- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-08-08
- Bylos Nr.
- A-502-889-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Stasys Gudynas
- Pareiškėjas
- V. N.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Visagino policijos komisariatas
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Stasio Gudyno,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. N. (V. N.) ir V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. N. ir V. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Visagino policijos komisariatas, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas; atsakovas) 2006 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. (15/5-6)7U-803 „Dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo Rusijos Federacijos piliečiui V. N.“ (toliau – ir sprendimas Nr. (15/5-6)7U-803) nusprendė laikyti Rusijos Federacijos pilietį V. N., gimusį 1957 metais, išvykusiu iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, panaikinti jam išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir padaryti atitinkamus pakeitimus Gyventojų registro tarnybos ir Asmenų dokumentų išrašymo centro duomenų bazėse.
Migracijos departamentas 2006 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. (15/5-11)7U-919 „Dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo Rusijos Federacijos piliečiui V. N.“ (toliau – ir sprendimas Nr. (15/5-11)7U-919) nusprendė laikyti Rusijos Federacijos pilietį V. N., gimusį 1991 metais, išvykusiu iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, panaikinti jam išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir padaryti atitinkamus pakeitimus Gyventojų registro tarnybos ir Asmenų dokumentų išrašymo centro duomenų bazėse.
Šalies argumentai
Pareiškėjai V. N. ir V. N. (toliau – ir pareiškėjai; apeliantai) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami panaikinti sprendimus Nr. (15/5-11)7U-919 ir Nr. (15/5-6)7U-803 bei įpareigoti atsakovą padaryti atitinkamus pakeitimus Gyventojų registro tarnybos ir Asmens dokumentų išrašymo centro duomenų bazėse.
Skunde pareiškėjai nurodė, kad pareiškėjas V. N. vyresnysis nuo 1983 metų nuolat gyvena Visagino mieste. 1985 metais jis sukūrė šeimą, turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, nekilnojamąjį turtą, vaikai lankė Visagino vidurinę mokyklą. Visagino mieste gyvena jo tėvai, sesuo ir broliai. Teigė, kad V. N. vyresniojo žmona, gavusi palikimą, 2003 metų pavasarį išvyko nuolat gyventi į gimtinę, t. y. Domodedovo miestą Maskvos srityje. Išvykus žmonai, vaikai liko gyventi Lietuvoje, o į Rusijos Federaciją vėliau išvyko tik mokytis. Siekdamas būti su šeima bei ieškodamas didesnio pajamų šaltinio, 2005 m. lapkričio 1 d. V. N. sudarė terminuotą darbo sutartį ir įsidarbino Maskvoje, todėl su vaikais Rusijos Federacijoje laikinai prisiregistravo sutuoktinės gyvenamosios vietos adresu. Pažymėjo, kad, pagal Rusijos Federacijos įstatymus, jie yra tik priregistruoti Domodedovo mieste ir turi tik Rusijos Federacijos užsienio pasus, kurie neprilygsta Rusijos Federacijos piliečių pasams. Akcentavo, kad 3-4 kartus per metus jie atvažiuoja į savo nuolatinę gyvenamąją vietą Visagino mieste, tvarko jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą. Laikėsi pozicijos, jog šios aplinkybės patvirtina, kad jų išvykimai iš Lietuvos Respublikos nebuvo ilgesni nei 6 mėnesiai.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti.
Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad, pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 54 straipsnio 1 dalies 4 punktą, galiojusį nuo 2004 m. balandžio 30 d. iki 2006 m. gruodžio 15 d., leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinamas, jeigu užsienietis išvyksta gyventi į kitą valstybę arba gyvena užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesius. Teigė, jog atsakovo surinkti duomenys patvirtino, kad pareiškėjai Rusijos Federacijoje nepertraukiamai gyveno beveik vienerius metus, t. y. jie buvo išvykę iš Lietuvos ilgiau negu 6 mėnesius. Pažymėjo, jog duomenų apie tai, kad V. N. vyresnysis yra atvykęs į Lietuvos Respubliką, gyvena ir užsiima teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, atsakovas neturi.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Visagino policijos komisariatas (toliau – ir Visagino PK; trečiasis suinteresuotas asmuo) nepateikė atsiliepimo į pareiškėjų skundą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 3 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 54 straipsnio 1 dalies 4 punktas, galiojęs nuo 2004 m. balandžio 30 d. iki 2006 m. gruodžio 15 d., nustatė, jog leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinamas, jeigu užsienietis išvyksta gyventi į kitą valstybę arba gyvena užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesius. Įstatymas jokių šios normos taikymo išimčių nenumatė. Atkreipė dėmesį į tai, kad, prieš išduodant leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, V. N. vyresnysis buvo informuotas, jog, išvykdamas iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, jis privalo deklaruoti savo išvykimą. Pažymėjo, jog pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) informacinės sistemos duomenis, V. N. vyresnysis 2005 m. liepos 19 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos, tačiau atgal į Lietuvos Respubliką nesugrįžo. Duomenų, kad V. N. vyresnysis išvykdamas deklaravo savo išvykimą ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, nėra. Tai, kad V. N. vyresnysis yra išvykęs ir gyvena Rusijos Federacijoje, patvirtina ir Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje 2006 m. birželio 28 d. raštas Nr. 248, kuriame teigiama, jog V. N. vyresnysis nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. spalio 1 d., nuo 2005 m. rugsėjo 30 d. iki 2006 m. kovo 28 d., nuo 2006 m. balandžio 18 d. iki 2006 m. spalio 17 d. buvo registruotas Rusijos Federacijoje, Domodedovo mieste, o su juo kartu ir jo žmona J. N., dukra O. N., sūnus V. N. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog iš skundo turinio matyti, kad šių aplinkybių iš esmės neneigia ir pareiškėjas V. N. vyresnysis. Duomenų apie tai, kad V. N. vyresnysis yra atvykęs į Lietuvos Respubliką, gyvena ir užsiima teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas V. N. vyresnysis iš Lietuvos Respublikos yra išvykęs daugiau nei 6 mėnesius, todėl atsakovas pagrįstai panaikino jam išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir nusprendė šį asmenį laikyti išvykusiu iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją. Nurodė, kad V. N. vyresniojo 2005 m. kovo 16 d. paaiškinime dėl išvykų nurodyta, jog jo sūnus V. N. mokosi Domodedovo vidurinėje mokykloje. Visagino savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus 2006 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. S-484 nurodyta, kad 2003 m. rugsėjo 22 d. V. N. išvyko iš (duomenys neskelbtini) į Rusijos Federaciją. Tos pačios aplinkybės yra nurodytos ir pareiškėjų skunde. Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje 2006 m. birželio 28 d. rašte Nr. 248 nurodyta, kad V. N. jaunesnysis registruotas su savo tėvais Rusijos Federacijos Domodedovo mieste. V. N. jaunesniojo įstatyminis atstovas V. N. vyresnysis buvo informuotas apie pareigą deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos ilgesniam nei 6 mėnesių terminui. Byloje duomenų, kad tokie veiksmai buvo atlikti, nėra. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas V. N. jaunesnysis yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos ilgiau nei 6 mėnesius, todėl atsakovas pagrįstai panaikino jam išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir nusprendė šį asmenį laikyti išvykusiu iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jų skundas būtų patenkintas.
Apeliaciniame skunde pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra formalus, t. y. priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Teigia, kad visas jų ir jų artimųjų gyvenimas pastaruosius 23 metus yra susijęs tik su Lietuva, kurią jie laiko savo gimtine – jokiu ryšių su kitomis šalimis nėra išlikę. Pabrėžia, kad, pagal Rusijos Federacijos įstatymus, pareiškėjas V. N. vyresnysis ir jo vaikai yra tik priregistruoti Domodedovo mieste, turi tik Rusijos Federacijos užsienio pasus, kurie neprilygsta Rusijos Federacijos piliečių pasams. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas V. N. vyresnysis per metus apie 3-4 kartus atvažiuodavo į savo nuolatinę gyvenamąją vietą Visagino mieste, susitikinėdavo su giminaičiais, tvarkydavo jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. jo išvykimai nebuvo ilgesni negu 6 mėnesiai, išskyrus paskutinį kartą, kai dėl darbo jis negalėjo atvykti į Lietuvą, tačiau jo neatvykimas neužtruko daugiau nei 12 mėnesių. Nurodo, kad 2006 m. lapkričio 28 d. buvo pakeista įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 54 straipsnio 1 dalis ir buvo nustatyta, jog leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jis gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės, o šio straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, jog užsienietis nepraranda teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje tik dėl to, kad jo turimo leidimo nuolat gyventi galiojimo laikas yra pasibaigęs. Mano, kad nagrinėjamu atveju į šias naujas įstatymo nuostatas nepagrįstai nebuvo atsižvelgta. Taip pat nurodo, kad jie šiuo metu yra išvykę iš Lietuvos ir grįžti jiems trukdo nepagrįstai priimti atsakovo sprendimai.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti.
