Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-07-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-874-1053/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-07-14
Bylos Nr.
1-874-1053/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48862-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė
Kaltinamasis
M. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-874-1053/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48862-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė,sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei, Kristinai Juodelytei,dalyvaujant prokurorei Renaldai Kučinskaitei,kaltinamajam M. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 6 kartus, paskutinius kartus 2019 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, ir 2019 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 34 MGL (1700 eurų) bauda,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. 2019 m. lapkričio 16 d., apie 08.18 val., Rinktinės g. ties pastatu Nr. 3, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, v/n (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją ir taip vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. S. apklausiamas teisme parodė, kad pripažįsta kaltę. Tikslios datos neprisimena, tą vakarą pasiėmė automobilį „Mercedes Benz“ iš pažįstamo A. P.. Automobilis buvo registruotas draugo motinos vardu. Draugas nelabai norėjo duoti automobilį, paprašė tik perstatyti automobilį į aikštelę prie ofiso. M. S. sugalvojo, kad jam reikia nuvažiuoti namo. Nuvažiavo namo, persirengė. Apie 1:00 val. paskambino kitam draugui, su šiuo važiavo į klubą. Į klubą vairavo draugas. Klube vartojo alkoholį. Išgėrė apie 5 kokteilius. Apie 7-7.30 val. ryto ėjo link automobilio. Prisiminė, kad neturi automobilio raktų. Paskambino pažįstamui. Šis davė raktus ir liepė nevairuoti, bet jis nepaklausė. Buvo šalta, todėl užvedė variklį. Buvo pavargęs po sunkios darbo savaitės. Neblogai jautėsi, todėl galvojo, kad parvairuos iki namų. Važiuodamas link namų užmigo, padarė avariją: įvažiavo į tris medžius Rinktinės g. 3., prie naujo viešbučio. Šoko būsenoje nežinojo, ką daryti. Iš įvykio vietos pasišalino, nuvažiavo apie pusę kilometro. Pastatė automobilį, išlipęs pamatė, kad automobilis buvo apgadintas. Visa dešinė pusė buvo sudaužyta. Tada suprato, kad nieko gero nebus. Laukė prie automobilio, kai atvažiavo policija. Kas juos iškvietė, jis nežinojo. Ką darė atvykę pareigūnai, nepamena. Gali būti, jog atsisakė tikrintis girtumą, jis to gerai neatsimena. Visai neatsimena, kaip bendravo su policijos pareigūnais, labai miego norėjo, atsibudo nuovadoje. Pripažįsta, kad vairavo išgėręs, neturėdamas teisių, nes 2017 m. teisė vairuoti buvo atimta.

Liudytojas P. L. apklausiamas teisme parodė, kad praeitų metų lapkričio mėn. dirbo su vyriausiuoju patruliu S. M.. Gavo pranešimą, kad Rinkinės g. prie viešbučio automobilis sulaužė kelis medelius šalia kelio ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Jiems atvykus pastebėjo sulaužytus medelius, bet automobilio, kuris sukėlė eismo įvykį, nebuvo. Matėsi, kad buvo pamestas automobilio ratas priešingoje gatvės pusėje. Matydami paliktą pėdsaką ant asfalto dangos, pradėjo juo sekti, tą kryptimi, kuria galėjo nuvažiuoti. Iš Rinktinės g. pasuko į Šeimyniškių g., pravažiavus Šeimyniškių g. tas pėdsakas vedė į Sporto gatvę. Važiuodami tuo pėdsaku pastebėjo automobilį, kuris buvo su trimis ratais – “Merzedz benz”, o šalia automobilio stovėjo vaikinas, kaip paaiškėjo tai M. S.. Jis buvo neblaivus. Buvo šeštadienio rytas tarp 8-9 valandos, tuo metu žmonių buvo ne tiek ir daug. Dėl to atkreipė dėmesį, kad jis vienintelis buvo toje gatvėje, netoli to automobilio. Pradėjus bendrauti su juo, jis pradėjo neigti, kad vairavo automobilį, o jei ir važiavo tai buvo kaip keleivis. Jam buvo paaiškinta, kad jam reiks nustatyti girtumą, nes jis buvo neblaivus, tačiau jis atsisakė tikrintis blaivumą. Jis buvo įspėtas apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę už atsisakymą pasitikrinti blaivumą. Buvo iškviestas kitas ekipažas, kuris pristatė pilietį į kelių policijos valdybą tolimesniam įvykio forminimui. Dalinai apžiūrėjus vairuotojo kišenes, su savimi turėtus daiktus, automobilio raktelio rasti nepavyko, automobilis buvo užrakintas. Tada pastebėjo, kad ten, kur buvo paliktas automobilis, šalia namo buvo įrengta vaizdo kamera, kurį galimai galėjo užfiksuoti asmenį vairavusį automobilį. Susisiekė su namo gyventoja dėl įrašo. Po kurio laiko ji jiems paskambino, kuri paaiškino, kad yra vaizdo įrašas. Įraše užfiksuota, kad automobilį vairavęs asmuo sustoja ir išlipa iš vairuotojo vietos. Tai yra tas pats pilietis, kurį jie aptiko prie automobilio. Vėliau vežamas į VPK areštinę, jis pripažino, kad jis vairavo ir nurodė, kur paslėpė automobilio raktelius. Automobilio rakteliai buvo paslėpti po automobiliu, kuris stovėjo šalia. Kol atvyko kitas policijos ekipažas, visa laiką su juo bendravo, matėsi, jog asmuo vidutiniškai arba sunkiai girtas, kalba jo buvo nerišli, sutrikusi judesių koordinacija. Kadangi asmuo atsisakė pūsti į alkotesterį, buvo užpildytas neblaivumo aktas.

