- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-21
- Bylos Nr.
- 2-1034/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Termoizola N“, uždarosios akcinės bendrovės „Mitoda“, uždarosios akcinės bendrovės „Arnoterus“
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Termoizola N“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. nutarties, kuria netenkintas kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „Termoizola N“, uždarosios akcinės bendrovės „Mitoda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Arnoterus“ skundas dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Garliavos kranai“ 2010 m. spalio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 24 d. nutartimi iškėlė UAB „Garliavos kranai“ bankroto bylą. Kreditorių reikalavimai patvirtinti 2009 m. liepos 28 d. nutartimi. 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi teismas pripažino UAB „Garliavos kranai“ bankrutavusia ir nusprendė taikyti likvidavimo procedūrą. Bankroto administratorius 2010 m. spalio 25 d. sušaukė kreditorių susirinkimą, kuriame be kitų kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimų, buvo sprendžiamas klausimas „Dėl BUAB „Garliavos kranai“ priklausančio turto pardavimo būdo ir pradinės pardavimo kainos nustatymo“. Kreditorių susirinkime buvo nutarta UAB „Garliavos kranai“ priklausantį turtą pardavinėti skelbiant viešąsias varžytines pagal 2010 m. birželio 23 d. kreditorių susirinkime patvirtintą turto pardavimo iš varžytinių aprašą, nustatant 7 461 000 Lt pradinę turto pardavimo kainą. Kreditoriai UAB „Termoizola N“, UAB „Mitolda“ ir UAB „Arnoterus“ pateikė teismui skundą dėl minėto kreditorių susirinkimo nutarimo ir prašė suteikti jiems vieno mėnesio terminą nuo skundo išnagrinėjimo dienos naujam nekilnojamojo turto vertinimui atlikti, pasitelkiant kvalifikuotus nepriklausomus turto vertintojus; įpareigoti bankroto administratorių apie parduodamą varžytinėse objektą skelbti užsienyje per tarptautinės nekilnojamojo turto agentūros „Re/Max Europe“ filialą Lietuvoje „Re/Max Lietuva“, informaciją apie parduodamą objektą skelbti Vokietijoje, Latvijoje, Rusijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje, nustatyti pateiktą informacijos skelbimo tvarką, įpareigoti bankroto administratorių teikti nekilnojamojo turto agentūrai visą reikalingą informaciją apie parduodamą turtą; stabdyti viešųjų varžytinių procedūras iki kol bus išnagrinėtas skundas bei jame prašomi atlikti veiksmai. Kreditorių susirinkimo pirmininkas AB SEB bankas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. sausio 10 d. nutartimi kreditorių UAB „Termoizola N“, UAB „Mitoda“ ir UAB „Arnoterus“ skundą dėl BUAB „Garliavos kranai“ 2010 m. spalio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimo netenkino bei panaikino taikytą laikinąją apsaugos priemonę – turto pardavimo varžytinėse sustabdymą ir šioje dalyje leido nutartį vykdyti skubiai. Teismas nurodė, kad skundžiamo kreditorių susirinkimo sušaukimo, balsavimo bei nutarimų priėmimo tvarka pažeista nebuvo, kreditoriai neprašo susirinkimo nutarimus pripažinti negaliojančiais ar juos panaikinti. Skundu kreditoriai siekia, kad teismas išspręstų klausimus, kuriuos kompetentingas spręsti tik kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkime buvo nutarta dėl BUAB „Garliavos kranai“ turto pardavimo būdo bei kainos, kreditoriai nenurodė kuo minėtas susirinkimo nutarimas yra neteisėtas, jo panaikinti neprašė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas UAB „Termoizola N“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorių skundą tenkinti. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiai argumentais:
1. Kreditorių susirinkimas yra kompetentingas spręsti skunde nurodomus klausimus, tačiau kreditoriaus AB SEB banko turimi 84,435 procentai balsų nulemia kiekvieno balsavimo rezultatus ir daro lemiamą įtaką. Bankas atsižvelgia tik į savo interesus visiškai nepaisydamas ir nesvarstydamas mažųjų kreditorių pasiūlymų. Skundu kreditoriai siekia kuo geresnio visų kreditorių, o ne tik banko, reikalavimų ir jų dalies patenkinimo.
2. Teismas nepagrįstai ir neargumentuotai leido nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai. Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė prašymo dėl nutarties skubaus vykdymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „Garliavos kranai“ bankroto administratorius prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiai argumentais:
1. Apeliantas neįrodė, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas būtų priimtas pažeidžiant įmonių bankroto procedūrą reglamentuojančių ar kitų teisės normų nuostatas, jog priimant nutarimą buvo pažeista kreditorių susirinkimo sušaukimo, dalyvavimo, balsavimo ar nutarimų priėmimo tvarka.