Atsiliepime atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą.
Kiti atsakovo atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą išdėstyti argumentai yra analogiški atsakovo atsiliepimo į pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismui argumentams.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Visagino PK atsiliepimo į pareiškėjų apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimų Nr. (15/5-6)7U-803 ir Nr. (15/5-11)7U-919, kuriais buvo panaikinti apeliantų leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Atsižvelgiant į tai, kad skundžiami sprendimai buvo priimti 2006 m. lapkričio 16 d. (Nr. (15/5-6)7U-803) ir 2006 m. gruodžio 15 d. (Nr. (15/5-11)7U-919), nagrinėjant šią bylą, taikytinos 2004 m. balandžio 29 d. redakcijos, įsigaliojusios 2004 m. balandžio 30 d. ir galiojusios iki 2006 m. gruodžio 15 d., Įstatymo nuostatos (2006 m. gruodžio 16 d. įsigaliojo nauja (2006 m. lapkričio 28 d.) atitinkamų Įstatymo nuostatų redakcija), todėl apeliantų teiginys, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos atitinkamos 2006 m. lapkričio 28 d. redakcijos, įsigaliojusios 2006 m. gruodžio 16 d., Įstatymo nuostatos yra nepagrįstas. Nepaisant to, kad naujos redakcijos Įstatymo nuostatos numato teisinį režimą, kuris yra palankesnis apeliantams, jos negali būti taikomos, nes būtina vadovautis bendruoju teisės principu lex retro non agit: ginčo teisiniai santykiai 2006 m. gruodžio 16 d. jau buvo nutrūkę, be to, 2006 m. lapkričio 28 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2, 6, 7, 8, 11, 17, 18, 21, 25, 26, 28, 33, 34, 35, 40, 43, 46, 50, 51, 53, 54, 55, 56, 64, 79, 88, 90, 93, 97, 99, 100, 101, 102, 104, 106, 113, 115, 127, 130, 131, 132, 136, 138, 140 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 49(1), 101(1), 140(1) straipsniais, 30, 105 straipsnių pripažinimo netekusiais galios, X skyriaus pavadinimo pakeitimo bei įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas nenumatė jokių išlygų dėl galimybės taikyti jo nuostatas iki jo įsigaliojimo susiklosčiusiems teisiniams santykiams; minėtą įstatymą lydintis jo įgyvendinimo įstatymas, kuriame paprastai būna sureglamentuojami tokio pobūdžio klausimai, taip pat nebuvo priimtas.
Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra numatytas vienas iš leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindų, t. y. leidimas nuolat gyventi panaikinamas tais atvejais, kai užsienietis išvyksta gyventi arba gyvena užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesius.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantui V. N. vyresniajam leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT6202692 buvo išduotas 2005 m. kovo 24 d. (b. l. 16). Apelianto V. N. vyresniojo 2005 m. kovo 16 d. paaiškinime dėl išvykų (b. l. 102), adresuotame Visagino PK, nurodoma, kad apeliantas yra informuotas apie tai, jog išvykstant iš Lietuvos Respublikos ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, jis privalo deklaruoti savo išvykimą migracijos tarnyboje, kadangi, priešingu atveju, t. y. paaiškėjus, kad jis įgijo nuolatinę gyvenamąją vietą (pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta) Rusijos Federacijoje, jam išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti panaikintas.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais rašytiniais įrodymais (VSAT informacinės sistemos 2006 m. rugsėjo 7 d. išrašu (b. l. 105); Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje 2006 m. birželio 28 d. raštu Nr. 248-N (b. l. 106-107); 2005 m. lapkričio 1 d. darbo sutartimi Nr. 13/05, sudaryta tarp apelianto V. N. vyresniojo ir Biatlono SORVJM „Tušino“ (toliau – ir „Tušino“), bei 2006 m. kovo 27 d. papildomą susitarimą prie minėtos darbo sutarties ir 2006 m. kovo 27 d. „Tušino“ direktoriaus įsakymu Nr. 18k (b. l. 20-27); registracijos buvimo vietoje liudijimu Nr. 1438 (b. l. 32-33) ir kt.), sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu jų vertinimu, jog jie patvirtina, kad apeliantas V. N. vyresnysis iki sprendimo Nr. (15/5-6)7U-803 priėmimo dienos buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, ką apeliaciniame skunde (b. l. 144-145) patvirtino ir pats apeliantas. Byloje duomenų, apie tai, kad apeliantas V. N. vyresnysis, prieš išvykdamas į Rusijos Federaciją, būtų deklaravęs savo išvykimą, nėra. Pažymėtina, kad to neįrodinėja ir pats apeliantas. Byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad apeliantas V. N. vyresnysis šiuo metu gyventų ir užsiimtų teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Be to, pagal nuolatinės gyvenamosios vietos apibrėžimą, paminėtą pirmiau, apelianto V. N. vyresniojo nuolatine gyvenamąja vieta laikytinas Demodedovo miestas, esantis Rusijos Federacijoje, kadangi šiuo metu ten yra jo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras: ten gyvena jo šeima ir ten apeliantas turi darbą, dėl ko ten jis praleidžia daugiausiai laiko. Taigi darytina išvada, jog sprendimas Nr. (15/5-6)7U-803, kuriuo apeliantui V. N. vyresniajam buvo panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir jis buvo pripažintas išvykusiu iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad apeliantui V. N. jaunesniajam leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LC002388 buvo išduotas 2003 m. gegužės 12 d. (b. l. 17). Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais rašytiniais įrodymais (VSAT informacinės sistemos 2006 m. rugsėjo 7 d. išrašu (b. l. 113); Rusijos Federacijos ambasados Lietuvos Respublikoje 2006 m. birželio 28 d. raštu Nr. 248-N (b. l. 106-107); Visagino savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus 2006 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. S-484 „Dėl duomenų apie mokinius“ (b. l. 112); registracijos buvimo vietoje liudijimu Nr. 1437 (b. l. 30-31) ir kt.), sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu jų vertinimu, jog jie patvirtina, kad apeliantas V. N. jaunesnysis iki sprendimo Nr. (15/5-11)7U-919 priėmimo dienos buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Duomenų apie tai, kad apeliantas V. N. jaunesnysis būtų deklaravęs savo išvykimą, dėl ko buvo informuotas jo įstatyminis atstovas jo tėvas V. N. vyresnysis, byloje nėra. Pažymėtina, kad, pagal nuolatinės gyvenamosios vietos apibrėžimą, apelianto V. N. jaunesniojo nuolatine gyvenamąja vieta laikytinas Demodedovo miestas, esantis Rusijos Federacijoje, kadangi šiuo metu ten yra jo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras: ten gyvena jo šeima ir ten apeliantas mokosi, dėl ko ten jis praleidžia daugiausiai laiko. Taigi darytina išvada, jog sprendimas Nr. (15/5-11)7U-919, kuriuo apeliantui V. N. jaunesniajam buvo panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir jis buvo pripažintas išvykusiu iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.
Apeliantų reikalavimas dėl atitinkamų pakeitimų padarymo Gyventojų registro tarnybos ir Asmenų dokumentų išrašymo centro duomenų bazėse yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti sprendimus Nr. (15/5-6)7U-803 ir Nr. (15/5-11)7U-919, kuris nebuvo patenkintas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog jo tenkinti nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl ko paliktinas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų V. N. ir V. N. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.