3 dalis, e. b. l. 73-74).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas.

7. Bylų nagrinėjimas ypatingąja teisena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (CPK 443 straipsnio 8 dalis).

8. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi civilinis teisinis santykis atsiradęs iki 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio CK nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (CK 587 straipsnis). Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Pareiškėjo tėvas K. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 15). Pareiškėjas yra vienintelis K. Ž. ir O. Ž. vaikas (el. b. l. 7, 10). Pareiškėjo motina O. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 72). K. Ž. vardu registruota nuosavybės teisė į: ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 183/365 dalis miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 19-22, 24-25). Po K. Ž., kurio paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), nenustatyta, kad Kauno m. 13-ajame notarų biure būtų įregistruoti palikimo priėmimo faktai, Testamentų registre nėra registruota palikimo atsisakymo faktų (e. b. l. 17, 28). Visos šios nurodytos aplinkybės ir aplinkybėms pagrįsti pateikti įrodymai rodo, kad Pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo K. Ž. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

10. Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir Pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog Pareiškėjas priėmė palikimą po K. Ž. mirties, pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi rūpinosi savo mirusio tėvo turtinėmis teisėmis atkuriant jam nuosavybę, tvarkė tėvui dalinės nuosavybės teise priklausančią turto dalį ją prižiūrėdamas bei naudodamas. Prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nepareikšta. Aukštesnės eilės įpėdinių pagal įstatymą palikėjas savo mirties dieną neturėjo.

11. Pareiškėjo prašomą nustatyti faktą apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu patvirtino byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka. Kitokia tvarka Pareiškėjas negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi Pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso Pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti K. Ž. palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis juridinę reikšmę turintį faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

12. Byloje susidarė 7,93 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais) (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.