2. Apelianto argumentas, kad AB SEB bankas, turintis 84,435 procentų balsų nulemia kiekvieno balsavimo rezultatus ir atsižvelgia tik į savo interesus yra nepagrįstas. Iš kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatų matyti, kad kiekvienas kreditorius susirinkime išsakė savo poziciją pasiūlytu darbotvarkės klausimu.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB SEB bankas prašė skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apelianto atskirasis skundas yra nepagrįstas, nes bankrutuojančios bendrovės parduodamo turto kainos nustatymas bei antrose varžytinėse neparduoto turto panaudojimo tvarkos nustatymas priklauso kreditorių susirinkimo, o ne teismo kompetencijai.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino kreditorių UAB „Termoizola N“, UAB „Mitoda“, UAB „Arnoterus“ skundą dėl BUAB „Garliavos kranai“ 2010 m. spalio 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų bei su tuo susijusių klausimų nagrinėjimui, yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Vienas iš bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyvesnis bankroto procedūrų vykdymas ir užbaigimas, nes to reikalauja viešasis interesas, kuris tokio pobūdžio santykiuose laikytinas prioritetiniu. Nors ĮBĮ apibūdintos konkrečios kreditorių bei kreditorių susirinkimo teisės (ĮBĮ 21 str., 23 str.), tačiau jų įgyvendinimas negali būti atsiejamas nuo pareigos operatyviai įgyvendinti bankroto procedūras, siekiant kuo geresnio kreditorių reikalavimų ar jų dalies patenkinimo tikslo.
ĮBĮ 23 straipsnis nustato kreditorių susirinkimo teises, tarp jų teisę tvirtinti įmonės parduodamo turto vertę (ĮBĮ 23 str. 5 p.). ĮBĮ 33 straipsnis nustato bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas parduodamas šio įstatymo nustatyta tvarka, nekilnojamasis turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, o kito ir neparduoto dvejose varžytynėse nekilnojamojo turto pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkimo sprendimu šis turtas gali būti parduodamas iš varžytinių (ĮBĮ 33 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4 punkte nurodyta, kad iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis įmonės turtas ir įkeistas turtas, kito turto pardavimo tvarką nustato kreditoriai.
ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams.
Tiek ĮBĮ, tiek Aprašo nuostatos būtent kreditorių susirinkimui, o ne teismui suteikia teisę nustatyti parduodamo turto vertę bei pardavimo tvarką, teismas neturi įgaliojimų už kreditorių susirinkimą nuspręsti susirinkimui priskirtų klausimų. Teismas, kuriam gali būti skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas, tik patikrina, ar kreditorių priimami sprendimai yra pagrįsti, teisingi ir motyvuoti, ar nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Duomenų, kad ginčo kreditorių susirinkimo nutarimas būtų priimtas nesilaikant ĮBĮ nuostatų, byloje nėra. Apeliantas kreditorių susirinkimo nutarimo šiuo argumentu taip pat nuskundžia. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamo kreditorių susirinkimo sušaukimo, balsavimo bei nutarimų priėmimo tvarka pažeista nebuvo, kreditoriai neprašo susirinkimo nutarimus pripažinti negaliojančiais ar juos panaikinti.
Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį bei kreditorių susirinkimo nutarimą iš esmės skundžia vien tuo argumentu, kad AB SEB bankas – didžiausias bankrutuojančios įmonės kreditorius, turintis 84,435 procentų balsų, atsižvelgdamas tik į savo interesus, nulemia kiekvieno balsavimo rezultatus ir daro lemiamą įtaką priimamiems nutarimams. Tačiau vien aplinkybė, kad nutarimas priimtas pagrindinio kreditoriaus, turinčio daugumą kreditorių balsų, nesudaro pagrindo teigti, jog skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ar kad šis kreditorius elgiasi nesąžiningai, siekia perimti šį turtą nuosavybės teise kuo mažesne kaina. Įrodymų, jog AB SEB bankas elgiasi nesąžiningai, apeliantas nepateikė (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad kiti kreditoriai priimto nutarimo neskundė.
Apeliantas taip pat neginčija kreditorių susirinkimu nustatytos parduodamo turto kainos, neįrodinėja, kad nustatyta kaina yra nepagrįstai maža ar neteisinga. Be to, net ir tuo atveju, kai turtas įkainojamas turto vertintojų, turto pardavimo kainą vis vien turi patvirtinti kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 str. 5 p., 33 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad patenkinus apelianto skundą ir įpareigojus parduodamą turto kainą nustatyti turto vertintojų pagalba, o turtą pardavinėti užsienyje per nekilnojamojo turto agentūrą, nebūtų pasiektas operatyvaus bankroto procedūrų vykdymo tikslas bei galimai būtų nepagrįstai užvilkintas būtinųjų bankroto procedūrų vykdymas.
Atsižvelgiant į tai, kad nuo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo praėjo jau ilgas laiko tarpas, apelianto argumento dėl nepagrįsto skundžiamos nutarties dalies skubaus vykdymo nagrinėjimas neteko teisinės reikšmės.
Teisėjų kolegija, įvertinus aukščiau išdėstytą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bylos aplinkybes, pagrįstai netenkino kreditorių UAB „Termoizola N“, UAB „Mitoda“, UAB „Arnoterus“ skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, taigi ji paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.