Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vitalijos Lukšienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. A. 2015 m. sausio 11 d., apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), namuose, bendrininkų grupėje kartu su I. B., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas 2015-03-19 nutrauktas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, žodinio konflikto metu, rankų delnais sudavė vieną smūgį nepilnametei podukrai G. A., gim. (duomenys neskelbtini) į abi ausis, po to nusikaltimo bendrininkė I. B. rankos delnu sudavė 1 smūgį dukrai G. A. į veidą – dešinę ausį, taip smurtaudami sukėlė savo šeimos nariui G. A. fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis R. A. 2015 m. spalio 19 d., apie 01.01 val., (duomenys neskelbtini), namuose, žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą ranka sudavė į dešinį skruostą ir vieną kartą ranka trenkė į kairę ranką savo nepilnametei podukrai A. A., gim. (duomenys neskelbtini), taip sukėlė savo šeimos nariui A. A. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. A. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

R. A., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-01-11 apie 12 val. į namus grįžo podukra G. A., kuri visą naktį nenakvojo namuose. Tuo metu jie t.y. su I. B. jai papriekaištavo ir klausė kur ji buvo. Tai ji susinervinusi, kad jie prašo atsiskaityti, kur nakvojo metė puodelį ir lėkštę į grindis. Taip jų pokalbis baigėsi, jokio žodinio ginčo nebuvo, tuo labiau smurto. Visą dieną jie darėsi darbus, tvarkėsi namus ir tą patį vakarą, apie 18 val. pradėjus gerti alkoholį, dėl ko jie su sugyventine buvo neblaivūs, podukra jį pradėjo įžeidinėti, keikti įvairiais žodžiais ir kelti triukšmą. Tarp jų ir G. A. kilo žodinis konfliktas dėl jos keliamo triukšmo ir kad podukra visą naktį nebuvo namuose. Šio konflikto metu ji ginčijosi, atsikalbinėjo, todėl jis nesusivaldęs abiejų rankų delnais sudavė vieną smūgį jai į abi ausis, dėl ko jis jai galėjo sukelti fizinį skausmą. Po suduoto smūgio podukrai jis išėjo iš jos kambario, o I. B. pasiliko ir jai sudavė smūgį, bet jis to nematė (77-78, 83-84) b. l.); 2015-10-18 nuo pietų, kažkur nuo 14 val. jis buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kai pradėjo švęsti savo gimtadienį. Pas jį į namus buvo atėję pasveikinti jo bendradarbiai. Pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Namuose taip pat buvo jo sugyventinė I. B. ir jos visi trys nepilnamečiai vaikai. Taip jiems namuose bešvenčiant gimtadienį, vienu momentu jo sugyventinė I, B. pradėjo šokti su vienu iš jo bendradarbiu, dėl to jis labai „užpavydėjo“ ir supyko, tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu I. B. nuėjo pas savo dukrą A. A., 14 metų amžiaus, į lovą ir atsigulė. Jis įėjęs A. A. kambarį norėjo savo sugyventinę išsivesti iš jos dukters kambario, o A. A. buvo apsikabinusi savo motiną, tai yra jo sugyventinę, todėl jis A. A. ir sudavė vieną kartą į dešinį skruostą ir vieną kartą į kažkurią ranką, į kurią tiksliai nepamena. Sudavė dėl to, kad A. A. buvo apsikabinusi I. B. ir jos nenorėjo išleisti eiti kartu su juo. Kiek pamena, daugiau nieko kambaryje nebuvo, jo suduotų smūgių A. A. niekas nematė, tik galėjo matyti jo sugyventinė. Dėl to, kad sudavė A. A. nuoširdžiai gailisi. Ateityje stengsis taip nebesielgti ir sugyventinės dukters atsiprašys, bandys su ja susitaikyti. (128, 141-142 b. l.);

įtariamoji I. B. parodė, kad 2015-01-11 apie 18 val jai su sugyventiniu būnant neblaiviems, tarp jų ir jos dukros G. A. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad dukra visą naktį nebuvo namuose. Šio konflikto metu ji ginčyjosi, atsikalbinėjo ir jos sugyventinis abiejų rankų delnais sudavė vieną smūgį jai į abi ausis, dėl ko dukrai galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Tuomet dukra pasiėmusi telefoną bandė skambinti policijai ir ji rankos delnu dukrai sudavė per telefoną, taip pataikė į dešinę ausį. Telefoną norėjo išmušti, kad ji neskambintų policijai. Iš anksto dukros sumušti neplanavo, viskas gavosi spontaniškai žodinio konflikto metu. Dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi (45-46, 53-54 b. l.);

liudytoja I. B. parodė, kad 2015-10-19 apie 01 val. būnant namuose (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sugyventinio R. A. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jie abu apsistumdė, tada atbėgo jos dukra A. A., norėjo juos nuraminti, tada sugyventinis trenkė A. A., kaip ir kiek kartų trenkė pasakyti negali. Po įvykio atvyko policijos pareigūnai. Konflikto metu jai fizinis skausmas sukeltas nebuvo (107 b. l.);

