Kauno apylinkės teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis IĮ „(duomenys neskelbtini)“, direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K., būdamas nepakaltinamu, 2015 m. sausio 12 d. apie 22.00 val., buto, (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas neblaivus, konflikto metu, išplūdo savo sutuoktinę S. K. necenzūriniais žodžiais, ją stumdė ir tampė už plaukų, pargriovė ant žemės, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

T. T. K. padaryti veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. požymius.

T. K. inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą patvirtina šie surinkti ir teisme ištirti duomenys:

N. S. K. teisiamojo posėdžio parodė, kad jos sutuoktinis T. K. prieš įvykį kelias dienas piktnaudžiavo alkoholiu, nesigydė, vaistų negėrė. Įvykio vakarą vyras grįžo namo apie 22 val., buvo išgėręs. Ji jam durų neatidarė, nes jis turėjo raktus. Įėjęs į namus, iš karto užlipo į antrą aukštą, kur ji buvo ir pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais. Pastūmęs ją, parbloškė ant žemės, jai atsitrenkus į baldus, vyras griebė jai už plaukų, ji jautė fizinį skausmą. Dukra bandė juos išskirti, bet vyras dukrą pastūmė. Ji visko neatsimena, bet išsigandus vyro smurto, paskambino policijai. T. K. geras žmogus, tai ligos pasekmė. Šiuo metu vyras vartoja vaistus. Kalbėjo su vyru apie įvykį, jis supranta, kad netinkamai elgėsi, abiems skaudu dėl įvykio. Dėl vyro elgesio pirmą kartą kvietė policiją.

Liudytoja K. K., apklausta tiesiamojo posėdžio metu parodė, kad jos tėvas T. K. serga maniakine depresija. Tėčiui iki įvykio buvo ligos paūmėjimas, nes jis nevartojo vaistų, gėrė alkoholį. Įvykio metu ji buvo su mama namuose. Tėvas grįžęs namo buvo agresyviai nusiteikęs. Užgauliojo mamą, ją stumtelėjo ir pargriovė, ji bandė mamą ginti. Išsigandę, iškvietė policiją.

Liudytojai gerai neprisimenat įvykio aplinkybių buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytojos duoti parodymai (b. l. 14), kad grįžęs tėvas pradėjo prie mamos kabinėtis, klausinėjo visokių nesąmonių. Mamą plūdo necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo. Aiškino jai kokia yra bloga mama. Mamai jis sugriebė už plaukų ir tempdamas pargriovė ant žemės. Tada ji atsistojo ir puolė į tarpą ginti mamos, jie pradėjo stumdytis. Mama iškvietė policiją. Tėvas tai išgirdęs pasakė, kad dabar tai bus, jis išėjo į kiemą, kur pats laukė policijos. Atvykę policijos pareigūnai, jį išsivežė. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

2015-01-13 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėja S. K., pranešė, jog 2015-01-13 apie 22.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sutuoktinis T. K. stumdė ją bei dukrą, tampė sutuoktinę už plaukų, sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 3-4).

Tos pačios aplinkybės nurodytos ir 2015-01-13 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 5-6).

Kaip matyti iš VšĮ „Socialinio solidarumo institutas“ N. K. rašto, T. K. psichiatro įskaitoje registruotas nuo 2013 m. balandžio 12 d. (b. l. 46).

2015 m. vasario 5 d. specialisto išvadoje, Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. K. reikalinga atlikti teismo psichiatrinę ambulatorinę ekspertizę, 2015 m. kovo 25 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta T. K. atlikti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę (b. l. 50, 55-56).

Kaip matyti iš 2015 m. gegužės 11 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-166/2015, T. K. konstatuotas psichikos sutrikimas – F 25.0 šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas. Nusikalstamos veikos padarymo metu (2015-01-13), T. K. konstatuojamas psichikos sutrikimas –F 25.0. Nusikalstamos veikos padarymo metu, T. K. negalėjo teisingai suprasti savo atliekamų veiksmų esmę bei negalėjo teisingai valdyti savo veiksmus. T. K. šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas – F 25.0 šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas. Pagal psichinės sveikatos būseną T. K. dabartiniu metu negali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nerekomenduojama būti apklausiamam ir duoti objektyvius parodymus bei dalyvauti tyrimo veiksmuose, bei teismo posėdžiuose, nes jis teisingai nesupras proceso esmės. Dėl psichinės būsenos T. K. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos priežiūros centro sąlygomis (b. l. 59-61).

Teismo psichiatrė ekspertė Sandrina Šakavičienė teisiamojo posėdžio metu patvirtino 2015 m. balandžio 21 d. – gegužės 11 d. ekspertizės išvadą. Parodė, kad T. K. nevartojant vaistų, gavosi agresijos priepuolis. Liga pasireiškia nuotaikos pakilimu, kliedesiais, alkoholio vartojimu. Po įvykio T. K. buvo gydytas, gydytojai patvirtino sutrikimą. Po gydymo jam pagerėjo, jis motyvuotas gydytis. Siūlo ambulatorinį gydymą.

Teismas ištyręs ir įvertinęs įrodymų visumą, daro išvadas, kad T. K. padarė pavojingą, baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kuri atitinka BK 140 str. 2 d., tai yra sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sutuoktinei S. K.. Šios aplinkybės visiškai įrodytos nukentėjusiosios, liudytojos parodymais duotais teisme, bei rašytine medžiaga, kuri patvirtina, jog įvykio vakarą T. K. išplūdo necenzūriniais žodžiais S. K., ją stumdė ir tampė už plaukų, pargriovė ant žemės. Tiek tempiant už plaukų, tiek stumiant ir pargriaunant, tai yra veikiant nukentėjusiosios kūną yra sukeliamas fizinis skausmas ir už šių pasekmių sukėlimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Neginčijamai nustatyta ir tai, kad T. K. turi psichikos sutrikimų, tai patvirtina nukentėjusios sutuoktinės duoti parodymai, ekspertės paaiškinimai. Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. Nr. 83TPK-166/2015 išvadoje konstatuojama, kad T. K. šiuo metu ir nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas: F 25.0 šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas, dėl kurios jis nusikalstamos veikos metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. T. K. negali suprasti ir valdyti savo veiksmų ir šiuo metu (b. l. 59-61). BK 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas uždraustą įstatymu veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Tokia būsena kai asmuo negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti yra pripažįstama – nepakaltinamumu. Todėl esant nustatytai aplinkybei, kad T. K. yra nepakaltinamas, jis negali atsakyti pagal BK 140 str. 2 d. Teismas, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertų, įvertinusių T. K. ligos diagnozę, jo socialinį pavojingumą ir kitas reikšmingas aplinkybes, rekomendacijas, kurias patvirtino ekspertė Sandrina Šakavičienė teismo posėdyje, T. K. skiria priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis (VšĮ “Socialinio solidarumo institutas” Naujosios klinikos Psichikos sveikatos centre) (BK 98 str. 1 d. 1 p., 2 d., BPK 403 str. 2 d. 1 p.).

Šioje byloje civilinio ieškinio nėra. Proceso išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikytas. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. K., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros centro sąlygomis – VšĮ “Socialinio solidarumo institutas” Naujosios klinikos Psichikos sveikatos centre.

T. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus – panaikinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Nutartį apeliacine ir kasacine tvarka apskųsti turi teisę asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusioji, jos atstovas ir prokuroras.