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog 2019-11-16, 08.50 val. nustatyti M. S. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, nurodyta, kad M. S. vengė neblaivumo patikrinimo, buvo įspėtas dėl filmavimo, paaiškinti atsisakymo tikrintis teisiniai padariniai (b. l. 80).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas pareigūnų tarnybiniu telefonu darytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip įtariamasis M. S. vengia tikrintis neblaivumą (b. l. 81-82).

Foto lentelė su eismo įvykio vietos foto nuotraukomis, kuriose užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Rinktinės g., ties pastatu Nr. 3, Vilniuje, ir papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 11-14, 33).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas su priedais, kuriuo apžiūrėtas automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-10, 15-18).

VšĮ „Emprekis“ duomenys, kuriuose nurodyta, jog vidutinė lengvojo automobilio “Mercedes Benz” (USA) S550 (2014 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 35350 Eur (b. l. 28-30).

Apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas Sporto g. 2-o, Vilniuje, namo gyventojos pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas įtariamojo M. S. vairuojamas automobilis “Mercedes Benz” Sporto g., Vilniuje (b. l. 34-35).

Apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti viešbučio „Courtyard by Marriott Vilnius City Center“ pateikti 2 vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas įtariamojo vairuojamas automobilis „Mercedes Benz“ Rinktinės g., Vilniuje (b. l. 39-40).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismo vertinimu, M. S. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Kaltinamasis kaltę pripažino, davė parodymus apie veikos padarymo aplinkybes. Jis parodė, kad vartojo alkoholinių gėrimų ir vairavo neblaivus. Kaltinamasis neprisiminė visų įvykio aplinkybių ir neatsiminė, ar pareigūnai siūlė jam tikrintis neblaivumą, tačiau neneigė, kad galėjo ir vengti neblaivumo patikrinimo. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir liudytojo policijos pareigūno parodymai. Apklaustas P. L. paaiškino, kad asmuo buvo vidutiniškai arba sunkiai neblaivus, tai sprendė iš neblaivumo požymių, savo praktikos. Parodė, kad M. S. buvo siūloma tikrintis neblaivumą, išaiškinti atsisakymo padariniai, tačiau asmuo vis tiek atsisakė tikrintis. Pareigūno parodymus patvirtina ir vaizdo įrašas bei neblaivumo nustatymo aktas. Teismas, įvertinęs minėtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog M. S. vairavo kelių transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę M. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas baigtas, tyčinis nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui. Kaltinamasis vairavo neblaivus, vairuodamas sukėlė eismo įvykį, apgadino tretiesiems asmenims priklausantį turtą, iš eismo įvykio vietos pasišalino, kurį laiką važiavo be vieno rato. Vėliau sulaikytas kaltę iš pradžių neigė. Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo gailisi, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – dirba pagal verslo liudijimą, teistas, baustas administracine tvarka. Nusikalstama veika padaryta laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad M. S. skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta griežčiausios rūšies bausmė – laisvės atėmimas, jos trukmę nustatant mažesnę nei nustatytas vidurkis.

Šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė bendrintina su bausmėmis, paskirtomis: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2019 m. birželio 20 d.) dalinio sudėjimo būdu (pagal BK 64 straipsnio 1, 3 dalies nuostatas), 2) 2019 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjo 2020 m. sausio 17 d.) visiško bausmių sudėjimo būdu (vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi).