nukentėjusioji G. A. parodė, kad 2015-01-11 apie 12 val. grįžo į namus, nes namuose nenakvojo. Namuose tarp jos ir patėvio įvyko žodinis konfliktas, kurio metu ji nuėjo į savo kambarį ir jame buvo. Tą pačią dieną, apie 16 val. suprato, kad jos motina I. B. ir jos sugyventinis R. A. pradėjo gerti alų. Jai būnant savo kambaryje atėjo R. A., nuo kurio sklido alkoholio kvapas ir kalbėdamas dėl įvairių buitinių dalykų ją išvadino necenzūriniais žodžiais ir jiems abiems besiginčijant, R. A. priėjo arčiau prie jos ir du kartus iš delnu sudavė į abi ausis. Tuo metu į kambarį atėjo jos motina ir R. A. iš kambario išstūmė, o tuo metu ji pasiėmė telefoną ir skambino policijos pareigūnams, tai pamačiusi jos mama I. B. iš delno sudavė jai į dešinę ausį ir iškoneveikė necenzūriniais žodžiais. Jai patėvis ir motina taip sukėlė fizinį skausmą (18-19 b. l.);

nukentėjusioji A. A. parodė, kad 2015 m. spalio mėnesį, dienos tikrai nepamena, ji miegojo savo kambaryje, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Taip jai bemiegant pajuto, kad pas ją į lovą atsigulti ateina jos mama I. B., kuri, kaip pastebėjo, buvo neblaivi. Mamai iš paskos, bet jai jau atsigulus pas ją į lovą, atėjo mamos sugyventinis R. A., kuris taip pat buvo neblaivus, kadangi pas juos namuose buvo švenčiamas R. A. gimtadienis. R. A. mamai liepė eiti miegoti į savo kambarį, dar kažką sakė, bet dabar nebepamena ką. Mama kartu su juo eiti nenorėjo, todėl ji mamą apsikabino ir niekur išeiti neleido. Kai mama nėjo, jis paėmęs mamai už rankos bandė ją išsivesti, tačiau ji neleido, buvo ir toliau mamą apsikabinusi, todėl R. A. jai vieną kartą ranka sudavė į dešinės pusės skruostą. Ar jis jai trenkė per kairę ranką, ji nepamena, tačiau taip galėjo būti, nes visi trys tomis rankomis „malėsi“. Kiek žino, laiptinėje buvę kaimynai išgirdo jų namuose triukšmą, todėl ir paskambino policijos pareigūnams. Dėl tokio R. A. elgesio jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Anksčiau R. A. prieš ją nėra naudojęs fizinio smurto. Dėl šio įvykio į medikus nesikreipė ir nesikreipsi, civilinio ieškinio nereiškia (113 b. l.);

iš 2015-01-11 tarnybinių pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti nukentėjusiajai G. A. užfiksuotos smurto žymės ausų srityje (12-14, 15-17 b. l.);

iš 2015-10-19 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad nukentėjusiajai A. A. užfiksuotos smurto žymės skruoste ir riešo srityje (109-110 b. l.);

iš asmens blaivumo testo matyti, kad R. A. 2015-01-11 nustatytas 2,52 promilių girtumas (40 b. l.);

iš asmens blaivumo testo matyti, kad R. A. 2015-10-19 nustatytas 1,70 promilių girtumas (111 b. l.).

Kaltinamojo R. A. veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuotos teisingai, nes jis 2015-01-11 sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui - podukrai G. A. bei 2015-10-19 sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui - podukrai A. A.

Kadangi už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis R. A. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (įvykdytą 2015-01-11), kaltinamąjį R. A. siūlė nubausti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, o už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (įvykdytą 2015-10-19), kaltinamąjį R. A. siūlė nubausti 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, siūlė bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti R. A. galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, R. A. paskirtą bausmę siūlė sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu.

Kaltinamasis R. A. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad abi nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) ir vieną nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. A., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis R. A. teisiamas pirmą kartą (96, 118 b. l.), padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), baustas administracine tvarka (117 b. l.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (92, 122 b. l.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir atsakomybę sunkinanti aplinkybės, tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti laisvės apribojimo bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) R. A. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės prašomas bausmes, t. y. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (įvykdytą 2015-01-11), R. A. skirtina 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, o už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (įvykdytą 2015-10-19), skirtina 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir R. A. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. A. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus jam bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam R. A. į atliktą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. sausio 11 d. iki 2015 m. sausio 12 d. (85, 88 b. l.) ir laikas nuo 2015 m. spalio 19 d. 1.30 val. iki 2015 m. spalio 19 d. 14.30 val. (133-134 b. l.), tai yra dvi paros, kas prilyginama 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str. 1 d. 2 p. „c“ p. p.).

R. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (129-131 b. l.), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

R. A. pripažinti kaltu, padarius du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (už veiką, įvykdytą 2015-01-11), – laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (už veiką, įvykdytą 2015-10-19), - laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies taisyklėmis, bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nėra susiję su darbu.

Į atliktą bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. sausio 11 d. iki 2015 m. sausio 12 d. ir laiką nuo 2015 m. spalio 19 d. 1.30 val. iki 2015 m. spalio 19 d. 14.30 val., tai yra dvi paras, kas prilyginama 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

R. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.