Bylos duomenimis M. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. lapkričio 16 d. 8:50 val. iki 2019 m. lapkričio 17 d. 10:11 val. (dvi paras) (b. l. 66-67). Šis laikas, taip pat laikas, įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu, įskaitomas į paskirtą bausmę.

Nusikalstama veika, dėl kurios M. S. pripažįstamas kaltu, padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tai neužkerta kelio teismui svarstyti pakartotinio bausmės vykdymo atidėjimo klausimo. Tačiau pakartotinai atidedama bausmė galėtų būti tik esant išskirtinėms aplinkybėms. M. S. yra teistas jau 6 kartus už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas – už disponavimą narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, šaunamaisiais ginklais, nusikalstamas veikas nuosavybei ir kt. Jam jau buvo skirtos įvairių rūšių bausmės – bauda, viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas ir galiausiai laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant. Tiek viešųjų darbų, tiek laisvės apribojimo bausmė anksčiau jau buvo keičiamos į areštą, vadinasi šių rūšių bausmių tikslai nebuvo pasiekti. Baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda nesumokėta. Bausmės vykdymo atidėjimo metu M. S. netinkamai vykdė teismo paskirtus įpareigojimus (neatlygino žalos), darė administracinius nusižengimus, dėl ko jam buvo paskirti papildomi įpareigojimai (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartis). Be to, kaip jau nustatyta, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaryta nauja nusikalstama veika. Įvertinus visa tai, akivaizdu, kad nei kitų rūšių bausmės, nei bausmės vykdymo atidėjimas M. S. nėra veiksmingos. Papildomai pažymėtina, kad kaltinamasis yra padaręs itin daug administracinių nusižengimų (b. l. 88-99). Jis jau baustas administracine tvarka už tai, kad įtariama vairavo neblaivus ir atsisakė tikrintis blaivumą, taigi ši nusikalstama veika nėra atsitiktinė. Be to, kaltinamasis ne kartą pažeidė Kelių eismo taisykles: vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, vairavo neapdraustus, be techninės apžiūros automobilius. Paskirtų administracinių nuobaudų paskutinius dvejus metus nemoka. Taigi kaltinamojo elgesys pažeidžiant nustatytą tvarką dėsningas, kitos poveikio priemonės neveiksmingos, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti kaltinamajam esant laisvėje. Todėl bausmės vykdymo atidėjimo teismas netaiko.

Bausmę nustatoma atlikti pataisos namuose (Bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnis nustato, kad atvirojoje kolonijoje bausmę atlieka asmenys, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė iki vienerių metų, o M. S. paskirta galutinė bausmė viršija šią trukmę)

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors nagrinėjamu atveju kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Todėl teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. M. S. jau baustas administracine tvarka už analogišką veiką, nekartą vairavo neturėdamas teisės vairuoti, darė kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Todėl jam skirtinas draudimas vairuoti transporto priemones 4 metams.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teismo taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonės, kurią vairavo kaltinamasis M. S., t. y. automobilio „Mercedes Benz", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnis). Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, taigi ši priemonė yra jo nusikalstamos veikos padarymo įrankis, t. y. turėtų būti konfiskuojama. Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims arba jį konfiskuoti būtų netikslinga, teismas išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju vairuotas automobilis priklauso trečiajam asmeniui (b. l. 31), jo vertė 35350 eurų (vertė su PVM, b. l. 28, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Teismų praktikoje pažymima, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019). Spręsdamas konfiskuotinos sumos dydžio klausimą, įvertinęs automobilio vertę, tai, kad kaltinamajam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, tai, kad vairuotas automobilis priklauso ne pačiam kaltinamajam, kad jam dar teks atlyginti žalą jo padaryto eismo įvykio metu apgadinto turto, jo vairuoto automobilio savininkams, teismas mano, kad šiuo atveju yra proporcinga konfiskuoti ne visą vairuoto automobilio vertę, kuri yra gana ženkli, o tik jos dalį, artimą penktadaliui konfiskuotino turto vertės – 7000 eurų.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 79) –nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su kompaktiniu disku su vaizdo įrašais laikomas su baudžiamosios bylos medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti dalinio ir visiško bausmių sudėjimo būdais su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu ir 2019 m. lapkričio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis ir paskirti M. S. 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimą ir 34 MGL (1700 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į M. S. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. lapkričio 16 d. 8:50 val. iki 2019 m. lapkričio 17 d. 10:11 val. (dvi paras), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir laikotarpius, įskaitytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu.

Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš M. S. automobilio „Mercedes Benz", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį – 7000 eurų – valstybės naudai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - CD su vaizdo įrašais, palikti saugoti su bylos medžiaga.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė